Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant atsakovų Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, atstovui V. Ž.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovui J. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A. skundą dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjo M. A. skundas (b.l.2-5), kuriuo prašoma atlyginti atsakovų neteisėtais veiksmais jam padarytą žalą, kurią vertina 1000 Eur, įpareigojant iš kiekvieno atsakovo sumokėti po 500 Eur. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad buvo pažeista jo teisė į efektyvų viešąjį administravimą, nešališką, įstatymų viršenybe ir teisinės valstybės principais grįstą piliečio ir viešojo administravimo subjektų bendravimą atsakovų asmenyje. LR viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. esanti nuostata nurodo, kad asmenų prašymus, skundus ir kitus pareiškimus viešojo administravimo subjektai, įskaitant ir atsakovus, nagrinėja pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką (2007 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 875 dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo; papildomai 2010 m. vasario 9 d. Radviliškio rajono administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A – 108 (8.2) buvo patvirtintos taisyklės dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje). LR valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme numatyta procedūra ir terminai dėl valstybės politikų elgesio tyrimo ar svarstymo gavus fizinio asmens, įskaitant ir jo 2015 m. birželio 22 d. pateiktąjį skundą, prašymą ar pranešimą dėl galimo neetiško politiko elgesio, o LR savivaldos įstatymo 11 str. 6 d. nurodo tarybų komisijų suformavimo terminą, t.y. savivaldybių tarybų komisijos, įskaitant ir etikos, turi būti suformuotos per du mėnesius nuo naujai išrinktos tarybos pirmojo posėdžio (Radviliškio rajono Taryba (toliau – Taryba) į pirmąjį posėdį susirinko 2015 m. balandžio 20 d.). 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu Nr. T – 62 patvirtintų Tarybos Etikos komisijos (toliau – Komisija) nuostatų 41 p. numatyta, kad vienas atsakovų, t.y. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, yra atsakingas už medžiagos komisijos posėdžiams pateikimą bei užtikrina Komisiją techniniu ir organizaciniu aptarnavimu. Atsakovo vadovo administracijos direktorės J. M. prerogatyva skirti administracijos specialistą ar specialistus aptarnauti Komisiją ir užtikrinti, kad tai būtų daroma laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų. Papildomai pažymėtina, kad LR valstybės tarnybos įstatymo 3 str. nurodyti pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, kuriais privalo vadovautis ir vieno atsakovų vadovas kaip savivaldybės administracijos direktorius laikydamasis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir kitų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų. 2015 m. birželio 22 d. kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorę J. M., kad ji perduotų pareiškėjo prašymą dėl Tarybos nario galimo neetiško elgesio svarstymo Tarybos Etikos komitete (prašymas buvo persiųstas elektroniniu laišku), kadangi Tarybos narys A. G. rūkydamas Radviliškio miesto Lietuvos Sąjūdžio stadiono dalyje, kuris patenka į teritorijų, kuriose rūkyti draudžiama pagal Radviliškio rajono Tarybos sprendimą ir už tai gresia administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 185 str., pažeidė Tarybos nario duotą priesaiką dėl LR įstatymų laikymosi ir nesuderino savo elgesio su LR Valstybės politikų elgesio kodekse esančiais principais. Nors atsakovo administracijos direktorė J. M. raštu patvirtino, kad pareiškėjo prašymas bus perduotas Komisijai, kai tik ji bus suformuota Taryboje, tačiau pareiškėjo prašymas Komisijos nebuvo perduotas. Nors Taryba 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T-62 patvirtino Komisijos sudėtį (be pirmininko) ir Komisijos veiklos nuostatus, tačiau praėjus jau keturiems mėnesiams nuo pirmojo Tarybos posėdžio 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T-90 išrinko ir komisijos pirmininką