Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1506-815/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-08-24
Bylos Nr.: I-1506-815/2009
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00373-2009-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Bronius Januška, Ernestas Spruogis, Halina Zaikauskaitė
Atsakovas: Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos
Trečiasis asmuo: UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, G. A.
Pareiškėjas: UAB „Eurazijos logistika“
Advokatai: Viktoras Ivanovas

Kategorijos

1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje

Administracinė byla Nr. I-1506-815/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00373-2009-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 26; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovo – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjo pavaduotojui I. T., trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atstovui – šios bendrovės direktoriui G. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui – G. A., trečiojo suinteresuoto asmens G. A. atstovui – advokatui Viktorui Ivanovui (Viktor Ivanov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ skundą atsakovui – Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ bei G. A.) dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalies ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-47 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – UAB „Eurazijos logistika“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1, b. l. 103–111) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 3-11) (toliau šiame sprendime naudojama bendra „skundo“ sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalį ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47, taip pat sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. atžvilgiu, įpareigoti Departamento bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Eurazijos logistika“ skundą dėl netinkamos administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklos, įpareigoti šią komisiją atlikti BAB „Daisotra“ dokumentų, esančių administratoriaus žinioje, išsamią analizę bei kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Pareiškėja skunde pažymi, kad ji sutinka su Departamento sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalimi, kuria šis „konstatavo, kad administratorius neįvykdė Įmonės kreditorių 2007 m. birželio 19 d. susirinkimo nutarimo Nr. 1 (parinkti UAB „Auditas“ atlikti BAB „Daisotra“ veiklos buhalterinės apskaitos auditą už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2006-07-01 ir patvirtinti už audito atlikimą 42 480 Lt su PVM atlyginimą) ir tokiu būdu pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p.“ ir šiuo pagrindu paskyrė bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotam asmeniui G. A. nuobaudą – įspėjimą. Su likusia Departamento priimto sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalimi pareiškėja nesutinka, nes mano, kad ši dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia UAB „Eurazijos logistika“, kaip BAB „Daisotra“ kreditoriaus, teises ir turtinius interesus.

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintais Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) Komisijai, tikrinančiai konkretaus bankroto administratoriaus veiklą, suteikti platūs įgaliojimai atlikti išsamų tyrimą. Tuo tarpu komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, apsiribojo vien tik UAB „Eurazijos logistika“ skunde, pateiktame Departamentui, nurodytų aplinkybių ir jos pateiktų dokumentų tyrimu. Komisija neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad skundus dėl to paties administratoriaus netinkamos veiklos taip pat pateikė UAB „Vikstada“, UAB „Alytra“ akcininkas V. L., BAB „Daisotra“ kreditoriai A. B. ir UAB „Cargo via“, o be to, šie skundai buvo pateikti dėl skirtingų bankrutuojančių bendrovių administravimo. Iš to buvo galima padaryti išvadą, kad atliekant administratoriaus veiklos tyrimą nereikėtų apsiriboti UAB „Eurazijos logistika“ ir kitų pareiškėjų pateikta informacija, nes visi šie asmenys turi ribotą priėjimą prie bankrutuojančių bendrovių dokumentų, todėl negali savarankiškai atlikti administratoriaus tyrimo. UAB „Eurazijos logistika“ pateikė visus dokumentus, kuriuos tik galėjo gauti ar turėti, pagrindžiant savo skunde nurodytas aplinkybes. Jei minėtai komisijai pritrūko duomenų ar iškilo abejonių, ji privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir pasinaudoti visomis teisės aktų jai suteiktomis priemonėmis tokiai informacijai gauti. Pasak pareiškėjos, minėtai komisijai teisės aktais ne be reikalo yra suteikiami platūs įgaliojimai, o tam, kad šiais įgaliojimais būtų pasinaudota. Komisija, tikrinanti konkretaus bankroto administratoriaus veiklą, yra viešojo administravimo subjektas, jos funkcijos yra susijusios su bankroto procedūromis, jų skaidrumo užtikrinimu bei viešojo intereso apsauga, todėl jos vaidmuo nagrinėjant UAB „Eurazijos logistika“ ir kitų pareiškėjų skundus turėjo būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik posėdžio surengimu ir jai pateiktų dokumentų perskaitymu.

