Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. BRK-3540(12.4) (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą pagal pareiškėjos pateiktą 2014 m. lapkričio 27 d. mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas) išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 17 879,60 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:Pareiškėja 2012 m. liepos 25 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška). Bendra projekto vertė (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)) – 87 372,57 Eur, prašoma paramos suma – 76 028,73 Eur. 2013 m. balandžio 19 d. pareiškėja su Agentūra pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011340-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią kompensuojama iki 76 028,73 Eur visų tinkamų projekto išlaidų. Projekto įvykdymo data – 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė mokėjimo prašymą išlaidų kompensavimui. Agentūra 2015 m. vasario 9 d. informavo pareiškėją apie tai, kad siekiant nustatyti investicijos vertės atitikimą rinkos vertei buvo atlikta jos patirtų ir prašomų padengti kainų ekspertizė (analizė), kuria remiantis nustatyta, jog lauko tualetų, laužaviečių, šiukšlių dėžių ir konteinerių, medinių atrakcionų, skulptūrų, suolų ir stalų rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už jos įsigytų analogiškų darbų ir prekių kainą. Pareiškėjai buvo nustatytas dviejų darbo dienų terminas papildomiems įrodymams dėl įsigytų darbų ir prekių kainos pateikti. 2014 m. vasario 11 d. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą ir nurodė, kad tik ekspertų išvados pagrindu gali palyginti patirtas ir ekspertų nustatytas išlaidas. Agentūra 2015 m. kovo 4 d. rašte Nr. BRK-2145(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai nepateikė ekspertinės išvados motyvuojamosios dalies, užtikrinant konfidencialumą pagal tarp Agentūros ir ekspertinių paslaugų teikėjo pasirašytą konfidencialumo sutartį. Pareiškėjai buvo pateikta tik ekspertinio konsultavimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) konstatuojamoji dalis (toliau – ir Ataskaitos dalis). Pareiškėja 2015 m. kovo 20 d. pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) skundą dėl Agentūros 2015 m. kovo 4 d. rašto Nr. BRK-2145(12.4) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodydama, kad Agentūrai pateikus tik Ataskaitos dalį, yra apribojamos jos teisės, kadangi, esant neaiškumams, kaip atlikta ekspertinė išvada, jai yra atimama galimybė pagrįsti savo išlaidų tinkamumą, t. y. pateikti atsikirtimus ir įrodymus, pagrindžiančius investicijų vertę. Agentūra 2015 m. balandžio 13 d. priėmė skundžiamą sprendimą dėl paramos sumos sumažinimo 17 879,60 Eur ir 18 768,91 Eur sumos išmokėjimo. Ministerija 2015 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3IN-G-515-482 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, jog visa Ataskaita negali būti pateikta, kadangi Agentūra su ekspertinių paslaugų teikėju yra pasirašiusi ekspertinių paslaugų sutartį, pagal kurios nuostatas Ataskaita laikoma konfidencialia informacija.Pareiškėjos manymu, mažareikšmis atliktų darbų ir įsigytų prekių kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos ekspertizės metu, negali būti vertinamas kaip nebūtinos ir nefinansuojamos išlaidos. Pirkimo procedūros dėl Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų buvo atliktos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti vertinama kaip atitinkanti ir rinkos kainą. Priešingu atveju būtų paneigtas Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, o iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Dėl šios priežasties Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą.Paramos sutarties sudarymas patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti. Agentūra ginčijamame sprendime nenurodo aiškių teisinių motyvų, kurių pagrindu yra