- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1-11-913/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00221-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- A. K., Ž. P., M. L.
- Kaltinamasis
- T. L., BK
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, mokosi Anykščių (duomenys neskelbtini) , gyv. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-27 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams (teistumas neišnykęs); kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir
P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. T. L. ir P. A. 2014 m. birželio 3 d. apie 4.30 val., veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pasikėsino pavogti svetimą turtą - A. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, kurio vertė 1000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti A. K. automobilio.
K. T. L. ir P. A. taip pat buvo kaltinami tuo, kad pasikėsinimo pagrobti A. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu, t.y. 2014 m. birželio 3 d. apie 4.30 val., veikdami kartu ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, Anykščiuose, (duomenys neskelbtini)esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sugadino A. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės spynelę, kurios kaina 30 Lt, priekinių kairės pusės durelių spynelę, kurios kaina 20 Lt, sulaužė užvedimo spynelę, kurios kaina 120 Lt, išardė apatinę vairo apdailą, kurios kaina 100 Lt, išdaužė galinį šoninį dešinės pusės stiklą, kurio kaina 50 Lt, t.y. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Be to, kaltinamasis T. L. 2014 m. birželio 13 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių r., (duomenys neskelbtini) motinos Z. L. namuose, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, sugriebęs už kojų nutempė nuo lovos ant grindų ir, gulinčiai ant grindų, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus ir ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas - šonus, pilvą, rankas, kojas, po to, sugriebęs už kojų, ištempė aukštielninką į kiemą ir ten paliko, nukentėjusiajai M. L. grįžus į namo vidų ir atsigulus į lovą, jis diržu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus jai per sėdmenis, šlaunis, nugarą, padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešiniame juosmenyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, dėl ko nežymiai sutrikdė M. L. sveikatą.
Be to, kaltinamasis T. L. 2014 m. birželio 14 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių r., (duomenys neskelbtini) motinos Z. L. namuose, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, sugriebė abiem rankom savo sutuoktinei M. L. už dešinės rankos ir ją sukinėjo, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė M. L. sveikatą.
Dėl pasikėsinimo įvykdyti automobilio vagystę ir turto sugadinimo
K. P. A. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. birželio mėnesį išgėrinėjo pas T. L. ant namo stogo. Abu sugalvojo, kad reikia kažką nuveikti. Pamatė stovintį Passat automobilį. Ranka išdaužė galinį stiklą. Įsėdo į automobilį, išlaužė apačios plastmasę po vairu. Be raktelių niekur nenuvažiuosi. Jie turėjo atsuktuvą. Tiksliau T. L. turėjo atsuktuvą ir juo prasukinėjo bagažinės spynelę. Žmogui padarytą žalą atlygino, sumokėjo 150 litų, nes jis sakė, kad jie atlygintų 300 litų. Mašinoje jie pasėdėjo, ir tada ėjo prie upės. Jiems grįžtant nuo upės policija juos sulaikė. Prie transporterio jis nebuvo ir nežino kur jis stovėjo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jei nebūtų girtas, nebūtų taip daręs.
K. T. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad susitiko su P.. Išgėrė. Gėrė ant stogo. Aikštelėje stovėjo Passatas. P. išdaužė stiklą, jis ėjo per spynutes. Atsisėdo, paklausė muzikos ir išėjo. Nuėjo prie upės. Grįžo atgal. Tada sulaikė dviem parom. Kai sulaikė, jis gal turėjo su savimi atsuktuvą. Turbūt prasuko galinę bagažinės spynutę. Jis sėdėjo keleivio vietoje. Įjungė magą. Ten buvo gal porą minučių. Koks buvo tikslas, neįsivaizduoja. J. P. nereikėjo. Nepamena, ar bandė užvesti automobilį. Kai juos sulaikė, jie buvo išgėrę. Transporterio aikštutėje nebuvo. Stovėjo tik viena mašina. Atrodė, kad ta mašina jau kurį laiką stovi nevažiuojama. Jie nuėjo pas mašinos savininką ir sumokėjo tiek, kiek pasakė. Dėl sumos neprieštarauja. Ž. P. pareikšto ieškinio nepripažįsta. Apie kitą automobilį pasakyti nieko negali.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, apie penktą valandą ryto. Jau buvo atvažiavusi policija. Kai nuėjo, policija jau buvo atvykusi, automobilis buvo patrauktas apie 15-10 metrų nuo vietos, kur stovėjo. Negali pasakyti, ar buvo užvestas, ar pavažiavo, ar buvo pastumtas. Pirmas vaizdas buvo baisus. Nebuvo vairo. Gulėjo žemėje. Paskui pamatė, kad išdaužtas langas. Spynutės sugadintos. Matėsi, kad darbas girtų ir neišmanančių. Užkliudyti plastmasę, kad subyrėtų gabaliukais, neįmanoma. Ji buvo išdraskyta tam, kad prieiti prie spynutės. Jie nebeišvažiavo, nes vairas nukrito. Kaltinamieji jam atlygino 300 litų, todėl likusios civilinio ieškinio dalies – 70 litų, jis atsisako. Kaltinamieji jo atsiprašė. Kaip jie klausėsi radijo, nežino, nes jis nesugebėdavo jo įjungti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. P. paaiškino, kad jam paskambino policija ir pasakė, kad bandyta plėšti mašinas. Matėsi, kad prasuktos spynutės. Krapštyta viena spynutė vairuotojo pusėje. Raktu rakinti jis nebandė. Prieš savaitę buvo sugedęs centrinis, tai rakinėjo raktu. Negali garantuoti, kad spynutė buvo nesugadinta, nes rakindavo pultu. Galvojo, kad bus nuimti pirštų antspaudai. Kad spynutė sugadinta, parodė policininkas. Spynelės nepakeitė. Paskambino pardavėjai ir paklausė, kiek kainuoja nauja spynutė. Pasakė sumą, kurią ir nurodė. Šiai dienai spynelė yra nepakeista. Galima įdėti ir panaudotą spynelę. Prašo atlyginti 600 litų. Jei būtų konkretūs įrodymai, kad jie tai padarė, norėtų, kad būtų įdėta gera spynelė. Jo mašina stovėjo ant gatvės, palei langus.