Pasak pareiškėjos, Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendimu pateisino Departamento neveiklumą, nurodydama, kad Departamentui kai kurios aplinkybės nebuvo žinomos (nors Departamentas šių aplinkybių ir nesistengė išsiaiškinti). UAB „Eurazijos logistika“ nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija neteisingai nusprendė, kad Departamento sprendimu nebuvo pažeistos UAB „Eurazijos logistika“ teisės ir teisėti interesai. Anot pareiškėjos, UAB „Eurazijos logistika“, kaip BAB „Daisotra“ kreditoriaus, pagrindinė teisė ir teisėtas interesas yra kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinį reikalavimą į BAB „Daisotra“, o ši teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu BAB „Daisotra“ administratorius vykdys BAB „Daisotra“ bankroto procedūrą teisėtais būdais, racionaliai panaudodamas BAB „Daisotra“ turtą ir pinigines lėšas, būdamas sąžiningu ir nešališku. Atsižvelgiant į tai, kad nuo bankroto administratoriaus (asmens, prilyginto valstybės tarnautojui) priklauso visa bankrutuojančios/bankrutavusios bendrovės bankroto procedūra, kurios teisėtas vykdymas teismų praktikoje yra pripažintas turinčiu viešą interesą, o jo veiklą kontroliuojantis Departamentas atsisako nuo savo pareigų tinkamo vykdymo (o Vyriausioji administracinių ginčų komisija laiko, kad toks nevykdymas yra normalus dalykas), laikytina, kad UAB „Eurazijos logistika“ teisės kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinį reikalavimą, naudotis Įmonių bankroto įstatyme nustatytomis kreditoriaus teisėmis, yra pažeistos.

2.2. Pareiškėjos nuomone, Departamentas netinkamai išnagrinėjo UAB „Eurazijos logistika“ pateiktus dokumentus, patvirtinančius administratoriaus netinkamus veiksmus, nesigilino į susidariusią situaciją, o atsakomybę dėl netinkamų administratoriaus veiksmų perkėlė teismui, nurodydamas, kad „teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Komisija, taikos sutartį patvirtinus teismui, neturi teisės abejoti tokios sutarties teisėtumu“. Pareiškėja pažymi, kad teismų priimtų sprendimų klaidos galimybė yra gana dažna praktikoje, ko pasėkoje procesiniuose teisės aktuose yra numatyta trijų pakopų instancinė sistema, skirta išvengti neteisėtų sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo. Šiuo atveju bankroto administratorius pateikė teismui patvirtinti visų trijų taikos sutarties šalių pasirašytą 2007 m. lapkričio 26 d. taikos sutartį, todėl teismas, nežinodamas visų aplinkybių ir pasitikėdamas bankroto administratoriaus kompetencija, patvirtino minėtą taikos sutartį. Iš tos bylos medžiagos matyti, kad iki žodinio bylos nagrinėjimo prieita nebuvo, todėl teismas neturėjo galimybės pamatyti Rusijos bendrovės OOO „Gorizont“ atstovų (t. y. pamatyti, kad jie neegzistuoja). Ši aplinkybė buvo aiški administratoriui, nes jis surinko parašus ant taikos sutarties ir pateikė ją teismui patvirtinti. Taigi administratorius leido suklastoti (arba suklastojo) šią taikos sutartį, ko pasėkoje BAB „Daisotra“ patyrė didelių nuostolių.

Pareiškėja pažymi, kad 2009 m. vasario 26 d. administratoriaus įgalioto asmens G. A. atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 ir 3 dalis (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), be kita ko, konkrečiai ir dėl šioje skundo dalyje numatytų aplinkybių.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad UAB „Eurazijos logistika“ pateikė Departamentui ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, liudijančius, jog Rusijos bendrovė OOO „Gorizont“ veiklos niekada nevykdė, o jos direktoriumi BAB „Daisotra“ dokumentuose nurodytas asmuo V. A. S. nėra nieko girdėjęs nei apie OOO „Gorizont“, nei apie BAB „Daisotra“ ar UAB „Vivatrans“, šis asmuo taip pat nėra pasirašęs ir jokių dokumentų. Tai leidžia daryti išvadą, jog visi dokumentai, kuriuos pateikė ir/ar pasirašė OOO „Gorizont“ V. A. S. vardu (tame tarpe ir taikos sutartis), yra suklastoti. Šių aplinkybių Departamentas netyrė dėl formalių priežasčių (esą, pasitikėdamas teismu, kuriam, beje, tvirtinant taikos sutartį visos šios aplinkybės nebuvo žinomos), tokiu būdu liko neišaiškinti (neištirti) administratoriaus padaryti teisės aktų pažeidimai.

Šalies argumentai

Be to, skunde pareiškėja itin detaliai nurodo, jog minėtais administratoriaus veiksmais buvo padaryta didelė žala BAB „Daisotra“ ir jos kreditoriams, tame tarpe ir UAB „Eurazijos logistika“.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad ji pateikė Departamentui pažymą, liudijančią, kad BAB „Daisotra“ buvusiam prezidentui ir valdybos pirmininkui J. C. yra pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo netikrą dokumentą – 2006 m. birželio 30 d. sutartį, sudarytą tarp Rusijos įmonės OOO „Gorizont“ ir BAB „Daisotra“ (tai sutartis, dėl kurios nuginčijimo administratorius pateikė teismui 469 302,80 Lt dydžio ieškinį, o byla baigėsi minėta taikos sutartimi). Šioje pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad įtariama, jog J. C., turėdamas tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės grąžinimo AB „Daisotra“, suklastojęs 2006 m. birželio 30 d. sutartį tarp Rusijos įmonės OOO „Gorizont“ ir AB „Daisotra“, šią sutartį apskaitė AB „Daisotra“ buhalterinėje apskaitoje, o, pareiškėjos nuomone, šią aplinkybę turėjo puikiai žinoti administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. Pasak pareiškėjos, Departamentas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai neįsigilino į UAB „Eurazijos logistika“ pateiktus įrodymus ir susidariusią situaciją, formaliai pažiūrėjo į administratoriaus padarytus grubius pažeidimus, kuriuose yra ir baudžiamosios veikos požymių; BAB „Daisotra“ netekus didelės vertės turtinės teisės, jos kreditorių, o taip pat ir UAB „Eurazijos logistika“, teisės kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus buvo apribotos ir pažeistos.

