Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Dainius Strautininkas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. Teisminio sprendimo Nr. 1-54-1-00495-2010-2

2012 m. vasario 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Biržų rajono apylinkė prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, V. V. išteisinta pagal BK 178 str. 2 d., neįrodžius jos dalyvavimo šios veikos padaryme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. išteisinta kaltinus ją tuo, kad ji 2010 m. lapkričio 24 d. apie 12 val. būdama išnuomojusi pagal žodinį susitarimą neterminuotam laikui šį savo butą A. Š. ir atidavusi jai buto raktus, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždama durų užraktą, per duris įsibrovė į butą, iš kurio slapta pagrobė kompiuterį „eMachines E527-33950“ 2685,07 Lt vertės.

Teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiosios parodymais, teigdamas, kad jie nepatikimi dėl nukentėjusiosios skirtingai nurodomų kompiuterio grąžinimo aplinkybių. Nukentėjusiosios parodymai apie kompiuterio dingimo aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs : ji teigė 2011-10-24 negalėjusi patekti į išteisintosios išnuomotą butą, o kitą dieną kartu su išteisintąja įėjusi į butą, pasigedo kompiuterio ir apie vagystę pranešė policijai. Po kurio laiko jai paskambinusi išteisintoji pasakė, kad kompiuteris atsirado ir jį grąžino prie turgaus. Nukentėjusioji paneigė išteisintosios teiginį, kad ji buvo sakiusi išteisintajai, jog kompiuteris atsirado, neva nukentėjusiosios brolis jį buvo pakišęs po spinta.

Liudytojas A. R., nukentėjusiosios brolis, neigė kompiuterį pakišęs po spinta. Nors liudytojas klaidingai nurodė, kad nukentėjusiosios bute spinta be kojelių ir po ja apskritai negalima nieko pakišti, tačiau pats liudytojas šiame bute negyvena, todėl dėl šios aplinkybės galėjo sąžiningai klysti. Teismas neatsižvelgė į liudytojos V. R. parodymus, kad nukentėjusioji jai sakiusi apie pavogtą kompiuterį, liudytojo S. P., nurodžiusio, kad išteisintoji prašiusi pragręžti buto spynos šerdį, parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu S. P. duoti parodymai, kad nukentėjusioji išteisintosios atsiprašė ir sakė, kad kompiuterį buvo paslėpęs jos brolis, vertintini kritiškai, nes jis yra artimas išteisintajai asmuo, ikiteisminio nagrinėjimo metu tokios aplinkybės nenurodė, be to, pati nukentėjusioji nepatvirtino, kad kompiuterį paslėpęs jos brolis.

Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota išlaužta buto durų spyna, nes iš protokolo matyti, kad spyna apskritai neapžiūrėta. Tačiau išteisintoji ir liudytojas S. P. parodė bandę išgręžti spyną. Prokurorės teigimu, teismui nusprendus, kad spyna neišlaužta, jis galėjo patikslinti įsibrovimo į butą būdą.

Apibendrindama prokurorė teigia, kad byloje surinkta pakankamai išteisintosios kaltę dėl vagystės patvirtinančių įrodymų, todėl ji turi būti nuteista pagal BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė skunde nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje pakanka patikimų V. V. kaltę dėl jai inkriminuotos vagystės patvirtinančių įrodymų. Vienas pagrindinių skunde pateikiamų prokurorės argumentų yra tas, kad teismas turėjo remtis išteisintosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji prisipažino pavogusi nukentėjusiosios A. Š. kompiuterį, nes šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė šiais parodymais, motyvuodamas išteisintosios pažeista teise į gynybą, nes tokia teisė išteisintajai buvo užtikrinta. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad išteisintosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jos nuširdus prisipažinimas nėra tinkamas įrodymų šaltinis, nes šie parodymai gauti, pažeidus išteisintosios teisę į gynybą : jai, veikos padarymo ir apklausų metu sirgusiai psichikos sutrikimu ir nevisiškai galėjusiai suvokti savo veiksmus ir nevisiškai juos valdyti (1 t., 97-98 b.l.) ir dėl šių psichikos trūkumų negalėjusiai tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, nebuvo pakviestas gynėjas. Šių duomenų nepripažinus įrodymais, nelieka pagrindo remtis skunde pateikiama argumentacija, kurioje iš esmės nagrinėjamas išteisintosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytų vagystės aplinkybių atitikimas kitiems bylos įrodymams.