Iš 2014-06-10 protokolo – pareiškimo matyti, kad A. K. parašė pareiškimą policijai dėl to, kad 2014-06-03, apie 5 val. jam buvo pranešta apie tai, jog buvo bandyta pavogti jam priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pavogti nepavyko, tačiau automobilis buvo apgadintas (tomas 1, b.l. 9).
Iš 2014-06-10 protokolo – pareiškimo matyti, kad Ž. P. parašė pareiškimą policijai dėl to, kad 2014-06-03, apie 5 val. jam buvo pranešta apie tai, jog buvo bandyta pavogti jam priklausantį automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pavogti nepavyko, tačiau automobilis buvo apgadintas (tomas 1, b.l. 10).
Iš 2014-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelė (tomas 1, b.l. 11-16).
Iš VĮ Regitra išduoto registracijos liudijimo matyti, jog transporto priemonės VW PASSAT, valst. Nr. CUF savininkas yra A. K. (tomas 1, b.l. 21).
Iš 2014-06-03 05 val. 52 min. atlikto T. L. asmens blaivumo testo matyti, kad jam buvo nustatytas 0,62 promilių neblaivumas (tomas 1, b.l. 74).
Iš 2014-06-03 05 val. 50 min. atlikto P. A. asmens blaivumo testo matyti, kad jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (tomas 1, b.l. 132).
K. T. L. ir P. A. iš esmės nepripažino jiems inkriminuoto pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiojo A. K. turtą, tačiau pripažino kaltinimą dėl jo turto sugadinimo. Tačiau kaltinimą dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiojo A. K. automobilį patvirtina kaltinamųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur T. L. parodė, jog jei P. A. būtų užvedęs automobilį, jie būtų pasivažinėję ir atvarę automobilį atgal, bei P. P. parodymai, kur jis nurodė, kad jis, sujungdamas laidus, bandė užvesti automobilį, tačiau jam nepavyko, o supratę, kad automobilio pavogti nepavyks, jie sulaužė vairą. Šiuos kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina teisme apklausto nukentėjusiojo parodymai, rašytinė bylos medžiaga. A. K. turtą buvo bandoma pagrobti įsibrovus į automobilį, veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes jiems nepavyko užvesti automobilio. Kaltinamieji, kėsindamiesi pagrobti A. K. turtą, veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta T. L. ir P. A. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymus, kilus abejonių dėl kaltinamųjų veiksmų ir negalint remtis prielaidomis bei nepavykus tų abejonių pašalinti, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai surinkta patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti kaltinimą visą apimtimi, t. y. kad kaltinamieji pasikėsino pagrobti svetimą turtą – Ž. P. priklausantį automobilį „VW Transporter“ bei tyčia sugadino svetimą Ž. P. 550 Lt vertės turtą – prasuko Ž. P. priklausančio automobilio „VW Transporter“ kairės pusės priekinių durelių spynelę, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Pašalinus šias aplinkybes iš kaltinimo, kaltinamųjų veiksmai dėl svetimo turto sugadinimo turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, t.y. pagal sugadinto turto vertę. Tačiau įvertinus, jog dėl sugadinto A. K. turto (prasukta bagažinės spynelė, priekinių kairės pusės durelių spynelė, sulaužyta užvedimo spynelė, išardyta apatinė vairo apdaila, išdaužtas galinis šoninis dešinės pusės stiklas) buvo padaryta 320 Lt žala, tai yra žala, kuri neviršija 3 MGL dydžio sumos, bei įvertinant, jog 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Lietuvos Respublikos 2014 m. gruodžio 18 d., įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, kuriuo buvo pakeistas BK 190 straipsnio nuostatos „Turto vertės išaiškinimas“, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 G. K. matyti, kaltinamųjų T. L. ir P. A. bendrais veiksmais sugadinto turto vertė yra 320 Lt arba 92,68 EUR, t.y. neviršija nustatytos 3 MGL ribos. BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kaip matyti, 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymo pakeitimas švelnina kaltinamųjų T. L. ir P. A. teisinę padėtį, nes jų bendrais veiksmais sugadinto turto vertė, kvalifikuojant jų padarytą veiką pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, - 320 Lt arba 92,68 EUR - nebeužtraukia jiems baudžiamosios atsakomybės, nes yra mažesnė nei nustatyta įstatymo 3 MGL suma, todėl kaltinamieji išteisintini, nes nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymių ((duomenys neskelbtini) str., 5 d., 1 p.). Už tokią veiką T. L. ir P. A. turėtų atsakyti pagal ATPK nuostatas.
Taip pat ištaisytina akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri buvo padaryta kaltinamajame akte nurodant A. K. priklausančio automobilio „VW Passat“ užvedimo spynelės kaina, nes buvo nurodyta 20 Lt, nors iš tiesų turėjo būti nurodyta 120 Lt, kadangi kaip matyti iš nukentėjusiojo A. K. protokolo – pareiškimo ir civilinio ieškinio, visur užvedimo spynelės vertė yra nurodyta 120 Lt. Todėl ši prokuroro padaryta rašymo apsirikimo klaida ištaisytina ir kaltinime nurodyta teisinga užvedimo spynelės kaina – 120 Lt.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje buvo pareiškęs ieškinį 370 Lt sumai. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamieji T. L. ir P. A. atlygino už automobiliui padarytą žalą 300 Lt bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl jis atsisako nuo civilinio ieškinio. Tokią jo teisę numato įstatymas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), todėl teismas priima civilinio ieškovo A. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukia ((duomenys neskelbtini) str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. P. byloje buvo pareiškęs ieškinį 600 Lt turtinei žalai atlyginti (tomas 1, b.l. 28). Išnagrinėjus bylą iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad kaltinamieji tyčia sugadino svetimą Ž. P. 550 Lt vertės turtą, t.y. ši kaltinimo aplinkybė nepasitvirtino, todėl Ž. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
D. M. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nesunkaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo
K. T. L. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paaiškino, kad M. vieną dieną buvo, tada išvažiavo į Panevėžį ir vėl grįžo. K. M. atvažiavo, mėlynės jau buvo. 12-11 dieną ji jau buvo mėlyniuota. Su fanaru išvažiavo į Panevėžį. Jei jis ją muša, ko ji grįžo pas jį tą pačią dieną. Pas jį namuose ji prigeria, eina, griūna. Tą dieną jie buvo kaime. Puse dvylikos nakties namuose jie buvo dviese. Tuo metu M. vartojo alkoholinius gėrimus. Ar jis vartojo, nepamena. Jis sau nusipirko alaus keturis po litrą. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo neblaivus. Tuo metu tarp jų su M. kažkas įvyko, norėjo, kad ji nustotų gerti. Jis paslėpė alkoholį. Ji pradėjo lakstyti. Jis jai pasakė, kad jei nori, gali eiti. Ji pastovėjo lauke ir vėl grįžo. Delnu į dešinę akį nesmogė. Jis vedė ją už rankos į lauką. Ant grindų ji negulėjo. Jis ją už rankos išvedė į lauką ir sakė, kad apsispręstų. Kai atsigulė į lovą, gavo diržu į užpakalį. Nebuvo, kad trenktų taip, kad net kraujas trykštų. Kai ji prisigeria, eina, griūna. Anykščiuose net iki tualeto veda, nes kai sėda, nugriūna. Ji visą laiką atvažiuodavo su mėlynėmis, tada skambindavo L. B. ir klausdavo. Davė su diržu į užpakalį. Negalėjo būti šešių kartų. Vieną, du kartus, gali būti ir šeši. Papildant dėl 13 dienos, namas yra senos statybos, žemas. M. yra aukštesnė už jį. Eidama susidaužo į staktas. Dėl rankos, buvo sugriebęs ir laikė, kad nebegertų. Jam vis skambindavo L. ir prašydavo nuotraukų, kaip ji atrodo. Jis jai vis siųsdavo nuotraukas elektroniniu paštu. Jis išėjo į lauką. Truputį lašnojo. M. ieškojo jo. Išėjusi į lauką sukniubo. L. liepė ją pakelti. Su alkoholiu vartoja vaistus. Su M. susituokė kovo 8 dieną. Įvykis birželio mėnesį. Jis padarė didžiulę klaidą. Ji buvo pastojusi. Sakė, kad buvo persileidimas. Pasirodo, kad pasidarė valymą. Iš pradžių pagailo. Bandė paversti žmogumi. M. civilinio ieškinio nepripažįsta. Kai gyveno su ja, nuo pat pradžios gyveno jos gyvenimą, jos problemomis. Mano, kad kiekvienas žmogus atsakingas už save.