2.3. UAB „Eurazijos logistika“ Departamentui nurodė, kad BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. bankrutuojančios BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4 (kurį pats ir pasirašė) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas UAB „Eurazijos logistika“ iniciatyva su tikslu išspręsti BAB „Daisotra“ buhalterinio audito atlikimo klausimus, tačiau administratorius į šią darbotvarkę savavališkai įtraukė ir savo ataskaitos patvirtinimo klausimą. UAB „Eurazijos logistika“, balsavusi šiame susirinkime raštu, balsavo už 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimą, kurioje neįtrauktas klausimas apie administratoriaus ataskaitos tvirtinimą. Šio susirinkimo sušaukimo metu UAB „Eurazijos logistika“ buvo didžiausią reikalavimo teisę turinčiu kreditoriumi, todėl jos balsas buvo lemiamas. Nepaisant UAB „Eurazijos logistika“ tikrojo valios išreiškimo, administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. bankrutuojančios AB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriame yra nurodyta, jog „UAB „Eurazijos logistika“ balsavo už administratoriaus pasiūlytą darbotvarkę“, t. y. su pirmu darbotvarkėje įtrauktu punktu „Administratoriaus atskaita ir jos tvirtinimas“. Dar daugiau, svarstomo 1 darbotvarkės klausimo pabaigoje yra nurodyta, kad 69,279 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimo sumos balsavo už nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą, pritarti administratoriaus atliktam darbui bei patirtoms išlaidoms už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 3 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. Tai reiškia, kad nors kreditorių susirinkimas nepritarė administratoriaus įgalioto asmens pasiūlytai darbotvarkei su klausimu dėl administratoriaus ataskaitos svarstymo bei jos tvirtinimo, ir tokio klausimo net nesvarstė (išskyrus kreditorius, suklaidintus administratoriaus įgalioto asmens ir nežinojusius apie darbotvarkės patvirtinimą), administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė tikrovės neatitinkantį protokolą sudarydamas įspūdį, jog kreditoriai svarstė ir pritarėjo veiklai už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 3 d. iki 2007 m. gegužės 14 d., nors iš tiesų taip nebuvo.

Vertindamas šiuos administratoriaus veiksmus Departamentas nurodė, kad „Komisija neturėjo pagrindo manyti, kad administratorius nesąžiningai siekė, kad neteisėtai būtų patvirtinta jo ataskaita ir netikėti jo paaiškinimo, kad surašant protokolą įsivėlė techninė klaida“, Vyriausioji administracinių ginčų komisija padarė išvadą, kad „Veiklos tikrinimo komisija pagrįstai nekonstatavo, jos administratorius sąmoningai, turėdamas savanaudiškų interesų pažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus“. Savo atsiliepime į UAB „Eurazijos logistika“ skundą administratorius taip pat nurodo, kad jis neprivalo teikti kreditorių susirinkimui savo ataskaitų tvirtinti, nebent šis tokių ataskaitų pareikalauja, savo ataskaitas jis teikia savanoriškai ir tai nesukelia jokių pasekmių. Pasak pareiškėjos, dėl tokių paaiškinimų kyla klausimas, kodėl administratorius vis bando įterpti savo ataskaitos tvirtinimo klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkes, jei tai nesukelia jokių pasekmių. Šiuo atveju, administratorius, sužinojęs, kad kreditoriai išsiaiškino apie šį bandymą neteisėtai patvirtinti savo ataskaitą, jau 2009 m. sausio 8 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl šios ataskaitos tvirtinimo, tačiau minėtas teismas šį administratoriaus prašymą atmetė. Iš tiesų, administratoriaus ataskaitos patvirtinimas sukelia pasekmes ir administratoriui, ir kreditoriams, nes kreditoriams pritarus administratoriaus ataskaitai, kreditoriai netenka pagrindo skųstis ar ginčyti administratoriaus veiksmus, taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo. Pareiškėja pažymi, kad dėl šio kreditorių susirinkimo protokolo suklastojimo taipogi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėja pažymi, jog UAB „Eurazijos logistika“ savo skunde Departamentui nurodė, kad administratorius jos laiku neinformavo apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13 val. 00 min.), nors šiame susirinkime turėjo būti svarstomi turto pardavimo klausimai, kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo, kreditorių susirinkimo komiteto sudarymo, BAB „Daisotra“ administravimo išlaidų ir veiklos sąnaudų patvirtinimo bei kiti bankroto procedūroje ypač aktualūs klausimai. Apie šį pakartotinį kreditorių susirinkimą BAB „Daisotra“ kreditorius UAB „Eurazijos logistika“ gavo pranešimus tik tą pačią dieną, kurią įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, jau po pietų, tokiu būdu užkertant kelią net ir teorinei galimybei sudalyvauti minėtame susirinkime. Taip buvo pažeista UAB „Eurazijos logistika“ teisė dalyvauti ir balsuoti BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkime, kuriame iš esmės buvo keičiama visa BAB „Daisotra“ bankroto procedūros dalis, kurią gali lemti tik kreditorių susirinkimo sprendimai.

Departamentas, savo ruožtu, konstatavo, kad „iš administratoriaus AB „Lietuvos pašto“ pateikto pašto siuntų sąrašo matyti, kad Įmonė 2008 m. spalio 31 d. išsiuntė UAB „Eurazijos logistika“ pranešimą apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą.“ Šie teiginiai verčia abejoti jų atitikimu tikrovei, nes UAB „Eurazijos logistika“ šiuo pagrindu apskundus aukščiau paminėtame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus Kauno apygardos teismui, administratorius pateikė Kauno apygardos teismui 2008 m. spalio 31 d. AB „Lietuvos pašto“ pašto siuntų sąrašą, į kurį UAB „Eurazijos logistika“ įtraukta nebuvo. Dėl to, pasak pareiškėjos, kyla įtarimas, kad administratorius pateikė Departamentui suklastotą pašto siuntų sąrašus, ko pasėkoje Departamentas nenustatė akivaizdaus pažeidimo.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad „Veiklos tikrinimo komisija pagrįstai padarė išvadą, jog administratorius laiku ir tinkamai informavo UAB „Eurazijos logistika“ apie 2008 m. lapkričio 10 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą.“ Pasak pareiškėjos, iš jos pateiktų argumentų yra akivaizdu, kad UAB „Eurazijos logistika“ tikrai nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie rengiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą, nes pranešimą gavo tik jau įvykus susirinkimui. Pareiškėjos nuomone, buvo grubiai pažeista kreditorių susirinkimo nustatyta sušaukimo tvarka ir BAB „Daisotra“ kreditoriaus UAB „Eurazijos logistika“ teisė dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiami esminiai bankroto procedūros klausimai. Pareiškėja daro išvadą, jog BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo specialiai siekė izoliuoti jam nepalankius kreditorius nuo dalyvavimo BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkime, siekdamas jam asmeniškai palankių sprendimų priėmimo.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad Departamento ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai yra neteisėti tuo aspektu, kad juose nepakankamai ištirtos aplinkybės dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos. Pareiškėjos nuomone, administratorius, nevykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimų, padarė žalos BAB „Daisotra“ ir jos kreditoriams (tame tarpe ir UAB „Eurazijos logistika“), o Departamentas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų teisingo sprendimo priėmimui.

2.6. Pareiškėja skunde pabrėžia, kad dauguma skundą pagrindžiančių aplinkybių yra tiriama ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-412-08, todėl prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

II

Atsakovas – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 10-12) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime pateikia tokius argumentus.

Šalies argumentai

1. Pasak atsakovo, Komisija, tikrinanti bankroto administratoriaus veiklą, nustatė, kad „Administratorius Kauno apygardos teismui Įmonės vardu pateikė ieškinį atsakovams UAB „Vivatrans“ ir OOO „Gorizont“ dėl 2006 m. birželio 30 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Bylos nagrinėjimo metu, 2007 m. lapkričio 9 d. Administratorius Įmonės vardu sudarė su atsakovais taikos sutartį, kurią Kauno apygardos teismas patvirtino 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 42 str. 2 d. nurodo, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Komisija, taikos sutartį patvirtinus teismui, neturi teisės abejoti tokios sutarties teisėtumu. Pažymėtina, kad įmonių bankrotą reguliuojantys teisės aktai neįpareigoja administratoriaus su kreditoriais iš anksto derinti procesinių veiksmų, atliekamų įmonės vardu ir jos interesais vedamose civilinėse bylose, tačiau 2008 lapkričio 10 įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą, kurioje aptarta ir ši taikos sutartis.“ Departamento nuomone, nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad administratoriui ar teismui tokia informacija buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu.

2. Departamentas nurodė, kad komisija, tikrinanti bankroto administratoriaus veiklą, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, kad administratorius 2007 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimo aspektu sąmoningai, turėdamas savanaudiškų interesų pažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus.

3. Pasak atsakovo, iš administratoriaus pateikto AB „Lietuvos paštas“ pašto siuntų sąrašo matyti, kad administratorius 2008 m. spalio 31d. išsiuntė UAB „Eurazijos logistika“ pranešimą apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą. Įmonės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2007 m. sausio 3 d., patvirtino Kreditorių susirinkimo (komiteto posėdžio) sušaukimo tvarką. Pagal šios tvarkos 4 punktą administratorius apie numatomą kreditorių susirinkimą gali informuoti kreditorius ir registruotu laišku, pagal 6 punktą – apie numatomą pakartotinį kreditorių susirinkimą administratorius privalo informuoti kreditorius likus ne mažiau kaip 5 dienoms. Pasak Departamento, administratorius informaciją apie numatomą kreditorių susirinkimą pateikė nepažeisdamas nustatytos tvarkos ir terminų.

4. Atsakovas pabrėžia, kad komisija, tikrinusi bankroto administratoriaus veiklą, nagrinėdama klausimą dėl įmonės turto nuomos, susipažino ne tik su 2007 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo išrašu, bet ir su administratoriaus 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimui teikta ataskaita, iš kurios matyti, kad imtasi veiksmų nutraukti nuostolingas nuomos sutartis, todėl pareiškėjos teiginiai apie netinkamą kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą nuomos sutarčių klausimais vertintini kritiškai.

5. Departamento nuomone, pareiškėja, prašydama sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, pati suvokia, kad nei teismas, nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei juolab Departamentas nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga vadovautis negalėjo.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo – G. A. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 13-19) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pateikia tokius argumentus.

1. Pasak G. A., pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog komisija, tikrinusi bankroto administratoriaus veiklą, nepakankamai ištyrė visas aplinkybes, nes apsiribojo tik pareiškėjos pateiktų dokumentų įvertinimu. Komisijos prašymu jis, bankroto administratorius, buvo pateikęs visų BAB „Daisotra“ bankroto byloje esamų dokumentų, susijusių su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, kopijas. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės yra kildinamos iš BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų bei iš bankroto byloje nagrinėjamų bankrutuojančios įmonės reikalavimų įmonės skolininkams ar kreditorių reikalavimų bankrutuojančiais įmonei. Visi šie dokumentai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimais, yra pateikiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėja, kaip šioje byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę susipažinti su visais bankroto byloje esančiais dokumentais, daryti jų kopijas. Taigi pareiškėja savo skundo pagrindimui turėjo realią galimybę surinkti tiek informacijos, kiek jos yra, jos teisės nebuvo apribotos renkant jai reikiamą informaciją, kita vertus, komisijai buvo pateikta tiek susijusių su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis dokumentų, kiek jų buvo BAB „Daisotra“ bankroto byloje, todėl komisija disponavo visais su šiomis aplinkybėmis susijusiais dokumentais ir galėjo priimti pagrįstą ir objektyvų sprendimą.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ar asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, didžioji dalis pareiškėjos nurodytų, esą, administratoriaus pažeidimų, galimai pažeidžiančių pareiškėjos teises, yra padaryti 2007 metais ir nuo jų padarymo iki pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. skundo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Atsiliepimas

3. G. A., savo atsiliepime nurodydamas, jog jis neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie OOO „Gorizont“ veiklos realumą, kai buvo sudaryta taikos sutartis tarp BAB „Daisotra“ ir UAB „Vivatrans“, OOO „Gorizont“ (nes tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį G. A. sužinojo tik gavęs pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. skundo kopiją), pažymi, kad pareiškėja bando iš naujo revizuoti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo nutarties galiojimą bei privalomumą. Tačiau toks pareiškėjos ketinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatai, pagal kurią įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. Jei pareiškėja mano, jog Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas ar pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, ji gali civilinio proceso nustatyta tvarka kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

4. G. A. atsiliepime į skundą dėl 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 klastojimo pabrėžia, kad protokole buvo padaryta techninė klaida, kuri nesukelia jokių neigiamų pasekmių nei kreditoriams, nei administratoriui, kadangi šios ataskaitos kreditorių susirinkimas nereikalavo, todėl administratorius galėjo jos ir neteikti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad analogiškos pozicijos savo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje laikėsi ir Kauno apygardos teismas.

5. Dėl informavimo apie 2008 m. lapkričio 10 d. įvykusį pakartotinį BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nes galėjo aktyviai veikdama žymiai ankščiau išsiaiškinti jai rūpimus klausimus bei sužinoti apie pakartotinio susirinkimo pravedimo datą. Pareiškėja žinojo apie 2008 m. spalio 27 d. vyksiantį pradinį kreditorių susirinkimą, nes pranešimą apie jį kartu su balsavimo raštu biuleteniu gavo laiku ir tinkamai. Pranešime apie kreditorių susirinkimą buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, pridėtame balsavimo raštu biuletenyje buvo nurodyti siūlomi nutarimai. Be to, pareiškėja turėjo žinoti Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimą per 15 dienų sušaukti pakartotinį susirinkimą, todėl galėjo apskaičiuoti, kada vėliausiai galėjo įvykti pakartotinis susirinkimas ir pas administratorių pasidomėti apie tikslią susirinkimo datą. Dar daugiau, pareiškėja negalėjo žinoti, jog pradinis 2008 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimas neįvyks dėl kvorumo nebuvimo, todėl norėdama realizuoti turimas kreditoriaus teises turėjo atvykti į šį susirinkimą arba pareikšti nuomonę raštu, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėja, žinodama apie pradinį 2008 m. spalio 27 d. vyksiantį BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimą, žinodama šio susirinkimo darbotvarkę, jame nedalyvavo, patvirtina, jog 2008 m. lapkričio 10 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime ji taip pat neketino dalyvauti, nes nei pranešime nurodyti susirinkimo darbotvarkės klausimai, nei balsavimo raštu biuletenyje nurodyti susirinkimo nutarimų galimi variantai jai nerūpėjo.

