Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovėms I. J. ir L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta pastaba už tai, kad 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.30-30-1)46-KD-2433 atsakydama į mokesčių mokėtojo M. V. 2016 m. balandžio 19 d. el.laišką ir jį informuodama, kad jo priskyrimą mokesčių mokėtojų 28 grupei inicijavo ne Vilniaus apskrities VMI, tokį sprendimą priėmė neturėdama asmens prašomos informacijos. Neturint informacijos, pareiškėja nesikreipė į kitus viešojo administravimo subjektus, nepersiuntė asmens prašymo pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją, kaip duomenų valdytoją dėl išrašo informacinės sistemos, kuriame matytųsi asmens priskyrimas prie 28 mokesčių mokėtojų grupės „MM, kuriam įregistruotas mokesčių įstatymų pažeidimų faktas“, pateikimo. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad pareiškėja pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 8 punkto nuostatą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto nuostatą, Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 5 ir 9 punktų nuostatas, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2005 m. liepos 25 įsakymu Nr. V-141 (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1, 6.2, 6.3, 7.2 punktų nuostatas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundo argumentus prašė skundą patenkinti.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo išsamiai išnagrinėtos, patikrintos visos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės. Nurodė, jog tyrimo metu buvo išnagrinėtos visos pareiškėjos paaiškinimo nurodytos aplinkybės. Pareiškėjos kaltė, kuri buvo įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų reikalavimus buvo nustatyta. Atliekant tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjos veiksmų kilo neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojui, pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus. Raštas, kurį parengė pareiškėja sudarė neigiamą požiūrį į instituciją, t. y. sudarė pagrindą abejonei dėl institucijos darbuotojų kompetencijos.

Teismo posėdžio metu atstovės palaikė atsiliepimo argumentus prašė skundą atmesti.

Liudytoja A. B. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėją pažįsta, tarnybiniai santykiai normalūs, ginčo esmė žinoma. Pažymėjo, jog pareiškėja yra nepagrįstai nubausta dėl savo neatliktų funkcijų. Paaiškino, jog pareiškėjai atsakinėjant į mokesčių mokėtojo raštą, ji buvo informuota apie tai, kad duomenų bazėje nėra informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad asmuo yra įtrauktas į pažeidėjų sąrašą. Vienintelė buvo MOKSI duomenų bazė. Kadangi apie tokią situaciją ji buvo informuota, tuo klausimu kreipėsi į savo viršininką M. Ž., tačiau, kaip paaiškėjo, šis klausimas jau buvo sprendžiamas ir viršininkas informavo, kad klausimas, kaip asmuo gali matyti tokią informaciją, jau yra svarstomas ir VMI. Nurodė, jog tam, kad kreiptis į VMI teritorinis skyrius turėjo patys įsitikinti situacijos tikrumu. Mokesčių mokėtojui išsiųstas raštas buvo parengtas ne poskyrio vedėjos iniciatyva, o suderintas liudytojos ir Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus M. Ž..

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįstą, pareiškėja yra jo pavaldinė, ginčo esmė žinoma. Nurodė, kad, kai buvo gautas asmens pirmasis prašymas darbuotojai nesuprato, kaip mokesčių mokėtojas gali matyti informaciją, kuri yra skirta tik vidiniam naudojimui. Dėl šio klausimo buvo informuotas, todėl asmeniškai šiuo klausimu bendravo ir su VMI darbuotojais. Niekas negalėjo nei patarti, nei paaiškinti, kaip informacija papuolė mokesčių mokėtojui. Buvo nuspręsta kreiptis į VMI dėl klaidos išaiškinimo. Nurodė, jog tai buvo techninė klaida duomenų saugykloje. Pažymėjo, jog nelaiko, kad pareiškėja būtų padariusi tarnybinį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-627 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės, atliekančios viršininko funkcijas, pripažinus Vilniaus apskrities VMI Personalo skyriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. išvadoje Nr. (2.11)15-41 (b. l. 8) išdėstytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos atliktų veiksmų neteisėtumą.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė, atliekanti viršininko funkcijas pritardama Išvadoje nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, ginčijamu Įsakymu pripažino, kad pareiškėja pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 8 punkto nuostatą, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 8 punkto nuostatą, Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 5 ir 9 punktų nuostatas, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2005 m. liepos 25 įsakymu Nr. V-141 6.1, 6.2, 6.3, 7.2 punktų nuostatas ir tuo pagrindu skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nustatyta, kad pareiškėjos veiksmai, kurie skundžiamu Įsakymu pripažinti, kaip pažeidžiantys nurodytas teisės aktų nuostatas pasireiškė tuo, kad pareiškėja rengdama atsakymą į mokesčių mokėtojo 2016 m. balandžio 19 d el.laišką, kuriuo buvo prašoma supažindinti su VMI prie LR FM priimtu sprendimu dėl asmens įtraukimo į mokesčių mokėtojų 28 grupę, taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktą, kuriuo vadovaujantis VMI prie LR FM turi teisę priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kurie tampa pagrindu mokesčių mokėtojui suteikti teisės pažeidėjo statusą, nepatikrino asmens prašyme pateiktos informacijos visose prieinamose duomenų bazėse, o nustačiusi, kad asmens klausimas susijęs su asmens duomenimis, nepersiuntė įstatymo nustatyta tvarka asmens prašymo pagal kompetenciją VMI prie LR FM dėl klaidų ištaisymo ir tinkamos informacijos pateikimo asmeniui. Pareiškėjos kaltė buvo įvertinta kaip nepakankamas rūpestingumas atliekant savo pareigas ir vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas. Buvo priimta išvada, jog pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl pareiškėjos veiksmų kilo neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojui, kuris vėlesniuose skunduose nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Raštas, kurį parengė pareiškėja sudarė neigiamą nuomonę apie VMI prie LR FM, kaip institucija, kuri nagrinėdama prašymus, pažeidžia teisės aktus.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, todėl sprendžiant pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija, toliau – ir VTĮ), kuris įtvirtina pagrindinius valstybės tarnautojų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką.

Pažymėtina, kad valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais (VTĮ 3 str. 1 d.). Valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 str. 1 d.). Pagal VTĮ 28 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami drausminėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama VTĮ 2 str. 12 dalyje. Tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinių nuobaudų rūšys bei jų taikymo sąlygos nustatytos VTĮ 29 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-60/2005).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti (nurodyti įstatymo straipsnį, dalį, punktą), nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, pasiūlyti konkrečią nuobaudą. Tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio reikalavimai nustatyti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams Taisyklių 10 punkte. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo Įsakymas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d. Išvados Nr. (2.11)15-41, kurioje yra aprašytas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, bei pateiktas nusižengimo kvalifikavimas, pagrindu, todėl Išvadoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis šios aplinkybės buvo laikomos nustatytomis, turi būti patikrinta tiek fakto nustatymo, tiek teisės taikymo požiūriu (t. y., ar pažeidimas yra kvalifikuotas teisingai ir gali būti pagrindu patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn).

Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad, kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo nusižengimo faktą, nusižengimą padariusio asmens kaltę, patikrinti paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-359/2007). Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, taip pat yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant juos socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-2207/2011).

Kaip nustatyta bylos medžiaga, mokesčių mokėtojas M. V. el.laišku į Vilniaus apskrities VMI kreipėsi prašydamas pateikti sprendimą, kuriuo jis yra pripažintas padaręs mokesčių įstatymų pažeidimą. M. V. nurodė, kad tokia informacija jam tapo žinoma iš VMI administruojamos sistemos. Kaip matyti iš ginčo šalių argumentų, atsakymo M. V. rengimo eigoje buvo nustatyta, kad prašomos pateikti informacijos, kurią asmuo matė informacinėje sistemoje, jis matyti negalėjo. Nors informacija apie M. V. vidinėse duomenų bazėse buvo matoma, nes jo atžvilgiu yra pradėtas mokestinis patikrinimas, tačiau atsakymo rengimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kaip ir iš kokios konkrečiai duomenų bazės pats mokesčių mokėtojas išorėje matė tokio pobūdžio informaciją apie save. Nesant duomenų apie tai, kas yra tokių duomenų, kuriuos matė M. V. valdytojas, VMI skyrius 2016 m. gegužės 6 d. raštu (rengėja E. P.) mokesčių mokėtoją informavo, kad mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu dar nebaigtas ir jo priskyrimo mokesčių mokėtojų grupei „MM, kuriam įregistruotas mokesčių įstatymų pažeidimų faktas“ neinicijavo. Vėliau buvo pripažinta, kad tokia informacija, kurią matė M. V. buvo matoma dėl techninės klaidos.