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. L. paaiškino, kad jie su vyru nuvažiavo į kaimą. Galvojo ramiai pabus, atsigers alkoholio. Kaip jis pats sakė, T. negalima gerti degtinės. Atėmė telefoną, kad ji negalėtų skambinti, pradėjo prikaišioti dėl neištikimybės, nors nepagrįsta. Atsisėdo ant lovos, smogė į veidą. Ji parkrito. Paėmė už kojų, tempė žemyn, per staktas ir išmetė į lauką. Ji prašė, kad įleistų į vidų. Po kurio laiko įleido. Grįžo, atsigulė į lovą ir verkė. Jis pasiėmė diržą. Mušė per kojas, sėdynę, net sagčių žymės liko. Ji jo bijojo, nes buvo sužvėrėjęs. Tylėjo, nieko nesakė. Prieš tai ji nebuvo su jokiais sužalojimais. Jis visą laiką ją kiršindavo su mama. Mama jautė, koks žmogus jis yra. Į kaimą atvyko be jokių sužalojimų. Gal buvo su viena kita mėlyne, bet be tokių sužalojimų. Buvo smūgis į galvą, mėlynė dešinėje paakyje. Nutraukęs smūgiavo į šonus. Visur buvo mėlynės. Už kojų nutempė nuo lovos. Ji prašė, kad nedarytų to. Jis liepė eiti jai į Anykščius. Buvo tamsu. Po 10-20 minučių įsileido. Atėjo į kambarį. Atsigulė ant lovos. Džinsai buvo ant fotelio, netoli lovos. Ištraukė iš džinsų diržą su sagtimi ir smūgiavo. Rankomis, kojomis nesmūgiavo. Telefonas buvo atimtas. Nežinojo, kur jos telefonas. Tiesiog atsigulė ramiai, kad jos nebejudintų, nebeliestų. Konflikto metu buvo abu neblaivūs. Jis įtarinėjo, kad ji jam neva neištikima. Visko būdavo, ir pykdavosi, ir taikydavosi. Kai atvyko į sodybą, santykiai buvo normalūs. Ryte atsikėlusi telefono nerado. Stengėsi su juo nekalbėti, kad nesužvėrėtų. Tuo metu ji jau buvo sumušta. Ji prašė telefono, prašė, kad paskambintų mamai, nes jai skaudėjo. Jis toliau gėrė. Sakė, kad neva ji apsimetinėja. Buvo mėlynė, kirstinė žaizda nuo diržo, mėlynės nuo rankų suėmimo. Skaudėjo šoną, galvojo, kad lūžę šonkauliai. Ką darė iki 13 val. 30 min., nepamena. Stengėsi būti rami, prašė, kad atiduotų telefoną. Ji norėjo važiuoti, nes matė, kad geruoju nesibaigs. Jis nutempė ją į palapinę ir sakė ten būti. Ji neprieštaravo. Sušalo. Tada jis atėjo kaip niekur nieko, atsinešė degtinės. Ji bandė pagriebti, įsipilti sau, nes sušalo. Jis sugriebė jos ranką, pradėjo sukti. Pasakė, kad ji nebegers. Ji pradėjo rėkti, kad paleistų. Jis nusijuokė ir išėjo. Ji norėjo, kad iškviestų medikus, nes ranka pradėjo mėlynyti. Jis pasakė, kad yra elastinio binto, liepė užsibintuoti ir būti. Užsibintavo ir buvo. Prašė, kad iškviestų greitąją. Kiek pamena, buvo atėjęs jo dėdė. Ji gulėjo lovoje su apibintuota ranka. Jis pripylė alaus į stiklinę, priėjęs prie jos ir paklausęs, ar nori gerti, išpylė visą alų jai ant veido. Mama atvažiavo tą pačią dieną vakare. Mama skambino ir prašė, kad duotų su ja pakalbėti. Jis išsisukinėdavo, kad ji neva tai miega. Mama kaip nujausdama atvažiavo ir ją pasiėmė. Jei būtų ten pasilikusi, gal ją būtų užmušęs. Kitą rytą kreipėsi į ligoninę. Ligoninė pranešė policijai, nes matė, kad buvo sumušimas. Švietė ranką – trys lūžiai (du sugiję, trečias dar ne), švietė galvą. Kitą dieną važiavo išsiimti abdukcijos. Po to įvykio kartu nebegyveno. Bendravo žinutėmis. Pasakė jam, kad už tai, ką padarė, neatleis. Ištuokos procesas nepradėtas. Anksčiau irgi yra naudojęs fizinį smurtą. Smogė jai į veidą prieš Naujuosius metus. Telefonas buvo atimtas. Tikėjo, kad žmogus pasikeis. Žinojo, kad teistas. Jai buvo skaudūs įvykiai Norvegijoje. Buvo depresija. Išgeria kaip ir visi. Sunkiai perneša alkoholį, todėl važiuoja darytis detoksikacijos. Dėl jai padarytų sužalojimų, tai pirko vaistus, leido raminamuosius, vitaminus. Paskui tik tyrėja pasakė, kad turėjo rinkti čekius. Kelionės išlaidoms, vaistams išlaidų pagrįsti čekių neturi. Ji jaučiasi sugniuždyta, naktimis – košmarai. Baimė vyrams, baimė alkoholiui, baimė išgėrusiems vyrams. Gydosi ranką. Viena skeveldra negražiai pasisukusi ir neatsistačiusi į vietą. Gydymas dar vyksta. Tuo metu ir šiuo metu nedirba. Turėjo santaupų iš Norvegijos, iš jų ir gyvena. Planuoja išvykti į užsienį. Kai ranka sugis, planuoja grįžti į Norvegiją. Dėl sužalojimų mėnesį laiko gulėjo ant patalo. Dėl rankos nei išsimiegoti, nei pajudėti negalėjo. T. L. neatsiprašė. Po kelių dienų parašė jam, ar jis supranta, ką padarė. Iš pradžių neigė. Paskui parašė, kad taip jį veikia degtinė. Šiai dienai bendrauja minimaliai. Paklausė dėl skyrybų. Jis sužvėrėja nuo alkoholio. Jis jautė, kad su ja gali daryti ką nori. Jis sakė, kad ji gali rėkti kiek nori, niekas negirdės. Nežino, kiek laiko buvo atėjęs dėdė. Jie gėrė alų. Buvo atvažiavusi jo mama. Parėkavo ir išvažiavo. Norvegijoje dirbo logistikos srityje, paskui restorane. Jai dabar siūlo barmenės-padavėjos darbą, bet negali dirbti. Yra parašyta, kad reiks eiti į procedūras, masažus. Gydytojas negali garantuoti, kad nebus reikalinga dar viena rankos operacija.