Šalies argumentai

6. G. A. nuomone, pareiškėja, 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdama Departamentui skundą dėl administratoriaus veiklos, nebuvo kėlusi klausimo dėl 2007 m. vasario 15 d. vykusio BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo nuo 2007 m. vasario 15 d. nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto priemonių ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai pradelsė sutartyse numatyto nuomos mokesčio sumokėjimą daugiau kaip 15 dienų. Departamentas šiuo klausimu pasisakė išnagrinėjęs kito BAB „Daisotra“ kreditoriaus skundą. Kadangi pareiškėja, 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdama skundą Departamentui šio klausimo nekėlė, pripažintina, kad Departamento bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtus šiuo klausimu sprendimus pareiškėja skųsti neturi teisės.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ atstovas A. Ž. nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 53-54).

2. Teismo posėdyje atsakovo – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas – šios institucijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjo pavaduotojas I. T. (įgaliojimo kopija, t. 2, b. l. 87) pakartojo atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo G. A., esantis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ direktoriumi, taip pat G. A. atstovas – advokatas Viktoras Ivanovas (Viktor Ivanov) (atstovavimo sutartis, t. 2, b. l. 86) pakartojo trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus, konstatuoja :

Motyvuojamoji dalis

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 (t. 1, b. l. 35-37) dalis (pareiškėjos skunde nurodytu aspektu) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-47 (t. 1, b. l. 38-43) yra teisėti ir pagrįsti, turi būti sprendžiama ir tai, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir jo direktoriaus 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl bankrutavusios AB „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisijos sudarymo“ (Komisijos byla, b. l. 48) sudaryta administratoriaus veiklos tikrinimo komisija tinkamai ištyrė pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ 2008 m. gruodžio 11 d. skundą (Komisijos byla, b. l. 78-84), adresuotą Departamentui. Pareiškėjos nuomone, tiek Departamentas, tiek jo direktoriaus įsakymu sudaryta administratoriaus veiklos tikrinimo komisija nepilnai, nevisapusiškai ištyrė pareiškėjos skundą dėl BAB „Daisotra“ administratoriaus veiklos, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija, atmetusi UAB „Eurazijos logistika“ 2009 m. vasario 10 d. (registruotas 2009 m. vasario 20 d.) skundą (Komisijos byla, b. l. 1-7), taip pat priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

2. Pareiškėja skunde, be kita ko, prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. atžvilgiu. Šis pareiškėjos prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes tiek Departamentas, priimdamas 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-97, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija, priimdama 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47, niekaip nevertino aplinkybių, nustatytų ar būsiančių nustatytomis minėtoje baudžiamojoje byloje. Dar daugiau, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, o dauguma jų, inter alia 2007 m. gegužės 14 d. bankrutuojančios BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 pasirašymas, buvo atlikti daugiau negu prieš metus iki tol, kol pareiškėja 2008 m. gruodžio 11 d. su skundu kreipėsi į Departamentą. Todėl administraciniame procese nėra nei prielaidų, nei sąlygų kaip nors vertinti seniai atliktas administratoriaus veikas, o, juolab, dėl to stabdyti administracinę bylą.

Dar daugiau, pareiškėjos prašymas stabdyti šią administracinę bylą yra perteklinis: juk šioje administracinėje byloje pareiškėjos prašymai panaikinti Departamento 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-97 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47 neatsiejamai susiję su pareiškėjos reikalavimais kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas, t. y. pareiškėja, siekdama panaikinti ginčijamus sprendimus, siekia administratoriui panaikinti jo pažymėjimo galiojimą ir net esant reikalui iškelti baudžiamąją bylą (kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas). Tačiau pareiškėja skunde pripažįsta, kad G. A. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, minėtame pradėtame ikiteisminiame tyrime gali būti nustatyti baudžiamieji pažeidimai (nusikaltimai), dėl kurių ir būtų svarstytinas administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas.

3. Sprendžiant kitus pareiškėjos skunde nurodytus prašymus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra neginčijamos aplinkybės, jog 2006 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teisme yra iškelta bankroto byla AB „Daisotra“ (žr. Komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47 (t. 1, b. l. 38-43)), kad BAB „Daisotra“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A.) (žr. Komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47 (t. 1, b. l. 38-43)), kad UAB „Eurazijos logistika“ Kauno apygardos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi (Komisijos byla, b. l. 89) yra pripažinta BAB „Daisotra“ kreditoriumi.

4. Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalies (pareiškėjos skunde nurodytu aspektu) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-47

4.1. Pirmasis pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), dėl kurio, pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, yra tas, kad, pasak pareiškėjos, bankroto administratoriaus atstovas G. A. neteisėtai pateikė tvirtinti teismui suklastotą taikos sutartį, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčo dėl aplinkybės, jog minėtą taikos sutartį Kauno apygardos teismas patvirtino 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi (žr. atsakovo atsiliepimą į skundą (t. 2, b. l. 10-12)), nėra. Taigi, Kauno apygardos teismas taikos sutartį patvirtino daugiau negu prieš metus nei pareiškėja su 2008 m. gruodžio 11 d. skundu (Komisijos byla, b. l. 78-84) kreipėsi į Departamentą.

Šiame sprendime minėta, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Todėl Departamentas pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. skundą dalyje dėl taikos sutarties, patvirtintos dar 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vertinimo turėjo palikti nenagrinėtą. Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimai turi būti naikinami tik tada, kai jeigu jie yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas); neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (2 punktas); neteisėti dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (3 punktas). Pažymėtina, kad tiek Departamento, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ginčijamų sprendimų vien dėl to, kad minėtos institucijos pareiškėjos skundus dalyje dėl taikos sutarties, patvirtintos dar 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vertino ir nagrinėjo, panaikinti nėra pagrindo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Dar daugiau, tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas papildomai pažymi, kad pagal Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatą įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. Taigi, Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra privaloma tiek Departamentui, tiek Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kurie negali minėtos sutarties teisėtumo kvestionuoti. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.986 straipsnio 3 dalį jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja. Tačiau suklastojimo faktą galima nustatyti tik baudžiamajame procese, o, tik tada, civilinio proceso tvarka taikos sutartis turi būti pripažįstama negaliojančia. Vadinasi, tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisingai konstatavo, kad administracine tvarka taikos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo fakto negalima kvestionuoti (to nė neprašė pareiškėja), o taip pat nėra galimybės konstatuoti taikos sutarties ir jos sudarymo prielaida esančių dokumentų klastojimo fakto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), jog, pasak pareiškėjos, bankroto administratoriaus atstovas G. A. neteisėtai pateikė tvirtinti teismui suklastotą taikos sutartį, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Antrasis pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), dėl kurio, pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, yra tas, kad, pasak pareiškėjos, BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4 (kurį pats ir pasirašė) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė.

Pažymėtina, kad 2007 m. gegužės 14 d. įvyko BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimas (žr. šio susirinkimo protokolo Nr. 4 išrašą (t. 1, b. l. 83-87)). Taigi, jis įvyko daugiau negu prieš metus nei pareiškėja su 2008 m. gruodžio 11 d. skundu (Komisijos byla, b. l. 78-84) kreipėsi į Departamentą. Šiame sprendime minėta, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Todėl Departamentas pareiškėjos 2008 m. gruodžio 11 d. skundą dalyje dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 vertinimo turėjo palikti nenagrinėtą. Kita vertus, pažymėtina, kad tiek Departamento, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ginčijamų sprendimų vien dėl to, kad minėtos institucijos pareiškėjos skundus dalyje dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 vertino ir nagrinėjo, panaikinti nėra pagrindo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėja skunde nurodo, jog dėl minėto kreditorių susirinkimo protokolo suklastojimo taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, pareiškėja, siekdama panaikinti ginčijamus sprendimus ir kartu siekdama administratoriui panaikinti jo pažymėjimo galiojimą ir net esant reikalui iškelti baudžiamąją bylą (kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas), tų pačių tikslų siekia tiek administracine tvarka (pasitelkiant Departamentą bei Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją) (be to, prašymas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas yra perteklinis, nes jau yra vykdomas ikiteisminis tyrimas), tiek ikiteisminiame tyrime baudžiamajame procese.

Teismas pažymi, kad Departamento bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtuose ginčijamuose sprendimuose įtvirtintos formuluotės, esą, komisija, tikrinanti bankroto administratoriaus veiklą, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog administratorius 2007 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimo aspektu sąmoningai, turėdamas savanaudiškų interesų pažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinti neteisėta ir nepagrįsta nėra nei teisinių prielaidų, nei sąlygų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), jog, pasak pareiškėjos, BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4 (kurį pats ir pasirašė) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė, atmestinas kaip nepagrįstas.

4.3. Trečiasis pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), dėl kurio, pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, yra tas, kad, pasak pareiškėjos, administratorius jos laiku neinformavo apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13 val. 00 min.), nors šiame susirinkime turėjo būti svarstomi turto pardavimo klausimai, kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo, kreditorių susirinkimo komiteto sudarymo, BAB „Daisotra“ administravimo išlaidų ir veiklos sąnaudų patvirtinimo bei kiti bankroto procedūroje ypač aktualūs klausimai, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė.