A. P., bet ir pilnai suformuotai Komisijai vis dar nebuvo perduotas mano 2015 m. birželio 22 d. prašymas (Komisija viešai per atsakovo internetinį tinklalapį ir asmeniškai pareiškėjo neinformavo apie posėdį, kuriame svarstytų pareiškėjo pateiktą prašymą), todėl pakartotinai 2015 m. spalio 23 d. su papildomu prašymu kreipėsi į Tarybos visuomeninę administracinių ginčų komisiją dėl atsakovo direktorės J. M. kaip valstybės tarnautojo neveikimo svarstymo. Atsakovo Komisija išnagrinėjo (pareiškėjas kaip suinteresuotas asmuo buvo pakviestas į Komisijos posėdį tik 2015 m. gruodžio 8 d.) Tarybos nario elgesį remdamasi 2015 m. spalio 23 d., o ne atsakovo administracijos direktorei J. M. persiųsto prašymo pagrindu, nors pareiškėjui atsiųstame Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo K. A. 2015 m. birželio 29 d. rašte Nr. S – 1308 (8.14) 3 p. buvo nurodyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir Sporto Paslaugų Centro direktorius dėl rūkymo neleistinoje vietoje įspėjo Centro Sporto skyriaus sporto bazių administratorių A. G. (einantį ir Tarybos nario pareigas) tuo parodant, kad atsakovai jau buvo tarpusavyje susipažinę su pareiškėjo pateiktu prašymu ir netgi informavę trečią šalį (apie tai pareiškėjas kaip suinteresuotas asmuo net nebuvo informuotas, kad 2015 m. birželio 22 d. raštas buvo jau perduotas kitam viešojo administravimo subjektui, t.y. antrajam atsakovui). Komisija 2015 m. gruodžio 8 d. posėdyje svarstė pareiškėjo pateiktą informaciją ir išklausė Tarybos narį dėl jo padarytų veiksmų, bet nesant Komisijos kvorumui nusprendė sprendimo priėmimą atidėti iki kito posėdžio. Vėliau priimtame sprendime Nr. 40 - S – 55032 Komisija nusprendė, kad Tarybos narys A. G. rūkydamas neleistinoje vietoje pažeidė pavyzdingumo principą ir pareiškėjui į elektroninį paštą 2015 m. gruodžio 28 d. buvo persiųstas nepasirašytas laiškas Komisijos pirmininko vardu (laiškas atėjo iš atsakovo administracijos teisės skyriaus specialisto G. F.). Patį sprendimą atsakovas pareiškėjui atsiuntė tik po to, kai telefonu atskirai kreipėsi į Komisijos pirmininką J. P., 2015 m. gruodžio 24 d. sprendimas Nr. 40 - S – 55032 pareiškėjui buvo persiųstas tik 2016 m. vasario 24 d. (tačiau dar nėra paskelbtas atsakovo interneto svetainėje, kaip yra įpareigoja įstatymai ir komisijos nuostatai). Etikos komisijos sprendimas buvo reikalingas siekiant užtikrinti, kad Tarybos nario A. G. atžvilgiu dėl neteisėto elgesio būtų pradėta administracinės atsakomybės procedūra. Vienas iš atsakovų, t.y. Radviliškio rajono savivaldybės administracija, yra įgyvendinusi įvairius projektus, įskaitant ir tuos, kuriuose panaudotos nemažos ES struktūrinių fondų lėšos ir kuriais siekta padidinti atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto ir atskirų jo specialistų bei kitų darbuotojų administracinius sugebėjimus. Atsakovo vadovo J. M. įgytas viešojo administravimo magistro laipsnis įrodo jos turimą kompetenciją tiek įstatymų, susijusių su viešuoju administravimu valstybės ir savivaldos lygmenyje, žinojimą, tiek jų taikymą konkrečiose gyvenimo situacijose, taip pat jos, tuo metu dirbusios administracijos specialiste ir parengusios taisyklės dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, patvirtintos 2010 m. vasario 9 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A - 108 - (8.2), suponuoja išvadą, kad atsakovo vadovas administracijos direktorė J. M. tyčia savo neveikimu siekė, kad asmens prašymas dėl neetiško jos bendrapartiečio elgesio nebūtų perduotas Komisijos nagrinėjimui. Toks atsakovo administracijos direktorės J. M. tiesioginis neveikimas neperduodant asmens prašymo Komisijai teisės aktais numatyta tvarka turi piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybinio nusižengimo požymių, pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus, nes siekė savo neveikimu nuslėpti jos bendrapartiečio Tarybos nario padarytą neetišką elgesį, nesuderinamą su LR Valstybės politikų elgesio kodekso principais, užkirsti kelią šių veiksmų nagrinėjimui Komisijoje taip sudarant sąlygas bendrapartiečiui Tarybos