Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), , nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms, o būtent:

2016-10-16 apie 22 val. 40 min. lauke prie (duomenys neskelbtini) pastato adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinį ir fizinį smurtą nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu, demonstruodamas jai rankoje laikomą peilį, grasindamas ją nužudyti, pareikalavo, kad L. D. grąžintų jai G. S. padovanotus aukso dirbinius, tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė nukentėjusiajai L. D. du kartus rankos delnu į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą ir pridėjęs turimą peilį nukentėjusiajai L. D. prie kaklo, pareikalavo, kad ji grąžintų G. S. padovanotus aukso dirbinius bei pagrasino, kad jei negrąžins auksinių dirbinių, jis ją užmuš. Tokiu būdu atėmęs L. D. galimybę priešintis, jėga nuplėšė nuo L. D. kaklo auksinę grandinėlę – 500 eurų vertės, nuplėšė nuo L. D. rankos auksinę grandinėlę – 150 eurų vertės ir iš abiejų L. D. ausų išplėšė auksinius auskarus bendros 120 eurų vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. D. bendrą 770 eurų vertės turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vienoje rankoje laikydamas peilį, kita ranka sudavė nukentėjusiajai L. D. du kartus rankos delnu į galvos sritį, tuo sukeldamas L. D. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog nukentėjusioji L. D. buvo jo sužadėtinė, kartu gyveno, prieš du mėnesius santykiai nutrūko. Pamatęs ją su kitu vaikinu supyko, todėl jis išsitraukė peilį ir pradėjo klausinėti minėto vaikino kas jis toks. Vėliau jis paprašė, kad L. D. atiduotų jo dovanotus papuošalus, tačiau ji atsakė, kad papuošalų neatiduos. Supykęs jis nutraukė nuo jos grandinėlę, apyrankę, pirštu užkabino auskarą ir liepė juos atiduoti. Trenkė nukentėjusiajai su delnu į galvą. Supranta, kad papuošalai buvo padovanoti L. D. ir, kad tai jos turtas. Pripažįsta, kad mosikavosi peiliu, grasino nukentėjusiajai. Gailisi dėl savo elgesio. Su nukentėjusiąja susitaikė.

Nukentėjusiosios L. D. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad užstatęs jos automobilį G. S. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, išsitraukė peilį ir trenkė jai vieną – du kartus į galvos sritį. G. S. mosikavosi peiliu prieš jos draugą, nuolat grasino. Nustojęs aiškintis su jos draugu G. S. priėjo ir dar kartą jai trenkė, pridėjo peilį ir nutraukė grandinėlę, auskarus, apyrankę. Tai buvo G. S. dovanoti jai papuošalai. Paėmęs auksą G. S. trenkė dar kartą. G. S. iki papuošalų užvaldymo sudavė du – tris smūgius, po to dar kelis smūgius. Papuošalai jai grąžinti, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, su juo susitaikė.

Liudytojo A. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis matė kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji apsistumdė, tačiau daugiau nieko neprisimena, nes buvo išgėręs. Matė, kad G. S. kažką laikė rankose, tačiau nematė ar ten buvo peilis. G. S. porą kartų sudavė L. D. prieš užvaldant papuošalus.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2016-10-17 01.30 val. apžiūrėta aikštelė, esantį prie įėjimo į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu ant įvažiavimo (gatvelės) esančios tarp (duomenys neskelbtini) pastato ir (duomenys neskelbtini) pastato rastas ir paimtas deformuotas geltono metalo auskaras su smulkiomis baltomis akutėmis (b. l. 1-4).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyr. patrulis M. F. pateikė iš sulaikytojo G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., paimtą sulankstomą peilį, geltonos spalvos auskarą, geltoną metalo grandinėlę nešioti ant kaklo, geltono metalo grandinėlę skirta nešioti ant rankos (b. l. 36-37).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad geltono metalo grandinėlė ant kaklo yra 62 cm ilgio, turi „585“ prabą, grandinėlės užsegimas nutrauktas. Geltona grandinėlė ant rankos yra 20 cm. ilgio, ties užsegimu yra nutraukta. Geltono metalo auskarai yra buvę ovalo formos. Vienas auskaras yra visiškai deformuotas, kitas deformuotas ties užsegimu (b. l. 39-44).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2016-10-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas peilis – atlenkiamas, bendro 200 mm ilgio, geležtės ilgis 87 mm, plotis – iki 22 mm. Apžiūrimas peilis priskirtinas prie turistinių peilių, turinčių automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančia geležtę ir nėra nešaunamasis ginklas (b. l. 45-49).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas prievartinis (psichinė arba fizinė prievarta) šio nusikaltimo padarymo būdas. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir visų požymių, įtvirtintų BK 294 straipsnio 1 dalyje, visuma.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš pradžių kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, o vėliau parodymus pakeitė ir kaltę pripažino visiškai. Kaltinamasis patvirtino, kad supykęs norėjo iš nukentėjusiosios L. D. atsiimti jai dovanotus daiktus, išsitraukė peilį ir mosikavosi juo, grasino, sudavė nukentėjusiajai L. D. į galvą su delnu, nutraukė nuo jos grandinėlę, apyrankę ir auskarus. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. D. parodymai, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, liudytojo A. M. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Darytina išvada, kad G. S. panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą neteisėtai reikalavo nukentėjusiosios grąžinti jam nepriklausantį turtą, tokiais savo veiksmais sukūrė bauginančią situaciją, nukentėjusioji ne tik girdėjo grasinimus, tačiau ir suprato realų jų pavojingumą, kai jai prie kaklo kaltinamasis pridėjo peilį, todėl buvo padaryta didelė žala nukentėjusiosios L. D. teisėms. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog G. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala nukentėjusiosios teisėms ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad G. S. panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos nukentėjusiosios teisėms. Kaltinamojo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d. , kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusioji ir kaltinamasis prašo teismą kaltinamąjį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, jiems susitaikius.

Prokuroras nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymui neprieštarauja.

BK 38 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant šį proceso dalyvių prašymą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turtinė ir neturtinė žala nusikaltimu nukentėjusiajai nepadaryta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Kaltinamasis G. S. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis praeityje neteistas (b. l. 61), administracine tvarka baustas (b. l. 52-54), dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad G. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos sąlygos šiuo metu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str., tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė teismo atleidus G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgtina į tai, kad pagal BK 72² str. teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tik tuo atveju jei nusikalstama veika padaryta artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o nagrinėjamu atveju nukentėjusioji L. D. ir G. S. nei giminystės ryšiai, nei šeimos santykiai nesieja, ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį, sunaikinti.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

Kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.