Teisminio nagrinėjimo metu išteisintoji teigė nukentėjusiosios kompiuterio nevogusi, tik padedama liudytojo S. P. bandžiusi patekti į nukentėjusiajai išnuomotą butą, tačiau to padaryti nepavyko, nes neturėjo rakto, o S. P. turėtais įrankiais negalėjo atrakinti spynos. Kadangi ji tyrėjams buvo melagingai prisipažinusi pavogusi kompiuterį, tai sutiko ir su nukentėjusiosios pasiūlymu toliau melagingai teigti, kad ji kompiuterį grąžino nukentėjusiajai prie turgaus. Vieninteliai šią išteisintosios versiją paneigiantys įrodymai yra nukentėjusiosios parodymai, kad išteisintoji jai pasakė turinti jos kompiuterį ir praėjus dviems dienoms po vagystės jį jai grąžinusi prie turgaus. Šie nukentėjusiosios parodymai yra netiesioginiai, nes ji pati įvykio aplinkybių nematė. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių nukentėjusiosios parodymus patikimai patvirtinančių įrodymų. Teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas išteisintajai inkriminuotas patekimo į nukentėjusiosios butą būdas – durų užrakto išlaužimas. Įvykio vietos apžiūros protokole spynos išlaužimo požymiai neužfiksuoti (1 t., 8-11 b.l.), o nukentėjusiosios ir su ja kartu į butą įėjusios liudytojos D. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios gyvenamo buto durų spyna nors ir sunkiai, tačiau buvo atrakinta raktu, o tai reiškia, kad spyna nebuvo išlaužta. Tai atitinka išteisintosios ir liudytojo S. P. parodymus, kad S. P. išteisintosios prašymu bandė pragręžti nukentėjusiosios gyvenamo buto durų spynos šerdį, tačiau jam to padaryti nepavyko. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas, nenustatęs, kad išteisintoji durų spyną išlaužė, galėjo nuosprendyje patikslinti įsibrovimo į butą būdą. Tikslus nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas pirmiausia yra ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencija ir tai ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta, nes, kaip jau aptarta, įvykio vietos apžiūros metu durų spyna neapžiūrėta, o patekimo į nukentėjusiosios butą būdas konstatuotas, remiantis tik pačios išteisintosios parodymais, kurie negali būti pripažinti įrodymais dėl ją apklausiant padarytų esminių BPK pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie kokį nors kitą nei nurodyta kaltinime išteisintosios patekimą į nukentėjusiosios gyvenamą butą. Tokią išvadą teismas grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis : išteisintoji, išnuomojusi butą nukentėjusiajai, jai atidavė turėtą buto raktą, todėl išteisintoji, atsirakindama raktu, į butą įeiti negalėjo, byloje nėra duomenų apie atidarytus ar išdaužtus buto langus, nėra galimybės patikrinti, ar galima spyną atrakinti ne raktu, o ją sugadinus, nes nukentėjusioji netrukus po įvykio spyną pakeitė. Teismui padarius tokią išvadą, lieka neargumentuotas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas galėjo nuosprendyje patikslinti įsibrovimo į butą būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir skunde joks kitas galimas būdas nenurodytas ir neaptariamas. Išteisintosios parodymus, kad jai kartu su liudytoju S. P. nepavykus atrakinti nukentėjusiosios buto durų, ji į butą neįėjo, iš dalies patvirtina S. P. parodymai, kad jis kartu su išteisintąja grįžo į savo namus, o išteisintoji po kurio laiko išvyko pas seserį į Joniškį. Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie išteisintosios patekimo į nukentėjusiosios gyvenamą butą įrodymų.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų patikimumą, pagrįstai atsižvelgė ir į kitas šiuo požiūriu reikšmingas aplinkybes : nukentėjusiosios brolio liudytojo A. R. parodymus, nukentėjusiosios ankstesnius santykius su išteisintąja. Išteisintoji teisme teigė, kad nukentėjusioji jai sakiusi, jog tariamai pagrobtą kompiuterį radusi savo bute, kur jį po spinta buvo pakišęs nukentėjusiosios jaunesnysis brolis A. R.. Nors liudytojas A. R. teisme neigė padėjęs kompiuterį po spinta, tačiau teismas šiais parodymais nesirėmė, nes viena liudytojo nurodytų esminių aplinkybių – tai, kad jis to tiesiog nebūtų galėjęs padaryti, nes tarp spintos ir grindų nėra tarpo, į kurį būtų galima įkišti kompiuterį, prieštarauja nukentėjusiosios ir išteisintosios nustatytoms aplinkybėms, kad po spinta yra pakankamai vietos kompiuteriui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas dėl šios aplinkybės galėjo klysti, nes retai būdavo nukentėjusiosios namuose, tačiau iš jo paties ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad liudytojas dažnai lankydavosi sesers bute ir naudodavęsis kompiuteriu. Esant tokioms aplinkybėms, išteisintosios duoti parodymai apie nukentėjusios jai nurodytas kompiuterio laikino dingimo aplinkybes yra nepaneigti. Iš nukentėjusiosios ir išteisintosios parodymų matyti, kad jų tarpusavio santykiai iki įvykio buvo konfliktiški : nukentėjusioji išteisintajai neduodavo buto rakto, kad išteisintoji galėtų pasiimti bute paliktus savo daiktus, kreipėsi į savivaldos institucijas dėl išteisintosios iškeldinimo iš buto. Toks išteisintosios ir nukentėjusiosios santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji turėjo motyvą įvykio aplinkybes pateikti nepalankiai išteisintajai.

Apibendrindama kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu padaryti procesiniai pažeidimai, reikšmingų įvykio ištyrimui aplinkybių savalaikis nenustatymas nesuteikė galimybės išsamiai ir neginčijamai konstatuoti šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes, išteisintosios pateikta versija apie įvykio aplinkybes bylos įrodymais liko nepaneigta, o byloje išnaudotos visos galimybės surinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius šią versiją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis principu, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, V. V. pagrįstai išteisino dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti skundą ir priimti priešingą nei pirmosios instancijos teismas sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.