nariui išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, nors LR savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p. nurodo, kad atsakovo vadovas, t.y. savivaldybės administracijos direktoriaus J. M. asmenyje tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir tarybos sprendimų įgyvendinimą jos kompetencijos ribose, o tai savaime įpareigoja atsakovui organizuoti savo darbą taip, kad asmenų prašymai būtų laiku perduoti Tarybai ir/ar jos komisijoms. Taryba nesilaikydama LR savivaldos įstatyme numatytų terminų dėl komisijų sudarymo bei pačios Etikos komisijos darbo organizavimo taip pat neužtikrino, kad būtų laiku išnagrinėtas asmens prašymas dėl neetiško Tarybos nario elgesio tyrimo ir nagrinėjimo kaip tai numatyta LR įstatymuose ir net pačios Komisijos nuostatais, nors Komisijos veiklai ir posėdžiams aptarnauti kaip Komisijos sekretorius yra paskirtas savivaldybės administracijos teisės skyriaus specialistas G. F.. Komisijos pirmininko pareiga yra užtikrinti, kad Komisijos posėdžių darbotvarkė, jos sprendimai būtų viešinami, reikalauti, kad Komisijai aptarnauti būtų skiriami pakankami ištekliai tiek techniniu, tiek organizaciniu aspektais, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, garantuojamos LR Konstitucijos ir įstatymų, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o šituo konkrečiu atveju, kaip pareiškėjo pateikto 2015 m. birželio 22 d. prašymo dėl Tarybos nario neetiško elgesio nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas, jo paskelbimas buvo atliktas nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytų terminų, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę gauti gerą viešąjį administravimą iš atsakovų kaip viešojo administravimo subjektų. Nesilaikydami LR įstatymais ir kitais teisės aktais numatytų terminų ir procedūrų dėl asmens prašymo nagrinėjimo tiek savivaldybės administracijoje, tiek Komisijoje, tokiais savo veiksmais, atsakovai pažemino pareiškėjo asmenį, nes siekiau, kad išrinktas Tarybos narys kaip valstybės politikas laikytųsi teisės aktų ir padaręs nusižengimą, neišvengtų atsakomybės, sukėlė pagrįstų abejonių dėl atsakovų asmenų lygybės, teisėtumo, teisinės valstybės, tarnavimo žmonėms, įstatymų viršenybės, gero administravimo ir viešumo principų nesilaikymo, nors LR Konstitucija nurodo, kad prieš įstatymą lygūs visi (Tarybos nariai nėra aukščiau įstatymų) ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Todėl atsakovų pareiga užtikrinti ir padėti, kad politikai jų laikytųsi, o gavus asmens pranešimą dėl politiko neetiško elgesio, ne padėti jiems išvengti atsakomybės už jų galimai neetinę ir/ar neteisėtą veiklą, o imtis priemonių, kad tai būtų išspręsta kuo greičiau ir tinkamai laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų terminų ir procedūrų. Taip pat tokie atsakovo veiksmai pareiškėjui sukėlė nereikalingų išgyvenimų, nepatogumų, nes buvo priverstas papildomai kreiptis ir bendrauti su atsakovais tuo pačiu klausimu (kreiptasi 2015 m. birželio 22 d., tada rašyta visuomeninei administracinių ginčų komisijai dėl atsakovo administracijos direktorės galimo neveikimo, asmeniškai reikėjo susitikti su Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotoju K. A. dėl pareiškėjo prašymų perdavimo, skambinti ir teirautis paties sprendimo, nes nebuvo ir vis dar nėra paskelbta viešai paties sprendimo, o patį sprendimą pareiškėjui paštu atsiuntė tik 2016 m. vasario 24 d.), patyrė bereikalingų bei papildomų išlaidų laiko gaišinimo, materialinių medžiagų sunaudojimo atžvilgiu, nes turėjo gaišti laiką susipažinti su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešąjį administravimą ir viešojo administravimo subjektų veiklą bei tos veiklos apskundimo tvarkas, nors tą laiką galėjo skirti tik savo asmeniniams reikalams ir/ar verslo veiklai vykdyti, sukėlė didžiulį nepasitikėjimą tiesiogiai renkamais savivaldos politikais ir atsakovais kaip viešojo administravimo subjektais, kurių veikla turi būti vykdoma remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais, tokiu būdu padarant pareiškėjui neturtinę žalą.

