- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2KT-1/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- J. C.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
L. e. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Danutė Milašienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teisme gauto ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovei J. C. dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. gruodžio 11 d. gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teisme ieškovo R. Ž. paduoto ieškinio atsakovei J. C. dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas atsakove byloje patraukė Kauno apygardos teisme dirbančią teisėją (CPK 35 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui tenkintinas.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).
Vienas iš teisme dirbančių visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo objektyvių pagrindų įtvirtintas CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, o byla teisminga tam teismui, kuriame jis dirba, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai civilinėje byloje ieškovu, atsakovu, trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ar jų nepareiškiančiu, dalyvauja teisėjas, dirbantis teisme, kuriam teisminga byla, ši byla turi būti perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Tokiu būdu garantuojamas teismo nešališkumas ir užtikrinama teisė į teisingą bei tinkamą procesą. Tačiau ir šis imperatyvas negali būti taikomas automatiškai, t. y. vien tik nustačius aukščiau nurodytą aplinkybę ir neatsižvelgiant į kitas aplinkybes. Išimtiniais atvejais, ypač tuomet, kai atsakovu ar trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, patrauktas teisėjas, iš kurio prašoma priteisti jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą civilinėje byloje, gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės.
Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, jog ieškovas inicijuoja civilinės bylos iškėlimą savo iniciatyva, laisvai pasirenka asmenis, kuriuos patraukia atsakovais, t. y. tuos, kurie, jo nuomone, turi patenkinti pareikštą reikalavimą, o atsakovas ar atsakovai laisvai pasirenka teisminės gynybos poziciją (teikti atsikirtimus, reikšti priešieškinį ar elgtis pasyviai). Teismas neturi įgaliojimų už ieškovą nuspręsti, kam turi būti reiškiami reikalavimai, civilinės bylos iškėlimo stadijoje paprastai nesprendžia, ar jie pagrįstai pareikšti tiems asmenims, kuriuos ieškovas ieškinyje nurodė atsakovais. Tiesa, proceso teisės normos suteikia teismui teisę šalies tinkamumo klausimą išspręsti teisminio nagrinėjimo stadijoje, ir netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau tik esant vienos iš šalių motyvuotam prašymui (CPK 45 str. 1 d.). Nepaisant šių bendro pobūdžio taisyklių, teismas turi atlikti pirminį teisinį tyrimą dėl dalyvaujančių byloje asmenų tinkamumo, kai remiantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, ir būtent dėl šių asmenų teisinio statuso byla gali būti perduodama nagrinėti kitam teismui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu patraukė Kauno apygardos teismo teisėją. Iš ieškinyje reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo (ieškinio dalykas) matyti, kad šis reikalavimas grindžiamas tyčiniais teisėjos J. C. veiksmais. Ieškovo nuomone, teisėja nepagrįstai 2008 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti trūkumus jo paduotame ieškinyje Teisingumo ministerijai bei keliems fiziniams asmenims. R. Ž. nuomone, tokiais veiksmais teisėja tyčia užkirto jam teisę į teisingą procesą ir žalos atlyginimą iš valstybės (ieškinio faktinis pagrindas). Kaip ieškinio teisinį pagrindą ieškovas nurodė CK 6.272 straipsnį.
Nepasisakant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir atsakovo tinkamumo byloje, pažymėtina, kad tuo atveju, kai žala asmeniui atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, šią žalą atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 str. 2, 3 d.). Įstatymas suteikia teisę žalą atlyginusiai valstybei regreso tvarka pareikšti reikalavimą teisėjui, jeigu nustatomi jo tyčiniai veiksmai byloje (CK 6.272 str. 4 d.), tačiau nenumato galimybės asmeniui reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitam teismui, nes teismas gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo arba nusišalinti tik įsigilinus į pareikšto nušalinimo (nusišalinimo) turinį bei esmę. Todėl teismo nušalinimo (nusišalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas remiantis vien tik formaliais argumentais. Priešingu atveju būtų sukurtas netinkamas precedentas, pagal kurį ieškinys būtų automatiškai perduodamas nagrinėti kitam teismui, kai ieškovas, remdamasis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, akivaizdžiai nepagrįstai prašo priteisti žalą iš civilinę bylą nagrinėjusio teisėjo. Tai neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).
Ieškovo pareikšto ieškinio turinys bei jame išdėstytas ieškinio faktinis pagrindas įrodo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas Lietuvos Respublikai, o ne konkrečiam teisėjui (CK 6.272 str.). Lietuvos Respublikai tokiose bylose atstovauja Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktas). Teisėjas, jeigu įrodinėjami jo tyčiniai neteisėti veiksmai byloje, galėtų būti patrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Todėl net ir grąžinus ieškinį Kauno apygardos teismui, o ieškovui patikslinus pareikštą reikalavimą ir jame nurodžius tinkamą atsakovą, byla turės būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui pagal tinkamo atsakovo (Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija) buveinę. Jeigu ieškovas ieškinyje vis dėlto nesutiks nurodyti tinkamą atsakovą, teismas, konstatavęs, jog reikalavimas dėl teisėjos tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo akivaizdžiai turėjo būti reiškiamas Lietuvos Respublikai, o ne teisėjai, ieškinį atmes (CPK 45 str. 3 d.). Be to, net ir perdavus ieškovo paduoto ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimą nagrinėti Kauno apygardos teismui, visuomet išliktų pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo. Esant tokioms aplinkybėms, netikslinga ir neekonomiška Kauno apygardos teismui grąžinti spręsti ieškinio priėmimo klausimą ir nagrinėti šio ieškinio pagrįstumą. Todėl ieškovo paduotas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, perduotinas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 35 str. 4 d.).
Pastebėtina, kad nustačius, jog ieškovas nušalinimo teise piktnaudžiauja, jam gali būti taikoma CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta sankcija (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartis dėl baudos paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis dėl baudos paskyrimo civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei J. C. dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, atlyginimo, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Danutė Milašienė