Tarnybinis tyrimas pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas VMI prie LR gavus mokesčių mokėtojo M. V. 2016 m. birželio 28 d. skundą „Dėl informacijos pateikimo ir neteisėtų VMI darbuotojų veiksmų“. VMI prie LR FM viršininkas 2016 m. rugpjūčio 10 d. Administracinės procedūros sprendimu Nr. (1.56)474-17 pavedė Vilniaus apskrities VMI inicijuoti jo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, galimai padariusių teisės aktų nuostatų pažeidimus, atžvilgiu tarnybinių nusižengimų tyrimus ir (ar) drausminės atsakomybės taikymo procedūras ir apie atliktus veiksmus įpareigojo pranešti VMI prie LR FM (b. l. 17).

Nustatyta, bei atsakovo atstovo akcentuota teismo posėdžio metu, pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne dėl techninės klaidos, o dėl to, kad pareiškėja neatsakė į mokesčių mokėtojo paklausimą, o apsiribojo tik formaliu atsakymu. Atsakovo teigimu, tokiu atveju pareiškėja turėjo patikrinti visas jai žinomas duomenų bazes, tame tarpe MOKSI, turėjo šį klausimą suderinti su vadovybe, išsiaiškinti, iš kur mokesčių mokėtojas galėjo matyti tam tikrą informaciją ir perduoti mokesčių mokėtojo paklausimą VMI prie LR FM, kaip duomenų valdytojui. Atsakovo manymu, pareiškėja parengė tik formalų atsakymą ir neatsakė į prašomus atsakyti klausimus, todėl buvo nuspręsta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė teisės aktais nustatytą tvarką.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad vidinėse Vilniaus apskrities VMI duomenų bazėse, kuriose informaciją mato tik VMI darbuotojai iš tiesų nebuvo matyti iš kur ir iš kokių duomenų bazių M. V. matė informaciją apie save, kai tokia informacija išorinėse sistemose negalėjo būti patalpinta.

Įvertinus tiek pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus (poziciją), tiek atsakovo nustatytas ir konstatuotas aplinkybes, kurios buvo pagrindu tarybiniam pažeidimui konstatuoti, taip pat liudytojų parodymus duotus teismo posėdžio metu, nesutiktina, kad atsakovo nustatytos ginčo įvykio faktinės aplinkybės buvo pakankamos tarnybinio pažeidimo faktui ir pareiškėjos kaltei konstatuoti.

Vertinant atsakymo mokesčių mokėtojui rengimo eigą matyti, kad pareiškėja, kuriai buvo nukreipta atsakyti į M. V. el.laišką, nenustačiusi, kad į viešai mokesčių mokėtojui prieinamas informacines sistemas būtų įkelti prašomi pateikti duomenys, o el. laiške mokesčių mokėtojas nebuvo nurodęs iš kokios informacinės sistemos jam apie tai tapo žinoma, apie susiklosčiusią situaciją informavo savo tiesioginę vadovę A. B.. Kaip liudytoja parodė teismo posėdžio metu, ji taip pat patikrinusi duomenis nenustatė iš kokių duomenų bazių asmuo galėjo matyti, kad jis yra įtrauktas į pažeidėjų sąrašą. A. B. dėl šios situacijos kreipėsi į savo viršininką M. Ž., kuris šiuo klausimu kreipėsi į patį duomenų valdytoją ir asmeniškai bendravo su VMI darbuotojais. Atsakymo mokesčių mokėtojui rengimo metu nebuvo atskleistos priežastys, kaip atitinkama informacija papuolė mokesčių mokėtojui (šios aplinkybės nenustatė ir VMI, kaip duomenų valdytojas). Atsakymo rengimo eigoje nepavykus išsiaiškinti visų aplinkybių Vilniaus apskrities VMI parengė mokesčių mokėtojui atsakymą į el. laišką bei kreipėsi į VMI dėl klaidos išaiškinimo. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo techninė klaida duomenų saugykloje.

