Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

specialistui Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento Vilniaus kontrolės skyriaus vyriausiajam inspektoriui Sauliui Tuleikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. T. (a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), Minskas, Baltarusijos Respublika, administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau-protokolas) dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonių, vairavo krovininį automobilį „Volvo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz valstybinis Nr. ED988 (toliau-transporto priemonės), t. .y. kaip padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje (b.l. 1-2).

Be to, A. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18 kilometre, vairavo transporto priemonę su įrengtu tachografų, pateikė tachografo spaudinį su suklastotais duomenimis, tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Taip pat, A. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18 kilometre, vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę važiavo magistraliniu keliu A3, nesumokėjęs naudotojo mokesčio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET), (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 6., 14., 226. punktų reikalavimus bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio, Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 punktą, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje (b.l. 1-2).

A. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18 kilometre, vairavo transporto priemonę su įrengtu tachografų, pateikė tachografo spaudinį su suklastotais duomenimis, tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 3821/85 15 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Taip pat, A. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.30 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Minskas 18 kilometre, vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę važiavo magistraliniu keliu A3, nesumokėjęs naudotojo mokesčio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 6., 224., 226. punktų reikalavimus bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio, Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 punktą, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje (b.l. 1-2).

Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi pratęstas 6 mėnesių terminas skirti administracinę nuobaudą (b.l. 37).

Byla išnagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant A. T., nes jis pastoviai buvo informuotas apie teismo posėdžių laiką ir vietą ir sutiko nagrinėti be jo dalyvavimo (b.l. 20, 29-35, 40-43, 45).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. administracinių teisės pažeidimų tyrimo metu rašytiniu paaiškinimu teisme savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nepripažino ir parodė, kad jis nors ir yra Lietuvos Respublikos bei Baltarusijos Respublikos pilietis, tačiau jis visą laiką gyvena Baltarusijoje, ten gyvena su šeima, ten turi darbą. Lietuvos Respublikos pilietybę turi, bet Lietuvoje negyvena. Dėl kitų pažeidimų sutinka (b.l. 1-2, 12, 42-42).

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas R. I. parodė, kad kaltinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį yra nepagristas, nes patikrinus duomenys pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinį duomenų banką A. T. 2016 metais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Pažeidimo padarymo metu 2016-08-31 jis nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, nes šalyje gyveno mažiau negu 185 dienas, todėl bylą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį prašo nutraukti. Protokole nurodyti kaltinimai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir 142⁸ straipsnio 4 dalį yra pagristi ir prašo A. T. nubausti (b.l. 27-28).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2016-08-31 patruliavo, buvo sustabdytas vilkikas, kurį vairavo A. T.. Patikrinus tachografo parodymus dėl vairavimo ir poilsio rėžimo, buvo nustatytas pažeidimas, kad jis naudoja įrenginį, kuris klastoja tachografo duomenis, matėsi, kad vietoj vairavimo pas tachografo rašytiniame spaudinyje buvo pažymėtas poilsio rėžimas. Taip pat tikrino dėl naudotojo mokesčio magistraliniais keliais – Vinjietės, kuri buvo nenupirkta ir neužpildyta. Bendraujant su A. T. pastarasis pripažino kaltę dėl Vinjietės neturėjimo ir tachografo duomenų klastojimo. Vairuotojas nesutiko tik dėl to, kad vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonių (b.l. 46, 50-52).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento Vilniaus kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius specialistas S. T. parodė, kad išnagrinėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo pateiktą spaudinį, nustatyta, kad spaudinys atspausdintas 2016 m. rugpjūčio 31 d. 13:28 iš transporto priemonėje valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuoto tachografo. Išanalizavus įrašus spaudinyje nustatyta, kad transporto priemonė nuo 10.10 val. (UTC laiku) stovėjo, kas neatitinka faktinių aplinkybių, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių policijos rinktinės 3-ojo būrio pareigūnai užfiksavo faktą, kad ankščiau minėta transporto priemonė apie 16.30 val. važiavo. Tokių būdu darytina išvada, kad transporto priemonėje įrengtas tachografas pritaikytas darbo ir poilsio režimo duomenims klastoti ir pateiktas spaudinys su suklastotais duomenimis (b.l. 39, 47-48, 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimai įrodyti: A. T. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad su pažeidimais sutinka; protokolu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kita bylos medžiaga kurie patvirtina, kad patikrinimui sustabdžius transporto priemones nustatyta, kad A. T. vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę ir važiuodamas magistraliniu keliu A3 nebuvo sumokėjęs naudotojo mokesčio. Pateikė tachografo spaudinį su suklastotais duomenimis (b.l. 1-2, 4-7, 21-22, 49).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. Lietuvos Respublikoje vairavo transporto priemonę, neturėdamas E. S. valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar A. T. Lietuvos Respublikoje turėjo teisę vairuoti transporto priemones, turėdamas tik Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje (2013- 06- 13 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014- 07- 01), (toliu-Įstatymas) yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Minėtoje įstatymo normoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (Baltarusijos Respublika yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo). Taigi, klausimas, ar A. T. Lietuvos Respublikoje 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, spręstinas atsižvelgiant į tai, ar jis gali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką įtvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių ( toliau – Taisyklės) 2 punktas – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. 2016 metais Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog A. T. de facto gyventų Lietuvos Respublikos teritorijoje 185 ar daugiau dienų per kalendorinius metus, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog A. T. Lietuvos Respublikos nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ir neketina šių interesų čia perkelti, todėl nelaikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. T. negali būti laikomas asmeniu, turinčiu Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą Taisyklių 2 punkto prasme, todėl Baltarusijos Respublikoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatuoja, jog A. T. 2016 m. rugpjūčio 31 d. vairavo transporto priemones turėdamas tokią teisę, todėl A. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 7 straipsniu (toliau-Įstatymas), 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į Įstatymo 3 straipsnio 8 dalį, administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį ir 463 straipsnio 4 dalį neperkvalifikuojamos. Vadovaujantis išdėstytu, A. T. padaryti pažeidimai pagal 2017-01-01 įsigaliojusį ANK neperkvalifikuotini ir vadovaujantis minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi nagrinėtini pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų kiekį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į A. T. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris Lietuvoje administracine tvarka nebaustas, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos mažiausios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos administracinės nuobaudos ir ATPK 33 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka skirtina galutinė nuobauda (b.l. 3, 8, 10-18, 23-26).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. T. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142⁸ straipsnio 4 dalį – 289 eurų baudą;

pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį– 347 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalį A. T. galutinę nuobaudą paskirti 347 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. T. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad 347 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių) eurų bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-86-269/2017 bei administracinių teisės pažeidimų identifikacinį numerį ROIK 16061047243.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.