atsisakyta pilnai apmokėti pagal Mokėjimo prašymą reikalaujamą sumą, o galutinį sprendimą priėmė nesupažindinus pareiškėjos su užsakomojo patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais.Tiek Ataskaitos nepateikimas pareiškėjai, tiek trumpo laiko (dvi dienos) papildomiems paaiškinimams pateikti suteikimas užkirto kelią pareiškėjai pateikti tinkamus paaiškinimus ir įrodymus, todėl buvo pažeisti jos interesai, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų projektų vykdymo priežiūrą vykdančiai institucijai keliami reikalavimai, Paramos sutarties 19 punkto nuostata, pagal kurią Agentūra privalo paramos gavėjo prašymu teikti paramos gavėjui informaciją, susijusią su vykdomo projekto apskaita ir dokumentavimu.Agentūra nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu. Agentūra su pareiškėja nebendradarbiavo, nes nesulaukusi Ministerijos sprendimo dėl apskųsto Agentūros 2015 m. kovo 4 d. rašto priėmė ginčijamą sprendimą.Ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išplėtotų keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos pažeistos teisės normos ir šių normų sąlygos. Tuo tarpu nurodytos teisės normos nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat nėra nurodyti pažeidimai ir kaip taikomos minimos abstrakčios bei vertinamojo pobūdžio normos, nepateikta sprendimui priimti svarbių sąvokų analizė. Todėl iš pareiškėjos buvo atimta teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą ji atliko ir kaip ji galėtų apginti savo interesus.Agentūros ir ekspertinių paslaugų teikėjo sudaryta sutartis negali nustatyti, jog ekspertizės ataskaitoje nurodyta informacija yra konfidenciali. Tokia sutarties nuostata prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, kadangi susitarimu negali būti paneigta pareiškėjos teisė gauti informaciją apie tai, kokiais motyvais remiantis jos atžvilgiu buvo priimtas individualus teisės aktas ir paskirta sankcija.Agentūra dėl prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir ginčijamame sprendime nenurodė. Be to, pateiktoje Ataskaitos dalyje nurodytos suolo ir stalo vertės yra abejotinos, nėra pagrįstos konkrečiais skaičiavimais. Ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su Mokėjimo prašyme nurodytomis kainomis, nes į investicijų kainą nebuvo įtraukti investicijų įrengimo darbai. Ataskaitos dalyje nėra nurodytas kainų nustatymo būdas ir ekspertizės atlikimo metodika, nėra detalių paskaičiavimų.Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingi Ministerijos 2015 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3IN-G-515-482 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodyti argumentai dėl paramos sumažinimo sankcijos taikymo esant išlaidų objektyviai neatitikčiai rinkos kainai, kuri taikytina konstatavus pažeidimus, neapsiribojant vien rinkos kainų tyrimu bei argumentais dėl Ataskaitos reikšmingumo priimant sprendimą dėl paramos skyrimo. Šie argumentai patvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, nes jis grindžiamas tik Ataskaita ir šiuo atveju nėra nustatyta pareiškėjos kaltė.Patirtos išlaidos buvo būtinos sėkmingam Projekto įgyvendinimui, ką patvirtino Agentūros atlikta ekspertizė, kurioje nustatyta, kad buvo atlikti realūs darbai, ateityje atnešiantys realią naudą tiek visuomenei, tiek gamtos apsaugai. Be to, išlaidos buvo faktiškai patirtos, susijusios su Projektu, pagrįstos dokumentais ir nebuvo keičiamos. Agentūra priešingų šiems argumentams išvadų nepateikė.Pareigą pareikalauti papildomos informacijos, esant neaiškumams, Agentūra įgyvendino tik formaliai, o nesurinkdama įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų padarytus pažeidimus, veikė priešingai savo, kaip vykdomosios institucijos, paskirčiai.Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8 ir 253.91 punktus, tuo atveju, jeigu Agentūros užsakymu atliekama ekspertizė ir nustatoma, kad pateiktame mokėjimo prašyme nurodyta investicijų vertė neatitinka rinkos kainos, Agentūra iš esmės nebeturi teisės investicijų vertės vertinti kitaip, nei tai nurodyta ekspertizės išvadoje. Konkrečiu atveju Agentūra, bet kokiu būdu siekdama įrodyti pozicijos pagrįstumą, savo funkcijas atliko ne pagal teisės aktų reikalavimus, ką patvirtina jos vengimas, nesilaikant VAĮ nustatytų principų, bendradarbiauti. Sankcija paskirta nepaisant to, jog Agentūra buvo informuota, kad jos sprendimas bus apskųstas Ministerijai.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais argumentais:Agentūra 2013 m. balandžio 19 d. su pareiškėja pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KK-12-1-011340-PR001 „Miško parko poilsio aikštelės Raseinių raj. (duomenys neskelbtini)“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pareiškėjos Agentūrai 2014 m. lapkričio 27 d. pateiktas Mokėjimo prašymas buvo trečiasis, juo deklaruota, kad yra įrengta: 11 vnt. skulptūrų, 4 vnt. pavėsinės, 3 vnt. lauko tualetai, 5 vnt. laužavietės, 12 vnt. šiukšlių dėžių ir konteinerių, 16 vnt. suolų, 5 vnt. stalai, 6 vnt. mediniai atrakcionai.Pasirašydama Paraiškos deklaracijoje, pareiškėja patvirtino, jog prašoma parama yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, tačiau, Agentūrai įvertinus Mokėjimo prašymą Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir jų 5.9 bei 5.10 punktuose nustatytu pagrindu atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vertė rinkoje yra 20 854,35 Eur (be PVM), kai pareiškėjos deklaruojama suma minėtoms investicijoms yra 40 720,57 Eur (be PVM). Vadovaujantis ekspertizės metu nustatytais duomenimis, Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 punktais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.1, 23.1, 110, 111.4 punktais, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 19 866,22 Eur suma, o nekompensuojama (parama sumažinama) – 17 879,60 Eur paramos suma (19 866,22 Eur × 90 proc. paramos intensyvumas = 17 879,60 Eur). Tinkama finansuoti išlaidų suma pripažinta 20 854,35 Eur, kompensuojama paramos suma yra 18 768,91 Eur. Apie priimtą sprendimą paramą skirti iš dalies pareiškėja buvo informuota 2015 m. balandžio 13 d. priimtu ginčijamu sprendimu.Agentūros teisę atlikti pareiškėjos pateiktų dokumentų ekspertinį patikrinimą, siekiant įsitikinti, ar pareiškėjos nurodytos kainos ir padarytos investicijos atitinka rinkos vertę, numatė Administravimo taisyklių 5.9 punktas. Atitinkamai, nustačius, jog pareiškėjos deklaruojama paramai gauti suma yra du kartus didesnė negu nustatė ekspertai, sankcijos jai skirtos pagrįstai.Paramos sutartyje nurodyta kompensuotina paramos suma (76 028,73 Eur) besąlygiškai neužtikrina šios paramos gavimo, t. y. pareiškėja dar turi įvykdyti Projektą pagal Paramos sutartį bei galiojančius teisės aktus ir tik tada teikti išlaidas patvirtinančius dokumentus Agentūrai, kuri ir vertina juos. Kompensuojamos tik tinkamos, būtinos Projektui vykdyti išlaidos. Šiuo atveju buvo nustatyta, jog pareiškėja pateiktose sąskaitose faktūrose nurodė padidintas kainas, todėl padarė teisės aktuose apibrėžtą pažeidimą, dėl kurio buvo sumažinta skirtina paramos suma.Apie papildomų įrodymų pateikimą pareiškėja buvo informuota elektroniniu paštu 2015 m. vasario 9 d., o ginčijamas sprendimas priimtas tik 2015 m. balandžio 13 d., tačiau per visą laiką jokie papildomi dokumentai iš pareiškėjos gauti nebuvo.Ginčijamas sprendimas yra išsamus ir argumentuotas. Jame nurodyta, kokia paramos suma skiriama, konkrečiai įvardijamas padarytas pažeidimas, nurodytos teisės aktų normos, reglamentuojančios šį atvejį. Sprendimas visiškai atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės, taikomos sankcijos, nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas pasirašytas įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo jį naikinti.