Liudytoja L. B. paaiškino, kad ji yra M. L.-B. mama. Žino, kaip buvo sužalota M., kadangi važiavo jos ieškoti. Jai nebuvo suteikta informacija, kur ji yra. Žinojo tik kaimo pavadinimą. N. T. L., nei jo motina Z. L., į jos telefoninius skambučius neatsakydavo. Rašė žinutes. Neatsakė. Pati surado sodybą. Pamatė, kaip buvo sužalota jos dukra. Ji ją išsivežė į Panevėžį. M. buvo sulaužyta ranka turbūt penktadienį, o ji nuvažiavo sekmadienį (birželio 15 d.). Buvo negera nuojauta, nes jai neatsakydavo į skambučius. Iš M. buvo atimtas telefonas. Ji negalėjo su ja susisiekti. Kai nuvažiavo, ranka buvo apibintuota elastiniu tvarsčiu. Kai parsivežė į Panevėžį, apžiūrėjo - visas kūnas buvo vien mėlynės, diržo žymės, nubrozdinimai. Parsivežė vėlai vakare, kadangi tris valandas klaidžiojo po rajoną, kol rado sodybą. Dar vakare vaistais ištepė kūną nuo mėlynių, sutvarstė ranką. Buvo pakilusi temperatūra tikriausiai nuo lūžio. Kitą rytą kreipėsi į Panevėžio respublikinę ligoninę. Ji visą laiką buvo kartu su ja. Nuvažiavus į Panevėžio respublikinę ligoninę, buvo padarytas tiek galvos, tiek rankos rentgenas. Buvo trys rankos lūžiai. Medicinos darbuotojai pranešė policijai. Buvo duotas siuntimas medicinos ekspertizei. Nuvyko. Buvo nustatytas rankos lūžis trijose vietose. Jis visą laiką smurtavo. Birželio mėnesį kelias dienas prieš tai jis jau smurtavo dar būnant A. Z. L. bute. Iš jos buvo atimtas telefonas. Kiek skambino, jis vis sakydavo, kad viskas yra gerai. Paskui pasakė, kad draugas išveža į motinos sodybą. Jau prieš tai Anykščiuose bute jis smurtavo. Iš M. pasakojimų žino, kad sodyboje jis ją buvo išmetęs į lauką, neįleido į vidų. Ji pati ten nebuvo, bet gali patvirtinti tai, ką pamatė nuvažiavusi. Buvo pykčių, konfliktas, nes jis visą laiką pavyduliaudavo, prasimanydavo visokių nebūtų dalykų apie M.. Sekdavo, atimdavo telefoną. Jau gegužės mėnesį ji norėjo jį palikti, su juo skirtis. Kai jie nuvažiavo į sodybą, ten buvo jo motina Z. L., jos brolis ir motina. T. sakė, kad sodyboje buvo jo motina, jos brolis ir močiutė. Kai ji nuvažiavo sekmadienį (praeitų metų birželio 15 d.), ten rado motiną ir močiutę. Su močiute pasišnekėjo normaliai. Ji dar pasakė, kad M. yra kažkas negerai su ranka, kad T. smurtavo. O su motina šnekėtis beviltiška. Kai jie buvo sodyboje, ji skambindavo T. ir prašydavo, kad duotų pasikalbėti su M.. Jis vis neduodavo pasikalbėti su M.. Sakydavo tai miega, tai duodavo pasikalbėti su dėde. Ji klausdavo, kas ten vyksta. Jis vis sakydavo, kad miega, neleisdavo pabendrauti su dukra, nes bijojo, kad ji gali bet kurią minutę atvažiuoti. Jie nesitikėjo, kad ji gali atvažiuoti ieškoti. Jei nebūtų nuvažiavusi sekmadienį, jis tikriausiai ją būtų užmušęs. Jie abu buvo išgėrę, nesunkiai apsvaigę nuo alkoholio. Buvo savame prote. Buvo vakaras. Ji nežino, kokie buvo jų tarpusavio santykiai. M. su juo bendravo labai šaltai. Ji labai greitai surinko daiktus. Močiutė atidavė paslėptą telefoną. Į mašiną ir išvažiavo, nes pati bijojo, kad nieko nepadarytų dar ir jai. Po šio įvykio jokių santykių tarp M. ir T. nebuvo. Buvo grasinančių žinučių iš jo pusės. Kartu jau nebegyveno. M. griežtai buvo pasakiusi, kad jokių susitaikymų. Ji jau gegužės mėnesį norėjo su juo skirtis, bet jis kažkaip sugebėjo ją privilioti atvažiuoti į Anykščius. Po smurto visas kūnas buvo baisus, ranka sulaužyta trijose vietose. Po įvykio ji tvirtai apsisprendė. Po to, kai kreipėsi į gydytojus, M. visą laiką vartojo