Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. Č., pareiškėjo atstovui advokatui A. V., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 5).

Atsakovas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 17-IL-20-03186-e atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą (b. l. 40–41). Tokio atsisakymo faktiniu pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad pareiškėjas 2005 m. sausio 5 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas). Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 straipsnio nuostatomis, baudžiamoji byla prieš pareiškėją nutraukta, jam skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 mėn., įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Kėdainių apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. birželio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-1280-07, pradėtą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Nutartyje nustatyta, kad įvykio metu pareiškėjas kartu su kitu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. prie viešbučio, esančio Kėdainių mieste, ne daugiau kaip 15 kartų įspirdami ir suduodami kumščiais į įvairias kūno vietas nuketėjusiajam, nežymiai sutrikdė jo sveikatą. V. Č. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, su nuketėjusiuoju susitaikė, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat nurodė, jog nuo 2005 m. iki sprendimo priėmimo dienos V. Č. 30 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (kelių eismo taisyklių pažeidimus).

Atsakovas tvirtino, kad šie duomenys apibūdina pareiškėją, kaip asmenį, linkusį konfliktuoti, kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei viešajai tvarkai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu jo elgesio praeityje vertinimu, nurodo, kad jo padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą, nusikaltimus padarė būdamas jauno amžiaus. Atsakovas neišdėstė Sprendime motyvų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę saugumui, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po pažeidimų padarymo, nurodydamas padarytų administracinių pažeidimų skaičių, nemotyvavo, kaip šie pažeidimai apibūdina pareiškėją kaip asmenį keliantį grėsmę aukščiau nurodytoms vertybėms, todėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu atsakovo nurodyti faktai nesudaro pagrindo neišduoti jam prašomo leidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas), kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pagal Įstatymo 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos pareiškėjo biografijos faktus: įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-23/2005 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (plėšimas), t.y. 2004 m. lapkričio 19 d. vakare Baltų prospekte, eidamas namo, pamatė stovinčius asmenis, pro kuriuos prabėgdamas vienam iš jų spyrė per kojas, šis asmuo išmetė rankose turėtą mobilųjį telefoną, o V. Č. prabėgdamas paėmė ir nubėgo. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 93 str. baudžiamoji byla prieš pareiškėją nutraukta, jam skirta auklėjamojo poveikio priemonė (b. l. 36–37). Kėdainių apylinkės teismas 2008 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtino Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. birželio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 66-1-1280-07, pradėtą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Nutartyje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 26 d. apie 3.30 val. pareiškėjas kartu su kitu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. prie viešbučio „Smilga“, esančio Kėdainių mieste, Smilgos g. 16, ne daugiau kaip 15 kartų įspirdami ir suduodami kumščiais į įvairias kūno vietas A. M., nežymiai sutrikdė jo sveikatą. V. Č. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b. l. 38– 39). Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2017 metų pareiškėjas padarė 30 administracinių teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nors ir būdamas jauno amžiaus, padarė tyčines, nusikalstamas veikas, kuriomis buvo pasikėsinta į kitų asmenų turtą ir sveikatą, tai atitinkamai neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę kitų asmenų, visuomenės ir viešosios tvarkos saugumui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 8–35) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2017 m. kovo 7 d. 30 kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 2 kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)); 6 kartus – pagal ATPK 124 str. 2-4 d. (Nustatyto greičio viršijimas); 15 kartų – pagal ATPK 124 (1) straipsnį (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), iš kurių 6 kartus už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą (Draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą) ir t.t.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės, kaip drausminančios priemonės, pareiškėjui yra neveiksmingos, tai rodo pareiškėjo padidintą pavojingumą visuomenei.

Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pažymėjo, jog Įstatymo 18 straipsnyje išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinami su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi, todėl pareiškėjo argumentai, kad šiuo metu pagal minėtas įstatymo nuostatas jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs.

Skundžiamame sprendime nurodyta konkreti teisės norma bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimą. Nors skundžiamame sprendime detaliai neišvardinti pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai bei neaptarti pavojingumo Įstatymo saugomiems gėriams apskeltu, tačiau, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Spendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjo prašymas buvo netenkinamas. Darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 17-IL-20-03186-e “Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ , kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus