Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-589-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
2A-589-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16964-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
I. Č.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-589-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16964-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 24.2.; 24.3.; 73.2.6.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 590 Lt išmokėtų draudimo sumų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2008-08-13 eismo įvykio metu, vairuodama transporto priemonę Peugeot 407, apdraustą ieškovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsitrenkė į transporto priemonę Citroen XM ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas atlygino sugadintos transporto priemonės atstatomojo remonto išlaidas. Kadangi atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovės prašymu regreso procesas buvo sustabdytas iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės atsakovės skundą. Prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes atsakovė neinformavo draudiko apie administracinės bylos, dėl kurios jos prašymu buvo sustabdytas regreso procesas, išnagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-13 nutartimi paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-10 nutarimą skirti atsakovei 3000 Lt baudą nepakeistą, todėl atsakovė iš karto neinformavo ieškovo apie priimtą nutartį, nes turėjo sumokėti didelę baudą. Kadangi ieškovas nuo 2009 m. sausio iki 2011 m. rugpjūčio nesiėmė jokių veiksmų, nesinaudojo jokiomis jam prieinamomis priemonėmis savo teisėms įgyvendinti, prašo taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovui 590,00 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad draudikas (ieškovas) išmokėjo 590 Lt išmoką 2008-10-29, todėl jam nuo 2008-10-30 skaičiuotinas ieškinio senaties terminas pagal CK 1.127 str. 4 dalį. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teisingai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškinio senaties taikymo klausimais, tačiau neteisingai ją taiko šios bylos ginčo teisiniams santykiams. Abi teisinio santykio šalys turi pareigą elgtis sąžiningai, prievoles vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymus arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Bylos medžiaga patvirtina ir tai pripažįsta pati atsakovė, kad 2008-12-04 gavusi pretenziją paprašė sustabdyti regreso procesą, 2009-01-08 gavusi ieškovo pranešimą apie jos patenkintą prašymą ir nurodytą pareigą informuoti apie administracinės bylos išnagrinėjimą pateikiant teismo procesinį sprendimą, nepranešė ieškovui kaip draudikui nei apie tai, kad nesutinka informuoti, nei apie tai, kad byla išnagrinėta. Nurodė, kad neinformavo, nes šios papildomos sumos mokėjimas draudikui kartu mokant ir skirtą didelę baudą būtų sukūrę atsakovei sunkias finansines kliūtis. Todėl teismas pripažino, kad šios faktinės aplinkybės nepateisina atsakovės elgesio ir sudaro pagrįstą pagrindą tokį atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu ir nesuderinamu su CK 6.38 str. įtvirtintu sąžiningumo ir tinkamos pareigos įvykdymo principais, nesuderinamą su ieškovo kaip draudiko parodytu pasitikėjimu ir siekiu bendradarbiauti, ir tai sudaro pagrindą ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. Č. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsakovė apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, nes pasisakė tik dėl ieškovo nurodytų argumentų ir visiškai nevertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-11-13 priėmė nutartį administracinėje byloje, o ieškovas nuo 2009 m. sausio iki 2011 m. rugpjūčio nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Atsakovė nurodytu laikoptarpiu nekeitė nei telefono, nei gyvenamosios vietos. Teismas nenustatė aplinkybių, kaip ieškovas sužinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, ar ieškovas objektyviai negalėjo anksčiau gauti atitinkamą informaciją apie administracinio teisės pažeidimo bylos eigą. Taigi, teismas neištyrė visų aplinkybių ir sprendime rėmėsi tik ieškovui palankiais argumentais. Ieškovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis dvejus metus nesiėmė jokių veiksmų.

2) Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Sprendime teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apginti pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (LAT 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Ieškinio senaties terminas yra nustatomas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas verslo subjektu, turėjo operatyviai ginti savo teises, tačiau daugiau kaip dvejus metus nesikreipė į atsakovę, todėl pastaroji galėjo pagrįstai manyti, kad ieškovas atsisakė savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad reikalavimui dėl draudimo išmokų grąžinimo ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento. Ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė 2008 m., atlygindamas nuostolius, susijusius su transporto priemonės sugadinimu. Pretenzija atsakovei pateikta 2008-12-04, tačiau pakartotinai ieškovas į atsakovę kreipėsi tik 2011 m.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad po atsakovės prašymo sustabdyti regreso procesą, ieškovas išsiuntė pranešimą apie patenkintą prašymą ir nurodė atsakovei pareigą informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą ir pateikti teismo procesinį sprendimą. Atsakovė nevykdydama šios pareigos, elgėsi nesąžiningai, nesilaikė vykdymo principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ir jo atnaujinimo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino 2008 m. spalio 29 d., išmokėdamas 590,00 Lt draudimo išmoką (b.l. 26), ir 2008 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 590,00 Lt draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (b.l. 28). Atsakovė raštu informavo ieškovą, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja jos administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ir prašė sustabdyti regreso proceso taikymą (b.l. 29). Ieškovas 2009 m. sausio 8 d. raštu pranešė atsakovei, kad draudimo išmokos grąžinimo terminas sustabdomas iki atsakovės apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo, ir prašė atsakovės pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuorašą, kai tik bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (b.l. 31). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-444-2588/2009 I. Č. apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą (b.l. 50-51). Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 3 d. priminė atsakovei apie negrąžintą draudimo išmokos sumą, kadangi Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą (b.l.32). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad AAS „Gjensidige Baltic“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. Č. teismui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 2 d. (b.l. 1).

CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje buvo tinkamai užtikrintas šalių lygiateisiškumo principas. Bylos medžiaga patvirtina, kad abiems proceso šalims buvo suteiktos vienodos galimybės teikti byloje įrodymus, visos šalių nurodomos aplinkybės buvo aiškinamos ir tiriamos teismo posėdžio metu. Atsakovė byloje teikė atsiliepimą, kuriame nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas aiškinosi teismo posėdyje. Atsakovei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (b.l. 47), tačiau atsakovė neatvyko, nenurodžiusi neatvykimo priežasčių ir nepateikusi prašymo atidėti teismo posėdžio. Teismo posėdžio, vykusio 2012 m. balandžio 3 d., metu ieškovo atstovas paaiškino, jog pasitikėjo atsakove, padėjo bylą į archyvą ir laukė rašto dėl informacijos apie skundo nagrinėjimą. Peržiūrėjus archyvą, paskambino į teismą ir 2011 rugpjūčio 3 d. sužinojo, kad skundas buvo atmestas. Nurodė, jog bylos teismuose nagrinėjamos ilgai, daugiau nei metus. Po 1,5 metų paprastai skambinama žmonėms (b.l. 52-53). Taigi, pirmos instancijos teismas posėdžio metu nustatė, kokiu būdu ieškovas sužinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, tai yra 2011 m. balandžio 3 d. paskambinęs į teismą telefonu. Taip pat, teismas aiškinosi, kodėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir laukė atsakovės pranešimo ilgiau nei metus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (LAT 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (LAT 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių kasatoriai praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (LAT 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Taigi, teismų praktikoje nėra išskirta konkrečių kriterijų, kuriems esant būtų galima pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas yra įmonė, kuri užsiima draudimo veikla, jos tikslas – pelno siekimas, todėl veikia savo rizika ir jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Tačiau griežtesnių standartų taikymas nereiškia, kad tokiais atvejais termino atnaujinimas iš viso negalimas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas laiku neįgyvendino savo teisių, todėl, kad jo teisė į draudimo išmokos grąžinimą priklausė nuo administracinio teisės pažeidimo bylos, nagrinėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, baigties, tai yra nuo atsakovės kaltės dėl eismo įvykio fakto patvirtinimo. Ieškovas nebuvo minėtoje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturėjo procesinių teisių, leidžiančių jam bet kada susipažinti su proceso eiga ar išnagrinėjimo rezultatu. Ieškovas pranešimu buvo nustatęs pareigą atsakovei pranešti apie bylos išnagrinėjimo rezultatą, tačiau atsakovė šios savo pareigos neįvykdė. Ieškovo atstovo paaiškinimai pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtina, kad nesulaukęs atsakovės pranešimo, jis paskambino į teismą pasiteirauti informacijos dėl bylos rezultato. Atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, jog atsižvelgiant į tai, kad vykdant teismo nutartį turėjo sumokėti didelę pinigų sumą, papildomos sumos sumokėjimas ieškovui tuo pat metu būtų sukūręs atsakovei sunkias finansines kliūtis, todėl atsakovė iškart ieškovo neinformavo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir jos vykdymą (b.l. 41). Taigi, atsakovė nurodydama šią ieškovo neinformavimo laiku priežastį, pati patvirtino savo nesąžiningumą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino šią aplinkybę atsakovės nenaudai ir atnaujino ieškinio senaties terminą, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė