- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-01
- Bylos Nr.
- 2-57-878/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01064-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po jos tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties visą turtą iš karto priėmė ir realiai jį valdė motina J. G., po motinos J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos turtą iš karto priėmė ir realiai jį valdė sesuo R. G., po sesers R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pati pareiškėja priėmė jos palikimą pagal įstatymą ir pradėjo jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Visą turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) iš karto perėmė motina J. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri tėvą palaidojo, rūpinosi jo kapu, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl turto perėmimo, tačiau dėl sveikatos problemų nespėjo visko sutvarkyti, nors realiai visą turtą ji valdė iki pat mirties. J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai iš karto visą turtą perėmė kartu gyvenusi pareiškėjos sesuo R. G., kadangi pareiškėja ir jos brolis K. V. G. savo dalis perleido seseriai. Sesuo savo lėšomis mamą palaidojo, prižiūrėjo kapą, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo, tačiau dėl savo mažaraštiškumo ir ligos nespėjo laiku sutvarkyti, nors realiai iki savo mirties ji paliktu turtu disponavo. K. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė sesuo R. G.. Pareiškėja savo seserį palaidojo, atsiėmė iš Veiverių seniūnijos laidojimo pašalpą, viena pati padengė laidojimo išlaidas, pradėjo tvarkyti kapus, kuriuo tvarko iki dabar, iš karto perėmė visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau dėl senatvės ir ligos bei galvodama, kad paveldėjimo terminas yra šeši mėnesiai, nespėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentų. Pareiškėja kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes neturi kitos galimybės gauti paveldėjimo teisę į tėvų ir sesers turėtą turtą (gyvenamasis namas 82,76 kv.m, bulvinė 20 kv.m, tvartas 35 kv.m, kluonas 55 kv.m bei po statiniais esantis sodybinis sklypas).
Pareiškėja teismo posėdyje savo prašymą palaikė pareiškime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad tėvo mirties metu buvo likę gyvenamasis namas, tvartas, kiti statiniai, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime. Po tėvo mirties ten liko gyventi motina, nepilnamečiai brolis ir sesuo, motina iš karto pradėjo rūpintis visu turtu, namais, dirbo žemę, laikė gyvulius, bet pas notarą nesikreipė. Vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, vietoje senojo namo gavo kitą gyvenamąjį namą, ten ir mirė. Senąjį namą nugriovė, pavertė malkomis, naudojosi žeme. Prie naujojo namo taip pat buvo sklypas, sodino sodelį. Sesuo R. po motinos mirties liko gyventi tuose namuose. Į notaro biurą dėl motinos turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Brolis buvo neįgalus, jis palikimo nepriėmė. R. G. rūpinosi motinos namu, priėmė gyventi nuomininkus. Po sesers mirties turtą valdyti perėmė pareiškėja, leido nuomininkui toliau dirbti žemę prie namų,
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui iš esmės neprieštaravo, savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad ji po sesers R. G. mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajai priklausiusį turtą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, dėl kitų faktų nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra (b.l. 39-41).
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui iš esmės neprieštaravo, savo atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. po 2001 m. liepos 1 d. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) RTFSR CK 435 straipsnyje, kuris taikytinas nagrinėjamam faktui teisme patvirtinti, nurodyta jog asmenys, pašauktieji pagal įstatymą ar testamentą paveldėti, gali prašyti vietinę notarinę kontorą duoti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Palikimo atsiradimo metu galioję teisės aktai paveldėtojams numatė teisę, o ne pareigą kreiptis į notarinę kontorą ir gauti liudijimą, patvirtinantį jų teises į palaikus. Taigi, šiuo atveju palikimą po sutuoktinio mirties J. G. buvo priėmus, jei jo nebuvo atsisakius. J. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju turi būti taikomos 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnis, kurio pirma dalis numato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Antroje šio straipsnio dalyje apibrėžta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Trečioje straipsnio dalyje nurodoma, kad šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad sesuo R. G. palikimą po motinos J. G. mirties priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, tačiau įrodymų patvirtinančių valdymą nepateikė. (duomenys neskelbtini) mirus R. G., taikomos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, kurio 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įrodymų, patvirtinančių paveldimo turto valdymą per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja nenurodo ir nepateikia. Tik įrodžius paveldimo turto, faktinį valdymą, Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštaraus, jog pareiškėjai būtų nustatyti prašomi juridinę reikšmę turintys faktai. Prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b.l. 34).
Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai (b.l. 60-63). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja M. S. yra J. G. ir J. G. (K.) dukra (b.l. 12, 4, 15, 23, 24). J. G. ir J. G. (K.) taip pat turėjo dar sūnų K. V. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 13) ir dukrą R. G., gimusią (duomenys neskelbtini) (b.l. 14) (b.l. 23, 24). K. V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), R. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Į J. G., J. G., R. G. palikimą paveldėjimo bylos nepradėtos (b.l. 17, 19, 18). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad J. G., J. G. ir R. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b.l. 21), J. G. nurodyta statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bulvinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotoja (b.l. 21). R. G. Kauno apskrities viršininko 2002 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 02-07-2588 atkurtos nuosavybės teisės į J. G. turėtą 0,19 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-47).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad visą laiką gyveno kaimynystėje su pareiškėjos šeima. Žino, kad po pareiškėjos tėvo mirties tuose namuose liko gyventi pareiškėjos motina su vaikais, po motinos mirties jos namuose liko gyventi R. G., naudojosi žemės sklypu, laikė naminius gyvulius, vištas, mokėdavo mokesčius už elektrą ir pan. Mirus R. G., pareiškėja ją palaidojo ir pradėjo rūpintis likusiu turtu. Namuose buvo R. įleisti nuomininkai, pareiškėja iš jų iškart po sesers mirties bandė atgauti namų dokumentus, mėgino juos išprašyti, bet nesėkmingai, pareiškėja padengė sesers R. skolą kaimo parduotuvėje, sumokėjo skolas už šiukšlių išvežimą ir mokėjo kitus turto išlaikymo mokesčius.
J. G. palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK (1996 m. liepos 10 d. redakcija) 569 straipsnio 1 dalis). Tuo metu momentu galiojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas. Jis numatė paveldėjimo tvarką, pagal kurią paveldėti buvo leidžiama pagal įstatymą (416 straipsnis), mirusiojo turtą galėjo paveldėti jo vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, mirusiojo išlaikytiniai, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, o tik šių asmenų nesant arba jiems palikimo nepriėmus – darbingi tėvai, o jų nesant – mirusiojo broliai ir seserys (418 straipsnis). Įpėdinis, buvęs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, buvo laikomas palaikus priėmusiu (429 straipsnis), o įpėdinis, nebuvęs palaikų buvimo vietoje, galėjo priimti palaikus pats ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos (430 straipsnis). Iš pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojos parodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina J. G. po sutuoktinio mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose su nepilnamečiais vaikais, taigi, liko palaikų buvimo vietoje Gustaičių kaime, ji nesikreipė į notarą ir tokiu būdu nepareiškė atsisakymo nuo mirusio J. G. palikimo, vadinasi, pagal tuo metu galiojusias civilinės teisės normas buvo laikoma priėmusia mirusiojo palikimą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų kitokia tvarka, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėjos motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini) momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Byloje nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į J. G. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Duomenų apie J. G. testamentą nėra. Pareiškėjos, liudytojos paaiškinimai, kuriais netikėti teismas nenustatė pagrindo, patvirtina, kad iš karto po J. G. mirties jos dukra R. G. liko gyventi motinos namuose, jais rūpinosi, įleido nuomininkus, rūpinosi žemės sklypu, mokėjo pagal išgales turto išlaikymo mokesčius, perėmė kitus palikėjos daiktus – baldus ir pan. Taigi, nors ji palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad R. G. per tuo metu nustatytą šešių mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė J. G. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
R. G. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo byla į jos palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Duomenų apie R. G. testamentą nėra. Pareiškėjos, liudytojos paaiškinimai, kuriais netikėti teismas nenustatė pagrindo, patvirtina, kad iš karto po R. G. mirties jos sesuo pareiškėja M. S. iš karto priėmė mirusiosios palikimą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, asmeninius jos daiktus, žemės sklypą, mokėjo kai kuriuos mokesčius už turto išlaikymą, padengė palikėjos skolas parduotuvėje ir pan., taip pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad M. S. per tris mėnesius po savo sesers R. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos prašomi nustatyti faktai jai turės juridinę reikšmę, nes juos nustačius, pareiškėja galės paveldėti turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjos M. S. priteistina 30,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Iš pareiškėjos M. S. priteisti 30,20 Lt (trisdešimt litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.