medikamentus. Kai pirmadienį nuvažiavo į Panevėžio respublikinę ligoninę ir buvo padarytas rentgenas, gydytojų buvo išrašyti medikamentai nuo skausmo. Kai kreipėsi į apylinkės gydytoją, buvo išrašyti medikamentai nuo skausmo ir raminantys, miegui. Buvo trys lūžiai ir mėlynės. Dėl lūžio dukrai skauda, ji negali paimti ir panešti su ta ranka, nes yra nesugijęs trečias lūžis (neseniai daryta nuotrauka), yra guzas. Po įvykio ilgai tęsėsi gydymas. Ir dabar dar yra psichologiškai sugniuždyta. Būna, kad naktimis miegodama pašoksta ir klykia, kad jos nemuštų, neliestų, verkia. Ji negalėdavo valdyti rankos, reikėdavo ją maitinti. Visą laiką skausmas. Būdavo, kad T. ją su dukra kiršina, kad ji nevažiuotų pas ją. Būdavo, kad jei ją parsiveža nuvažiavusi į Anykščius, tada T. ją terorizuodavo dėl to, kad išvažiavo. Matė išgėrusį Tautvydą. Išgėręs jis yra neprognozuojamas. Dar būnant ne santuokoje jis buvo atvažiavęs prieš Šv. Kalėdas. Tada jis buvo paprašytas išeiti iš jos namų, jam buvo iškviesti policijos pareigūnai, kadangi pats neišėjo. Kai policijos pareigūnai jį išvedė, tai jis nusipirkęs alkoholio, jį vartojo koridoriuje. Išgėręs jis pradėjo lakstyti po kambarius ir ją pulti. Net policijos pareigūnai jį tramdė. Kai ji nuvyko į sodybą, M. paakyje buvo kraujosruva. Prieš tai, kai parsivežė M. iš Anykščių, ji jau turėjo mėlynę paaky. Ji jai neleido važiuoti į Anykščius ir kategoriškai tam prieštaravo. Kadangi jis skambinėjo, terorizavo ir kažkokiu tai būdu priviliojo, ji vėl išvažiavo.
L. Z. L. paaiškino, kad ji yra T. L. mama. Pagrindinė problema buvo ta, kad kai M. užgeria, pasidaro viskas blogai, nerami, atsidaro langą ir nori iššokti iš ketvirto aukšto, rėkauja (kaimynai skundžiasi). Pasidaro neįmanoma gyventi. 15 dieną ją išsivežė mama. M. buvo girta, gulėjo lovoje. Ji nenorėjo tokio vaizdo matyti, išvažiavo į Anykščius. Ką jie ten darė, ji nežino. Tai buvo 13 ar 14 dienos. 15 dieną jai skambinėjo L., klausė, kas ten darosi. M. buvo girta. Jos pasiimti atvažiavo mama. L. paprašė, kad T. padėtų ją aprengti. Kambaryje buvo daryta viskas. Ji net neišeidavo į tualetą. Kibiras buvo pilnas visko. Ten buvo baisu. Močiutė buvo apakusi nuo tokio vaizdo, kaip jauna panelė gali taip elgtis. L. paprašė T., kad padėtų išvesti M.. Kaime namo staktos yra žemos. M. eidama trinktelėjo galvą. Išeidama, praeidama pro šaldytuvą pasakė, kad dar yra alaus. Pasiėmė du butelius ir išėjo. T. padėjo išvesti, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai atvažiavo, ji jau buvo nusėta mėlynių. Prieš atvažiuojant M. motinai jos išsivežti, M. gulėjo lovoje. Ji į ją nežiūrėjo. Kai ją išvedinėjo, matė. Ji buvo visa girta, be jokios orientacijos. Jos kūnas nusėtas mėlynėmis jau buvo tada, kai atvažiavo į Anykščius. Ji nuoga gulėjo lovoje. Ją matė, kai rengė. Motina dar sakė, kad daug mėlynių ant M. kūno. Ant veido buvo mėlynės, bet tos mėlynės jau buvo tada, kai ji atvažiavo. Matė, kad ranka buvo apvyniota elastiniu bintu. T. ją paėmė ir padėjo atsikelti ant kibiro, nes ji į lauką neidavo. Viską darydavo į kibirą. Kai pakėlė už rankos, pasakė, kad skauda. Anksčiau sūnus alkoholį vartojo, dabar nebevartoja. Jis tada buvo kažkiek išgėręs, bet ne toks kominis kaip panelė. Tuo laikotarpiu, matomai, kad abu gėrė. M. buvo girta. T. buvo ne tiek girtas. Sūnus anksčiau neturėjo problemų dėl smurto vartojimo prieš moterį. Jie gyveno kaip ir visi. M, buvo užsikodavusi, viskas buvo gerai. Problemų pradžia yra alkoholis.
