Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-05
Bylos Nr.
1-1192-1011/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06362-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1192-1011/2017Proceso Nr. 1-01-1-06362-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; (S) 2.12.1.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo klientų vadybininke, teista:

2013-09-02 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., 64¹ str. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinama BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

2016-02-04 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), smurtaudama šeimos nario – dukros K. G. atžvilgiu, t. y. paimdama ją už plaukų ir trenkdama jos galvą į lovos kampą, tokiu būdu padarydama K. G. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Tokiais veiksmais I. G. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. G. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-02-04 apie 20 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini) Namuose buvo ir visi trys jos vaikai: D. K., gim. 2009-05-13, N. G., gim. 2003-09-21, ir K. G., gim. 1999-11-13. Išgėrė vyno ir žiūrėjo Kamilės elektroninį dienyną „(duomenys neskelbtini) Pamatė, kad yra praleistų pamokų. Dieną prieš, Kamilė sumokėjo baudą už rūkymą viešoje vietoje – 14 Eur su centais. Ji tai žinojo, nes ji jai atsiuntė į telefoną kvito kopiją. Kamilė jai buvo sakiusi, kad ji dvi dienas dirbo, todėl turėjo pinigų susimokėti baudą. Kamilė paprastai dirbdavo tik po pamokų, todėl jai kilo įtarimas iš kur tos praleistos pamokos ir iš kur tiek daug pinigų, nes jos žiniomis, dukra turėjo dirbti tik vieną dieną. Ji nuėjo pas Kamilę į kambarį ir pradėjo jos klausinėti iš kur pinigai ir kodėl praleistos pamokos. Jai buvo baisu, kad Kamilė nenueitų kokiais negerais keliais. Kamilė pradėjo kažką aiškinti, bet akivaizdžiai matėsi, kad ji meluoja. Ji paprašė jos duoti mobilųjį telefoną, kad patikrinti su kuo ir apie ką ji bendrauja. Kamilė telefono piktybiškai nedavė, net ir prašant keletą kartų. Tada ji supyko, pabandė atimti iš jos rankų telefoną. Kamilė sėdėjo susirietusi ant lovos ir rankose paslėpusi ir užspaudusi laikė telefoną. Tada ji viena ranka paėmė jai už plaukų, tiksliai kurioje vietoje neprisimena, gal už pakaušio ir papurtė, kad ši paleistų telefoną, o ji kita ranka galėtų jį paimti. To papurtymo metu, Kamilė, kadangi buvo ir taip susirietusi, trinktelėjo kakta į laminuotą lovos kraštą. Ji išsigando ir iškart ją paleido. Kamilė pradėjo verkti, šaukti Neilai, kad ši kviestų policiją. Neila buvo tame pačiame kambaryje ir viską matė, o Dangirdas žaidė kitame kambaryje, šio konflikto nematė. Neila policiją iškvietė. Atvykę pareigūnai, pasikalbėjo su Kamile, ją apžiūrėjo, pasikalbėjo su ja, pamatė, kad pavojaus nėra, jos su Kamile susitaikė ir jie išvyko. Ji aišku buvo susinervinusi, kad vaikai iškvietė policiją. Išgėrė dar vyno ir supykusi pradėjo gąsdinti vaikus, kad nusižudys, nes jie jai kviečia policiją. Nuėjusi į balkoną vaidino, kad ketina išlipti pro jį ir iššokti, po to, nuėjusi prie savo kambario lango, taip pat sakė, kad iššoks. Realiai to padaryti tikrai neketino, vaikus tik norėjo pagąsdinti, bet, kaip suprato, tai buvo labai nevykęs pagąsdinimas. Vaikai, matyt, tikrai išsigando ir iškvietė vėl policiją. Atvykę pareigūnai, pamatė, kad ji gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, jiems kilo įtarimų dėl jos psichikos, todėl jie iškvietė greitąją, kuri išvežė ją į Naujosios Vilnios ligoninę. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi. S. K. fizinio skausmo ar ją sužaloti nenorėjo, tai gavosi netyčia. Šiaip su dukra visą laiką sutaria gerai, jos nėra niekada mušusi. Ir po šio įvykio jos, kaip jau ir minėjo, susitaikė, todėl labai apmaudu, kad dėl jos tolimesnio elgesio, įvyko toks incidentas (b. l. 121-122).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. G. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios K. G. parodymai, kad ji 2016-02-04 po pamokų grįžo į namus ir mamai pasakiusi, kad išeina susitikti su drauge, išėjo iš namų, mama išleido. Vakare grįžus į namus pamatė, kad mama yra išgėrusi. Mama pasikvietė ją pakalbėti. Per kompiuterį atsidariusi elektroninį dienyną „(duomenys neskelbtini) pradėjo priekaištauti iš kur yra „n" raidės. Ji paaiškino mamai, kad tas dienas sirgo, bet, kai mama būna išgėrusi, ji viską supranta kitaip. Po to mama pradėjo jai priekaištauti iš kur ji gauna pinigų, ji paaiškino, kad užsidirba dalindama skrajutes, apie minėtą darbą mama žinojo ir buvo leidusi dirbti. Mamai jos paaiškinimas nepatiko, ji toliau pradėjo rėkauti apie tai, kad ji iš kažkur nelegaliai gauna pinigų, į jos paaiškinimus mama nereagavo. Tada mama pasakė, kad ji duotų jai telefoną, ji norinti patikrinti iš kur ji gauna pinigų. Ji mamai atsakė, kad telefoną jai parodysi tik tada, kai ji bus blaivi. Mama supyko ir paėmusi ją už plaukų, trenkė jos galvą į lovos kampą. Jai truputį skaudėjo, ant kaktos yra guzas. Ji pasakė, kad jos sesuo Neila iškviestų policiją. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems viską papasakojo, o tuo metu jos neblaivi mama pasakė, kad ji viską meluoja ir kad ši nesusitvarko su ja. Pareigūnai patikėjo mama, o ne ja. Pareigūnams išvykus, mama dar daugiau išgėrė ir pradėjo kalbėti apie savižudybę (tai jau antras kartas, kai mama kalba apie savižudybę). Mama bandė iššokti pro balkoną. Jos sesuo Neila pakartotinai iškvietė policiją. Atvykus tiems patiems pareigūnams ir pamačius, kad mama bandė žudytis, jie iškvietė medikus, kurie mamą išvežė į psichiatrinę, o vaikus atidavė tetai M. G.. Penktadienį mamą paleido iš ligoninės. Mama parašė SMS žinutes, kad jai neatleis, kad ji iškvietė policijos pareigūnus. Po pietų, kai mama grįžo į namus, ji pas ją nuėjo, jos pakalbėjo, susitaikė. Nuo penktadienio ji gyvena pas mamą. Gyventi su mama jai gerai, bet mama turi priklausomybę alkoholiui (ji jau prieš kurį laiką dėl minėtos problemos gydėsi). Kai mama būna blaivi, ji yra normali, bet išgėrusi ji yra neprognozuojama, ji mamos girtos bijo (b. l. 24–25).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. V. parodymai, kad 2016-02-04 apie 21.39 val., patruliuodami su vyriausiuoju patruliu M. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), merginą muša mama. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko I. G., kuri paaiškino, kad policijos ji nekvietė, o ją iškvietė jos dukra K. G., gim. 1999 m. Mergaitė paaiškino, kad jos susipyko su mama ir šiek tiek apsistumdė, bet prieš pareigūnams atvykstant, jau susitaikė. Kamilė buvo šiek tiek susijaudinusi, matėsi, kad prieš tai verkė. Motina I. G. kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, ramiai, iš jos burnos sklido nestiprus alkoholio kvapas. Moteris paaiškino, kad ji nenorinti, kad dukra nueitų klystkeliais, todėl norėjo pažiūrėti Kamilės telefoną, nes kilo įtarimas iš kur ji gauna pinigų. Dukra nedavė pasižiūrėti, todėl ir kilo konfliktas. Kadangi su Kamile bendravo trumpai, tai jokių sumušimo požymių ant jos nepastebėjo, o pati Kamilė detalesnių apsistumdymo su mama aplinkybių neaiškino. Namuose dar buvo du mažamečiai vaikai N. G., gim. 2003 m., ir D. K., gim. 2010 m. Kadangi tuo metu smurto artimoje aplinkoje fakto nenustatė, tai su motina ir su dukra pravedė prevencinius pokalbius ir išvyko. 2016-02-05 apie 2.25 val. vėl gavo pranešimą tuo pačiu adresu, kad motina nori nusižudyti. Atvykus į vietą, rado visus tris išsigandusius vaikus. Kamilė paaiškino, kad jiems išvykus, motina pradėjo gerti vyną, o po to, nuėjusi į balkoną, pasakė, kad iššoks, užlipo ant jo ir persisvėrė. Vaikai įtraukė ją į vidų. Vėliau mama nuėjo į kambarį, taip pat užlipo ant lango ir persisvėrė. Vaikai vėl ją sugriebė ir įtraukė į vidų. Tada mama pasakė, kad vis tiek iššoks per langą, vaikai labai išsigando ir paskambino policijai. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. I. G. buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, sakė, kad tikrai norėjo iššokti, nes sunkus gyvenimas, slegia skolos. Jos kambaryje stovėjo keli nugerti buteliai vyno. Moterį greitoji išvežė į psichiatrinę ligoninę Parko gatvėje. Šį kartą daugiau bendraujant su Kamile, ant jos kaktos, tiksliai kurioje vietoje neprisimena, pastebėjo rausvą patinimą, panašų į sumušimą. Iš kur tas patinimas, Kamilės nepaklausė (b. l. 37).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymai analogiški liudytojo P. V. parodymams (b. l. 39).