Atsakovų atsiliepime (b.l.20) nurodoma, kad pareiškėjas, ne dėl su jo asmeniu susijusių veiksmų, t. y. dėl Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau - ir Radviliškio r. sav. ŠSPC) darbuotojo, Savivaldybės tarybos nario - A. G. (toliau - ir Trečiasis suinteresuotas asmuo) ir Radviliškio r. sav. ŠSPC darbuotojo M. U. veiksmų į atsakoves kreipėsi 2015-06-18 elektroniniais laiškais, 2015-06-18 prašymu, pateiktu el. paštu, 2015-06-22 elektroniniu laišku ir 2015-06-22 prašymu, pateiktu ei. paštu, taip pat ne kartą telefonu ir tiesiogiai žodžiu. Radviliškio rajono savivaldybė 2015-06-29 raštu Nr. S-1308-(8.14) „Dėl prašymo" ir Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2015-06-29 raštu Nr. S-1307-(8.22) „Dėl pareiškimo persiuntimo" iš esmės atsakė į daugkartinius pareiškėjo prašymus dėl trečiojo suinteresuoto asmens ir Radviliškio r. sav ŠSPC darbuotojo M. U. veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovių atsakymais, 2015-10-23 raštu reg. Nr. GP-200-(8.26) „Prašymas" kreipėsi į Radviliškio rajono visuomeninę administracinę komisiją su prašymu išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės J. M. galimą neveikimą. Radviliškio rajono visuomeninė administracinė komisija 2015-12-18 sprendimu Nr. 3 „Dėl M. A. prašymo" atsisakė priimti pareiškėjo 2015-10-23 prašymą, konstatuodama, kad Radviliškio rajono savivaldybės Etikos komisija pradėjo tirti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, todėl darytina išvada, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė J. M. ėmėsi tirti pareiškėjo 2015-06-22 prašymą ir jos veiksmai, kaip valstybės tarnautojos, neprieštarauja LR ABTĮ 27 straipsnio nuostatoms. Komisija nurodė, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas LR administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka per 20 dienų nuo jo gavimo dienos Šiaulių apygardos teismui. Radviliškio rajono savivaldybės Etikos komisija (toliau - ir Etikos komisija) 2015-10-26 gavo pareiškėjo prašymą ištirti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus. Etikos komisijos sekretorius 2015-11-05 el. laišku informavo pareiškėją, kad pagal jo skundą Etikos komisija pradėjo tyrimą ir paprašė papildomų duomenų. Etikos komisijos 2015-12-01 posėdis, kuriame buvo numatyta svarstyti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, nesusirinkus kvorumui neįvyko. Etikos komisijos 2015-12-08 posėdyje, protokolo Nr. 3, pirmu klausimu pagal skundą buvo svarstomas trečiasis suinteresuotas asmuo ir nuspręsta pripažinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo veiksmais pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 6 punktą - pavyzdingumas. Vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų 4 straipsnio 21.4 punktu rekomendavo valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais. Etikos komisijos 2015-12-08 posėdžio protokolas Nr.3 Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbtas 2015-12-28 ir tą pačią dieną Etikos komisijos sekretorius el. laišku, pareiškėjui paprašius 2016-02-24 raštu informavo pareiškėją apie priimtą Etikos komisijos sprendimą pagal pareiškėjo skundą. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymais/skundais, apie kuriuos dėstoma teismui pateiktame 2016-03-08 skunde, į atsakoves kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, prašydamas juos apginti, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų. Teikdamas prašymus/skundus pareiškėjas nesilaikė LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 28 punkto reikalavimų: Asmenų prašymai raštu, atsiųsti institucijai elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, išskyrus atvejus, kai, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, į asmenų prašymus galima atsakyti nedelsiant. Neatsižvelgdamos į tai, atsakovės į visus pareiškėjo prašymuose/skunduose keliamus klausimus pateikė atsakymus. Be to, dėl pareiškėjo skunde nurodytų neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų - neveikimo, Radviliškio rajono visuomeninė administracinė komisija, paneigiant šiuos pareiškėjo teiginius, 2015-12-18 yra priėmusi sprendimą Nr.3, kuris įsiteisėjęs ir galiojantis. Taip pat, priešingai nei teigia pareiškėjas, Etikos komisijos 2015-12-08 posėdžio protokolas Nr. 3, iš kurio matyti pagal pareiškėjo skundą priimtas sprendimas, Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbtas 2015-12-28, o LR valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumato kokia forma ir per kokį terminą suinteresuotas asmuo turi