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad, priešingai, nei įrodinėja atsakovas, pareiškėja prieš rengiant 2016 m. gegužės 6 d. atsakymą, t. y. nematydama duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į pažeidėjų sąrašą ir suprasdama, kad tokios informacijos asmuo net negalėtų matyti (tokio pobūdžio informacija skirta tik vidiniam naudojimui) pagal visas galimybes aktyviai siekė išsiaiškinti situacijos aplinkybes. Apie tokią situaciją informavo savo tiesioginę vadovę, kuri iš esmės patvirtino pareiškėjos abejones, jog duomenų bazėje iš tiesų nebuvo informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad asmuo yra įtrauktas į pažeidėjų sąrašą, t. y. tokios informacijos, kurią matė mokesčių mokėtojas. Pareiškėjos vadovė gavusi tokią informaciją tuo pačiu klausimu kreipėsi į savo tiesioginį vadovą Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento direktorių M. Ž., kuris savo iniciatyva kreipėsi į VMI prie LR FM (duomenų valdytojas) darbuotojus. Taigi, kaip nustatyta, pareiškėja, kaip atsakymo M. V. rengėja, į savo vadovę, kuri vėliau kreipėsi į savo vadovą, kreipėsi prieš tai patikrinusi jai prieinamas duomenų bazes, tame tarpe MOKSI ir įsitikinusi, kad informacijos, iš kurios būtų galima matyti, kad mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į pažeidėjų sąrašą ir tuo labiau tokius duomenis galėtų matyti pats mokesčių mokėtojas, nebuvo (ši aplinkybė buvo patvirtinta). Matyti, jog prieš rengiant 2016 m. gegužės 6 d. atsakymą buvo aiškintasi ne tik su pareiškėjos tiesioginiu vadovu, tačiau ir su Kontrolės departamento direktoriumi M. Ž. kuris, kaip jis pats patvirtinto teismo posėdžio metu, dėl M. V. el.laiške nurodytos informacijos, aiškinosi ir su VMI prie LR FM darbuotojais. Visi šie veiksmai buvo atlikti iki parengiant atsakymą mokesčių mokėtojui. Taigi šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad pareiškėja prieš parengdama atsakymą mokesčių mokėtojui nepatikrino visų jai žinomų duomenų bazių, nederino duomenų nematymo klausimo su vadovybe, nesiaiškino, iš kur mokesčių mokėtojas galėjo matyti tam tikrą informaciją. Nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad šiuo institucijai iš esmės svarbiu klausimu (kaip mokesčių mokėtojas galėjo matyti informaciją, kurios matyti negalėjo) aiškinosi ne tik pareiškėja, tačiau ir jos vadovybė. Atsakymas mokesčių mokėtojui, kurį pasirašė Kontrolės departamento direktorius M. Ž., atitinkamai sutikęs su turiniu, buvo parengtas po aukščiau aptartų kompleksinių ir ne vienos pareiškėjos veiksmų. Atkreiptina, kad, kaip matyti iš Išvados turinio, šios aplinkybės (pareiškėjos parengto atsakymo turinio derinimas su vadovybe) iš esmės nebuvo nagrinėtos, atitinkamai negalima daryti išvados, kad atliekant tarnybinį tyrimą buvo surinkti ir visapusiškai ištirti visi reikšmingi įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pabrėžtina, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo perkeliama darbdaviui, t. y. būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad ji nepersiuntė mokesčių mokėtojo skundo pagal kompetenciją duomenų valdytojui, šiuo atveju VMI prie LR FM. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais, teritorinis skyrius atsakydamas į mokesčių mokėtojo paklausimą, neperduodant pagal kompetenciją į e.laišką atsakyti VMI prie LR FM, prieš tai įvertino aplinkybę, kad nebuvo galimybių nustatyti, kas iš tiesų yra mokesčio mokėtojo turimos informacijos valdytojas, nes išorinėje sistemoje duomenys, kuriuos nurodė mokesčių mokėtojas, nebuvo patalpinti. Be to, VMI prie LR FM darbuotojai ir valdžios atstovai (M. Ž. dėl susidariusios situacijos kreipėsi į VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotoją L. A.) taip pat nurodė, kad nenustatyta, jog mokesčių mokėtojui prieinamoje sistemoje būtų patalpinti bet kokie mokesčių mokėtojo duomenys apie jo pažeidimus.