Liudytojas K. D. paaiškino, kad kaltinamasis T. L. yra jo sesers sūnus. Tarpusavio santykiai geri. Jo žmoną pažįsta. T. su žmona M. du kartus buvo atvažiavę į kaimą birželio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali. Jis atvažiavo į kaimą padėti broliui. Atvažiavo kartu su M. M. buvo girta, labai girta. Jei eina, griuvinėja į šonus. Ją vesti reiktų dviese už parankių. Jis sodyboje nuolatos negyvena. Gyvena pas brolį, kitame name už 300 metrų. Į tą namą, kur buvo sutuoktiniai, ateidavo, jei reikia kažką sunkiau padėti. Ar buvo sodyboje 2014 m. birželio 13 d., 23 val. 30 min., negali pasakyti. Negali pasakyti, ar tokiu laiku galėjo ten būti. Ten nuėjęs pastoviai nebūna. Kiek teko juos matyti, jų bendravimas būdavo normalus. Matė M. L. gulinčią lovoje ant nugaros su aptvarstyta ranka. Apie tai, kodėl ji guli lovoje, kodėl sutvarstyta ranka, jis nieko nežino. Teko matyti, kaip ji krito ant akmens. Dienos, kada parkrito ant akmenų, negali pasakyti. Jis pastoviai ten nebūdavo. K. M. matė su subintuota ranka, Tautvydas gal ir buvo truputį išgėręs.
Iš 2014-06-16 protokolo – pareiškimo matyti, kad M. B.-L. parašė pareiškimą policijai dėl to, kad jos sutuoktinis T. L. 2014-06-13 ir 2014-06-14 smurtavo prieš ją, padarydamas jai nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą (tomas 1, b.l. 36).
Iš 2014-08-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, sodyba, priklausanti Z. L., esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 40-43).
Iš 2014-06-17 specialisto išvados Nr. matyti, kad M. L. nustatyta muštinė žaizda apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešiniame juosmenyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje, dešinio alkūnkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros, išskyrus poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kuri padaryta prieš 5-9 dienas iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais (paviršiais), ne mažiau kaip 36 trauminių poveikių pasekoje. Galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji susižalojo pati. Dešinio alkūnkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l. 55-56).
Iš 2014-09-24 specialisto išvados Nr. pG 981/14(P-05) matyti, kad M. L. nustatyti visi sužalojimai, išskyrus dešinio alkūnkaulio lūžį, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio alkūnkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b.l. 62-63).
Pagal BK 140 str. 2 d. už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. P. A. nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
K. T. L. savo kaltės dėl nežymaus M. L. sveikatos sutrikdymo pilna apimtimi nepripažino, tačiau parodė, jog jis 2014 m. birželio 13 d. vakare jiems būnant sodyboje, esančioje Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sudavė jai keletą kartų diržu į užpakalį.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma patvirtina kaltinamajam pareikštą kaltinimą, išskyrus kaltinimą dalyje dėl M. L. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nes tiek specialisto išvadoje, kurioje yra nurodyta, kad šis sužalojimas M. L. buvo padarytas prieš 5-9 dienas iki apžiūros, t.y. ne kaltinime nurodytu laiku, tiek nukentėjusiosios M. L., liudytojų L. B. ir Z. L. parodymais nustatyta, jog iki M. L. atvykstant į sodybą, pas ją jau buvo mėlynė dešinės akies voke. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Likusioje kaltinimo dalyje, teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios M. L. parodymai, kuriuos patvirtina 2014-06-17 Specialisto išvada Nr. G 891/14(05) ir 2014-09-24 Specialisto išvada Nr. pG 891/14(P-05), liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti byloje surinkti įrodymai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis T. L. sudavė jai smūgį į galvą, už kojų nutempė nuo lovos, smūgiavo į šonus, po kiek laiko jai atsigulus į lovą, jis ištraukė iš jos džinsų diržą su sagtimi ir juo smūgiavo jai į sėdmenis. Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojos L. B. parodymai, kuri nurodė, jog M. visas kūnas buvo vien mėlynės, diržo žymės, nubrozdinimai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad yra įrodyta, jog T. L. 2014 m. birželio 13 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių r., (duomenys neskelbtini) motinos Z. L. namuose, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, sugriebęs už kojų nutempė nuo lovos ant grindų ir, gulinčiai ant grindų, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus ir ne mažiau kaip 5 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas - šonus, pilvą, rankas, kojas, po to, sugriebęs už kojų, ištempė aukštielninką į kiemą ir ten paliko, nukentėjusiajai M. L. grįžus į namo vidų ir atsigulus į lovą, jis diržu sudavė ne mažiau kaip 6 kartus jai per sėdmenis, šlaunis, nugarą, padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, dešinio klubo srityje, dešiniame sėdmenyje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nugaroje, dešiniame juosmenyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešinėje blauzdoje. Šie kaltinamojo T. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
K. T. L. savo kaltės dėl nesunkaus M. L. sveikatos sutrikdymo nepripažino, nuoseklių parodymų dėl įvykio nedavė, nurodydamas, jog M. L. buvo neblaivi, todėl galėjo susižaloti pati. Iš 2014-06-17 Specialisto išvados Nr. G 891/14(05) (b.l. 55-56), matyti, jog M. L. buvo nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžis, bei konstatuota, kad galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati. Iš nuoseklių nukentėjusiosios M. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje matyti, jog ji visą laiką aiškiai, nuosekliai, išsamiai aiškino įvykio aplinkybes ir parodė, jog 2014-06-14 dienos metu jos vyras T. L. ją išvijo iš namo, liepė būti palapinėje. Ji neprieštaravo. Sušalo. Tada jis atėjo kaip niekur nieko, atsinešė degtinės. Ji bandė pagriebti, įsipilti sau, nes sušalo. Jis sugriebė jos ranką, pradėjo sukti. Ji pradėjo rėkti, kad paleistų. Jis nusijuokė ir išėjo. Ji norėjo, kad iškviestų medikus, nes ranka pradėjo mėlynyti. Jis pasakė, kad yra elastinio binto, liepė užsibintuoti ir būti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis pats elastiniu bintu apibintavo nukentėjusiosios ranką. Kad nukentėjusiosios M. L. ranka buvo apibintuota teisme patvirtino liudytojos Z. L. ir L. B., bei liudytojas K. D.. Nukentėjusiosios, liudytojų parodymai sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas sprendžia, jog yra įrodyta, kad T. L. 2014 m. birželio 14 d. apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių r., (duomenys neskelbtini) motinos Z. L. namuose, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, sugriebė abiem rankom savo sutuoktinei M. L. už dešinės rankos ir ją sukinėjo, padarydamas jai dešinio alkūnkaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė M. L. sveikatą. T. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes M. L. yra jo sutuoktinė (BK 284 str.).