– 2016-02-22 Apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš BPC, kuriame užfiksuota garso įrašų stenograma: 2016-02-04 21 val. 34 min. 22 sek. užregistruotas pranešimas iš Nr. (duomenys neskelbtini), skambina nepilnametė K. G., gim. 1999 m., kuri praneša, kad ją muša mama. Mergaitė susijaudinusi verkia. 2016-02-04 21 val. 42 min. 23 sek. užregistruotas pranešimas iš Nr. +(duomenys neskelbtini), vėl skambina K. G., kuri prašo atvažiuoti, nes ją muša mama. Mergaitė kalba verksmingai. 2016-02-05 2 val. 22 min. 01 sek. sistemoje užregistruotas vienas pranešimas iš Nr. +(duomenys neskelbtini). Skambina mažametė N. G., kuri praneša, kad girta jos mama I. G. ruošiasi iššokti pro balkoną ar langą. Mergaitei 12 metų, ji kalba ramiai, aiškiai (b. l. 11–16).

– 2016-02-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G405/2016(01) konstatuota, kad K. G. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-02-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. G. nustatytų kūno sužalojimų padarymas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio į kaktos dešinę pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį į kaktos dešinę pusę, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių (pvz.: pargriuvus). K. G. nustatyti kūno sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui (b. l. 29).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. G. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, tik prašo laisvės apribojimo terminą sumažinti iki 6 mėnesių (b. l. 127–128, 129).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino I. G. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog ji 2016-02-04 apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu paimdama dukrą K. G. už plaukų ir trenkdama jos galvą į lovos kampą, taip sukeldama pastarajai fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. G. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jinai baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajai I. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama teista (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją I. G. – nebausta administracine tvarka (b. l. 47), dirba (b. l. 48), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 58, 51), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-08-23 iki 2011-09-16 (b. l. 50).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai I. G. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 9 mėnesių laivės apribojimo terminą bei tokius draudimus ir įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.); visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio (BK 48 str. 7 d.).

Įvertinus tai, kad I. G. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo artimą šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad I. G. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių.

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-124) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. G. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jai už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., I. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir paskiriant tokius apribojimus ir draudimus:

būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio.

Paskirti I. G. baudžiamojo poveikio priemonę:

per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti I. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135).

Išaiškinti I. G., kad:

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Dūdys