Pažymėtina, kad iš byloje esančios įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties (t. 2, b. l. 36-46, 55-65), turinčios tiek pareiškėjai, tiek tretiesiems asmenims res judicata galią, kuria BAB „Daisotra“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2008 m. lapkričio 10 d., nutarimai buvo pripažinti negaliojančiais, matyti, jog šioje nutartyje konstatuota, kad „ta aplinkybė, kad pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo išsiųsti laikantis kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkoje nustatytų terminų, nesudaro pagrindo daryti išvadą nesant kreditorių teisių pažeidimų“. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo išsiųsti laikantis kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkoje nustatytų terminų, tačiau apgynė kreditorių, inter alia UAB „Eurazijos logistika“, teises remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vadinasi, tiek Departamento, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimti ginčijami sprendimai dalyje dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo (įvykusio 2008 m. lapkričio 10 d. 13 val. 00 min.) negali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, nes juose taip pat buvo konstatuota, jog BAB „Daisotra“ administratorius informaciją apie numatomą kreditorių susirinkimą pateikė nepažeisdamas nustatytos tvarkos ir terminų. Ypač pažymėtina, kad nei Departamentas, nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija negalėjo pripažinti BAB „Daisotra“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2008 m. lapkričio 10 d., nutarimų negaliojančiais, nes tai yra tik teismo kompetencija.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), jog, pasak pareiškėjos, administratorius jos laiku neinformavo apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13 val. 00 min.), nors šiame susirinkime turėjo būti svarstomi turto pardavimo klausimai, kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo, kreditorių susirinkimo komiteto sudarymo, BAB „Daisotra“ administravimo išlaidų ir veiklos sąnaudų patvirtinimo bei kiti bankroto procedūroje ypač aktualūs klausimai, o tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė, atmestinas kaip nepagrįstas.

4.4. Ketvirtasis pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), dėl kurio, pareiškėjos nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, yra tas, kad, pasak pareiškėjos, minėtuose sprendimuose nepakankamai ištirtos aplinkybės dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos.

Pažymėtina, kad pareiškėja 2008 m. gruodžio 11 d. skunde (Komisijos byla, b. l. 78-84) nekėlė Departamentui klausimo dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto priemonių ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai pradelsė sutartyse numatyto nuomos mokesčio sumokėjimą daugiau kaip 15 dienų. Kadangi pareiškėja, 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdama skundą Departamentui, šio klausimo nekėlė, todėl Departamentas bei Vyriausioji administracinių ginčų komisija šio klausimo nenagrinėjo. Teismas pažymi, kad viešojo administravimo institucija vertina pareiškėjo skundą skundo reikalavimų nustatytose ribose.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skunde minimas motyvas (arba jų grupė), jog, pasak pareiškėjos, ginčijamuose sprendimuose nepakankamai ištirtos aplinkybės dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos, atmestinas kaip nepagrįstas.

4.5. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde suformuluotas abstraktus argumentas, kad, esą, komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, nepasinaudojo plačiais įgaliojimais ir visomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintuose Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatuose, nėra savarankiškas reikalavimas, o tik susijęs su šiame sprendime pateiktais motyvais (jų grupėmis). Teismui šiame sprendime atmetus pareiškėjos motyvaciją dėl, esą, bankroto administratoriaus atstovo G. A. neteisėtai pateiktos tvirtinti teismui suklastotos taikos sutarties, dėl, esą, BAB „Daisotra“ administratoriaus įgalioto asmens G. A. pateikto teismui 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl, esą, administratoriaus netinkamo informavimo (informavimas, iš tikrųjų, buvo netinkamas, bet administratorius nepažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir procedūrų) apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13 val. 00 min.), dėl, esą, ginčijamuose sprendimuose nepakankamai ištirtų aplinkybių dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos, konstatuotina, kad pareiškėjos skundo argumentas, esą, komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, nepasinaudojo plačiais įgaliojimais ir visomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintuose Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatuose, yra nepagrįstas.

4.6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ skundas dalyje dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalies (pareiškėjos skunde nurodytu aspektu) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-47 panaikinimo yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos prašymai įpareigoti Departamento BAB „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Eurazijos logistika“ skundą dėl netinkamos administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklos, įpareigoti šią komisiją atlikti BAB „Daisotra“ dokumentų, esančių administratoriaus žinioje, išsamią analizę bei kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas, neatsiejamai susiję su reikalavimais panaikinti Departamento 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-97 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47. Konstatavus, kad pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ skundas dalyje dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalies (pareiškėjos skunde nurodytu aspektu) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-47 panaikinimo yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuotina ir tai, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos prašymai įpareigoti Departamento BAB „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Eurazijos logistika“ skundą dėl netinkamos administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklos, įpareigoti šią komisiją atlikti BAB „Daisotra“ dokumentų, esančių administratoriaus žinioje, išsamią analizę bei kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos – UAB „Eurazijos logistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaErnestas SpruogisHalina Zaikauskaitė