Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-614/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-30
Bylos Nr.
2-614/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Kriptonika“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-614/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-714-28/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos ieškinį atsakovui A. S., tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Kriptonika“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma nurodė 169 437,68 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi šį prašymą patenkino: areštavo atsakovo turto 169 437,68 Lt sumai, uždraudė disponuoti šiuo turtu, tačiau paliko teisę turtą valdyti bei juo naudotis, taip pat areštavo atsakovo pinigines lėšas, paliekant atsakovui teisę įnešti pinigus į sąskaitas.

Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad vykdant minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuota atsakovui priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, turimo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine bei tėvu. Atsakovas nurodė, jog šį sklypą buvo planuojama suskaidyti į penkis mažesnius sklypus ir juos naudoti penkių gyvenamųjų namų statybai, tokią sklypo raidos programą patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr.1-345, tačiau areštavus atsakovui priklausančią sklypo dalį tapo neįmanomas bet koks sklypo statuso, taip pat ir žemės paskirties, pakeitimas, todėl planuojamą sklypo plėtrą teko sustabdyti, nebuvo pasirašyta statybos darbų sąmata. UAB ,,Vilmestos statyba“ atsakovo prašymu sudarė ir pateikė analogiškų darbų sąmatą 2006 metų kainomis, iš kurios matyti, jog statybų kaina labai išaugo, tai yra dėl paskirto arešto visa sklypo plėtra pabrangs iš viso 576 845 Lt. Atsakovas nurodė, kad jo ir jo sutuoktinės dalis sklypo nuosavybėje sudaro 2/3 dalis, todėl jiems teks atitinkama sklypo plėtros išlaidų padidėjimo dalis, tai yra 384 563,33 Lt. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašė įpareigoti ieškovą pateikti galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimą 384 563,33 Lt sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą pateikti minėtų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui 192 282 Lt, pinigus pervedant į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją minėtai sumai. Teismas nurodė, kad atsakovo prašyme išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (UAB ,,Vilmestos statyba“ sąmatos, žemės sklypo detaliojo plano rengimo dokumentai ir kt.) bei atliktais skaičiavimais, todėl sprendė, kad atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad areštuota buvo tik atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis, tai yra 1/3 dalis viso sklypo, todėl nuostolių atlyginimas taip pat galimas tik 1/3 daliai galimų nuostolių, tai yra 192 282 Lt.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismo nutartis nepagrįsta, nes UAB ,,Vilmestos statyba“ nėra ekspertinė įstaiga, todėl jos pateikiamos sąmatos neturėtų būti pripažintos pakankamais įrodymais nustatant atsakovo galimų nuostolių dydį.

2. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovo galimų nuostolių dydį, nes nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad visame sklype bus statomi penki namai, dėl to sklypo plėtra pabrangs 576 845 Lt, atsakovui priklauso 1/3 dalis sklypo, todėl galimi nuostoliai sudarys trečdalį minėtos sumos. Šie teiginiai savaime nereiškia, kad atsakovui priklausys trečdalis gyvenamųjų namų atsižvelgiant į kurių statybos pabrangimą yra skaičiuojami galimi atsakovo nuostoliai.

3. Teismo nustatyta galimų nuostolių užtikrinimo suma yra neproporcingai didelė ir pažeidžia procesinį šalių lygiateisiškumą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias sprendžiamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais skolininko atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl taikant šias priemones būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Tokios priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Dėl to, teismas, taikydamas minimas priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Tuo užtikrindamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai lemia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad teismas civilinėse bylose remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į nurodytą anksčiau šalių įrodinėjimo pareigą, sprendžia, jog apeliantas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remdamasis ginčija teismo nutartį dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo (CPK 185 str.). Atmestinas apelianto argumentas, jog UAB ,,Vilmestos statyba“ pateikiamos sąmatos neturi būti laikomos galimų nuostolių įrodymais. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovo prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo išdėstytos aplinkybės grindžiamos rašytiniais įrodymais: sąmatomis, žemės sklypo detaliojo plano rengimo dokumentais ir pan., bei atliktais skaičiavimais (t. 2, b. l. 179-238). Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra jokių apelianto pateikiamų įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas (CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo skundą, bei nepaneigė atsakovo argumentų.

Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė atsakovo galimų nuostolių dydį. Sprendžiant klausimą dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, ir nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Tai reiškia, kad skiriant CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtina turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras, tuo tarpu, kaip minėta, tokių nuostolių atsiradimo galimybę atsakovas įrodė (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kad ieškinio suma yra didelė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas įrodė faktą, kad dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ateityje atsakovui gali kilti nurodyto dydžio nuostoliai. Dėl šio teismo reikalavimas įmokėti nurodytą sumą galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėKonstantinas Gurinas