- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-31
- Bylos Nr.
- I-11461-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05675-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo R. Ž. skundo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R. Ž. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą kildina iš valstybės institucijų veiksmų nagrinėjant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014-09-18 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių prašydamas pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo pagal 2004-07-08 įstatymo Nr. IX-2338 redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas 2014-09-26 raštu Nr. 42-919(1) prašymo netenkino. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014-10-03 sprendimu Nr. 2S-5149 nuteistojo skundą atmetė. Dėl šių sprendimų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2014-11-28 nutartimi byloje Nr. TS-170-961/2014 pareiškėjo skundą atmetė.
Skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nurodo, kad šie valstybės institucijų aktai yra nepagrįsti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartimi jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti priteisiant piniginę kompensaciją iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. ABTĮ 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).
Ginčai dėl žalos, siejamos su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-45/2014).
Dėl reikalavimų, kildinamų iš lygtinio paleidimo procedūros, ne kartą yra pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija). Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra sprendusi prašymo atlyginti žalą panašiose situacijose teismingumo klausimą. Nutartyse buvo pasisakyta, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš bausmę vykdančios institucijos administravimo veiklos. Žala šiuo atveju siejama su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Todėl tokie skundo reikalavimai nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. T-53/2013, 2011 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. T-XX-41-11).
Iš to, kas aptarta, matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina teismo ir Vilniaus pataisos namų bei Kalėjimų departamento veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, nėra pagrindo jį priskirti administraciniams teismams priskirtinoms nagrinėti byloms ir byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjo R. Ž. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.