Iš paminėtų aplinkybių sutiktina, kad VMI skyriui gavus mokesčio mokėtojo paklausimą ir vėliau atsiradus netikėtoms aplinkybėms (išorinėje sistemoje buvo matomi duomenys, kurie skirti tik vidaus naudojimui) ir tuo pagrindu kilus abejonėms, kas yra mokesčių mokėtojo turimos informacijos duomenų valdytojas, VMI skyrius pagrįstai pirmiausia savo iniciatyva siekė išsiaiškinti šias aplinkybes ir tik vėliau kartu įvertinus ir iš VMI prie LR FM gautą informaciją (taip pat nebuvo žinoma, kokiu pagrindu mokesčių mokėtojui prieinamoje sistemoje buvo patalpinti atitinkami mokesčių mokėtojo duomenys) pats skyrius informavo mokesčių mokėtoją 2016 m. gegužės 6 d. raštu. Taigi negalima teigti, kad buvo aiški situacija, jog gautas paklausimas pagal jo turinį iš karto turėtų būti persiųstas atsakyti VMI prie LR FM pagal kompetenciją. Be to, kaip jau minėta, rengiant atsakymą mokesčių mokėtojui veikė ne viena pareiškėja, atsakymo turinys buvo derintas su vadovybe, todėl jau aptartų aplinkybių kontekste teigti, kad pareiškėja vienareikšmiškai turėjo persiųsti paklausimą pagal kompetenciją VMI prie LR FM nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo 2016 m. gegužės 6 d. rašto rengėja, ir kuri, šiuo atveju negalėjo savarankiškai nuspręsti dėl paklausimo persiuntimo.

Išnagrinėjusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos, atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat įvertinus atsakovo Išvadoje ir Įsakyme aptartus veiksmus ir juos įvertinus VTĮ 29 straipsnio 2 dalies kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai. Bylos medžiaga nėra įrodyta, kad pareiškėja, kaip Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėja, neatliko jai pavestų funkcijų, ar savo tiesiogines pareigas atliko netinkamai. Pareiškėjos veikoje neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės, nebuvo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos veiksmuose (parengiant 2016 m. gegužės 6 d. raštą; prieš rengiant raštą konsultuotasi su vadovais), priešingai nei nurodė atsakovas, neteisėtų veiksmų nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja pažeidė valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjos kaltės, kaip esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, be kurio valstybės tarnautojo veiksmai nepatenka į tarnybinio nusižengimo, kaip jis apibrėžtas VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje, sąvoką.

Papildomai pažymėtina, jog atsakovas nurodydamas, kad pareiškėjos parengtas raštas sukėlė neigiamas pasekmes mokesčių mokėtojui ir pačiam atsakovui, kaip institucijai, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pabrėžtina, kad, kaip jau minėta, priimant Įsakymą dėl nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, tarnybinio nusižengimo faktas, valstybės tarnautojo kaltė, turi būti įrodyti neginčytinais įrodymais. Atsakovo minimos aplinkybės, kad vėliau buvo gauti dar keli mokesčio mokėtojo skundai, aptartų ginčo aplinkybių visumos kontekste nelaikytini, kaip mažinantys pasitikėjimą Inspekcija. Viešojo administravimo praktikoje institucijoms dažnai tenka teikti paaiškinimus, patikslinimus dėl savo rengtų raštų, todėl ir šiuo konkrečiu atveju, nelaikytina, kad mokesčio mokėtojo skundų gavimas tiek teritoriniam, tiek centriniam mokesčių administratoriui galėjo sukelti/sukėlė išskirtinai neigiamas pasekmes, pasireiškusias pasitikėjimo sumažėjimu, tuo labiau, kad buvo nustatyta, jog ginčo situacija iš esmės kilo dėl techninės klaidos duomenų sistemoje. Be to, byloje nėra pateikta jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kaip būtent pasireiškė tariamas nepasitikėjimas viešojo administravimo institucija.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. (2.1)-3-627 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. P.“ naikintinas ir pareiškėjos skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjos E. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. (2.1)-3-627 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. P.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.