Nukentėjusioji M. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 740 Lt (214,32 EUR) turtinės žalos ir 30 000 Lt (8688,60 EUR) neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b.l. 49).
Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t.y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl M. L. sveikatos sužalojimo sąlygos.
CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl M. L. nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįstamas T. L., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su M. L. nežymiu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusioji M. L. civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji patyrė 740 Lt turtinės žalos, kurią sudarė vaistai gydytis sužalojimus, vitaminai sveikatos būklei gerinti, langetė, kelionės išlaidos pas policijos pareigūnus. Įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų dydį, nukentėjusioji M. L. neišsaugojo, todėl negalėjo pateikti kartu su ieškiniu. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kartu su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu yra pateikti tik fragmentiniai įrodymai, patvirtinantys jos patirtos turtinės žalos dydį, t.y. pateiktas UAB „Ortopedijos projektai“ kvitas, patvirtinantis, jog M. L. įsigijo RT1-9 Riešo plaštakos pirštų įtvarą, kurio vertė 90 Lt (tomas 1, b.l. 50), bei kvitus iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinikos, iš kurių matyti, jog ji patyrė išlaidas už rentgeno paslaugas – 66,20 Lt, bei už gydytojo D. J. konsultaciją – 55,20 Lt (tomas 2, b.l. 8). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą M. L. civilinis ieškinys dėl 740 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ir iš kaltinamojo T. L. nukentėjusiosios M. L. naudai priteistina 211,40 Lt (61,23 EUR) turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Nukentėjusiosios M. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. bei CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Akivaizdu, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusiąją, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus. Dėl sužalojimų nukentėjusioji turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios bei neatitaisomos. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. M. L. tyčiniais smurtiniais nusikaltimais buvo padarytas nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl ji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai M. L. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniais smurtiniais nusikaltimais, dėl ko jai buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta sveikata, nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmėje jai teko gydytis sulaužytą dešinę ranką, ji buvo nedarbinga, gydosi dar ir šiuo metu, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, M. L. iš T. L. priteistinas 2000 EUR (6905,60 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
K. P. A.atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką; savo noru atlygino padarytą žalą; sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo P. A. asmenybę: kaltinamasis bus teisiamas pirmą kartą (tomas 1, b.l. 148), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (tomas 1, b.l. 149-150), psichiatro dispanserinėje įskaitoje ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (tomas 1, b.l. 151), nedirba (tomas 1, b.l. 153). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir mano, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.).
K. P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
T. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d., yra nesunkus nusikaltimas, veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 178 straipsnio 2 dalyje yra apysunkiai nusikaltimai (BK 11 str. 3 ir 4 d.). T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. L. atsižvelgiama į jo asmenybę – teistas (tomas 1, b.l. 98, 103-117), baustas administracine tvarka (tomas 1, b.l. 120-121), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (tomas 1, b.l. 123), nedirba (tomas 1, b.l. 127), mokosi (tomas 1, b.l. 185), mokymosi vietoje charakterizuojamas teigiamai. Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl kaltinamajam T. L. skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 56 str. 1 d.).
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas, atsižvelgęs į T. L. padarytų nusikalstamų veikų ypatumus, į tai, jog kaltinamasis mokosi, sprendžia, kad bausmės tikslai T. L. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, tačiau paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam terminui ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).
K. T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Įvertinant, kad T. L. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – žmoną M. L., bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
Nukentėjusiosios M. L. prašymas priteisti iš kaltinamojo (1000 litų) 289,62 EUR jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais (tomas 2, b.l. 9-10). Iš teismui pateikto kvito matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatei, dalyvavusiai teisme kaip jos atstovei, paslaugoms apmokėti sudaro (1000 litų) 289,62 U. A. dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su DNR mėginiu, kuris yra perduotas kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. A. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).
P. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
K. P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
T. L. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trejiems) mėnesiams.
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus terminuoto laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. L. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., paskirti T. L. 5 MGL, tai yra 190 EUR (vieno šimto devyniasdešimties eurų), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą“.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str. paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. L. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą nutraukti ((duomenys neskelbtini) str.).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. L. iš kaltinamojo T. L. 61,23 EUR (šešiasdešimt vieną eurą ir 23 centus) turtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. L. iš kaltinamojo T. L. 2000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš T. L. nukentėjusiosios M. L. naudai 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 centus) atstovavimo išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti: voką su DNR mėginiu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.