būti informuotas apie Etikos komisijos priimtą sprendimą. LR ABTĮ 25 straipsnio “Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka”, 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. To paties Įstatymo 32 straipsnio, Skundo (prašymo) padavimas administraciniam teismui dėl komisijos sprendimo, 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo Šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. LR ABTĮ 101 straipsnio “Bylos nutraukimo pagrindai” 2 ir 7 punktuose nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog vienas iš pareiškėjo reikalavimų teismui, nustatyti neteisėtus Savivaldybės administracijos direktorės veiksmus, kurie pasireiškė 2015-06-22 el. paštu gauto kreipimosi neperdavimu svarstyti Savivaldybės tarybai ir ar Etikos komisijai ir tuo pagrindu, patyrus išgyvenimus, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Reikšdamas tokį reikalavimą teismui, pareiškėjas pakartotinai ir nepagrįstai, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, kvestionuoja Radviliškio rajono visuomeninės administracinės komisijos 2015-12-18 sprendimą Nr.3 „Dėl M. A. prašymo", kuris pagal pareiškėjo 2015-10-23 prašymą priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, jog pareiškėjas Radviliškio rajono visuomeninės administracinės komisijos sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis LR ABTĮ 53 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų, įtvirtintų ABTĮ 33 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtu atveju pareiškėjas pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą ir privalėjo jo laikytis, jis teisme gali prašyti panaikinti Radviliškio rajono visuomeninės administracinės komisijos sprendimą, tačiau negali prašyti administracinio teismo nustatyti neteisėtus Savivaldybės administracijos direktorės veiksmus (žr, pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS438-502/2008). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, administracinė byla dalyje dėl atsakovės Savivaldybės administracijos veiksmų nutrauktina. Pareiškėjas reikšdamas teismui kitą reikalavimą pripažinti atsakovės Savivaldybės ir jos sudarytos Etikos komisijos neteisėtus veiksmus, nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė jų neteisėti veiksmai, nenurodo objektyvių faktinių aplinkybių ir teisinio pagrindo pagrindžiančio Savivaldybės ir jos sudarytos Etikos komisijos veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjo teiginiai, jog Savivaldybė nesilaikė LR vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių tarybų komisijos, įskaitant ir Etikos, turi būti suformuotos per du mėnesius nuo naujai išrinktos tarybos pirmojo posėdžio, akivaizdžiai nepagrįsti, nes Radviliškio rajono savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį susirinko 2015-04-20, o Etikos komisija sudaryta ir jos veiklos nuostatai patvirtinti Savivaldybės tarybos 2015-06-23 sprendimu Nr. T-62 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės Etikos komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo", t. y. Įstatymo nustatytu terminu. Taip pat, Etikos komisijos 2015-12-08 posėdžio protokolas Nr.3, iš kurio matyti pagal pareiškėjo skundą priimtas sprendimas, Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbtas 2015-12-28, pareiškėjas apie Etikos komisijos sprendimą informuotas tą pačią dieną el. laišku, pareiškėjui paprašius, 2016-02-24 raštu. LR valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumato kokia forma ir per kokį terminą suinteresuotas asmuo, šiuo atveju pareiškėjas turi būti informuotas apie Etikos komisijos priimtą sprendimą, todėl apibendrinant, atsakovės nuomone, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pažymi, jog LR civilinio kodekso (toliau - ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtu veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas LR CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą; pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, nesant atsakovių neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš trijų būtinų sąlygų žalai atlyginti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo apskritai negali būti patenkinamas. Tačiau, jei teismas nagrinėdamas bylą įžvelgtų atsakovių mažareikšmius, formalius veiksmų pažeidimus ir net šiuo atveju patenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nebūtų pagrindo, nes neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri turi būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (LR CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę" (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3 37/2006). Be to, neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui LR CK 6.250 straipsnio prasme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Atsiliepime nurodoma, kad siekimas, kad išrinktas tarybos narys kaip valstybės politikas laikytųsi teisės aktų ir padaręs nusižengimą, neišvengtų atsakomybės, kad pareiškėjas buvo priverstas papildomai kreiptis ir bendrauti su atsakovais tuo pačiu klausimu, kad patyrė bereikalingų bei papildomų išlaidų laiko gaišinimo, materialinių medžiagų sunaudojimo atžvilgiu ir kita, tiesiogiai neturėjo įtakos pareiškėjo reputacijai, objektyviai vertinant negalėjo sukelti emocinės depresijos ar apčiuopiamo pažeminimo, priešingai, iš pareiškėjo skundų ir prašymų gausos teismams, įvairioms valstybės ir savivaldybėms institucijoms su įvairiausiais, dažnai nepagrįstais klausimais rodo, kad pareiškėjas savo iniciatyva ir dažnai ne dėl savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų inicijuoja ginčus, todėl, iš tokių pareiškėjo veiksmų pagrįstai darytina išvada, kad ginčai su įvairiomis institucijomis jam tapo kasdienis normalus reiškinys, dėl kurio, net ir esant mažareikšmiams, formaliems pažeidimams atsakovių veiksmuose, patirti dvasinės skriaudos pareiškėjas tikrai negalėjo. Pareiškėjas tik abstrakčiai, bendromis sąvokomis nurodo patirtą dvasinę skriaudą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, vertintinus kaip neturtinė žala, taip pat pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, kad kokių nors trečiųjų asmenų nuomonė apie jį kardinaliai pasikeitė. Be to, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Vis dėlto, jeigu teismas atsakovių veiksmuose įžvelgtų mažareikšmius, formalius pažeidimus, nustatytų faktą, jog viešojo administravimo subjektų padarytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė laikiną nepatogumą, vertintiną kaip neturtinė žala, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, pažeidimo konstatavimas būtų pakankama ir teisinga pareiškėjo teisių gynimo priemonė, atmetant jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška (žr. pvz.: Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1906/2012). - administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. 2016-03-08 skundą „Dėl neturtinės žalos" dalyje dėl atsakovės Savivaldybės administracijos veiksmų nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjo M. A. 2016-03-08 skundą „Dėl neturtinės žalos" atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 17 - 499/2007).

Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarime nurodoma, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Si konstitucinė piliečių teisė - tai ir viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai taip pat gali dalyvauti valdant savo šalį. Minėta Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama vien pažodžiui, ji aiškintina iš Konstitucijos 124 straipsnio, pagal kurį savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Taigi pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų sprendimus.

Dėl prašymo nagrinėjimo terminų

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo 2015 m. birželio 22 d. pateikto prašymo nagrinėjimą, pareiškėjas 2015 m. spalio 23 d. pateikė prašymą Radviliškio rajono visuomeninei administracinių ginčų komisijai. Prašyme taip pat buvo keliamas ir neišnagrinėto 2015 m. birželio 22 dienos prašymo klausimas.

Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos suformavimo termino

Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 6 d. numatyta, kad per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti.

Darytina išvada, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija buvo suformuota pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 6 d.

Dėl prašymo nagrinėjimo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijoje

Prašymas, kurio pagrindu Etikos komisija atliko tyrimą, Etikos komisijos atsakingajam sekretoriui G. F. vizuotas 2015 m. spalio 26 d. (b.l.39). Taigi tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau, nei 2015 m. lapkričio 5 d. Iš turimų duomenų matyti, kad būtent 2015 m. lapkričio 5 d. iš Etikos komisijos atsakingojo sekretoriaus G. F. elektroninio pašto buvo išsiųstas Etikos komisijos pirmininko J. P. prašymas pareiškėjui dėl aplinkybių nurodymo, įrodymų pateikimo.

Komisijos tyrimas buvo baigtas 2015 m. gruodžio 8 d. Duomenų, kad tyrimas būtų buvęs pradėtas anksčiau nei 2015 m. lapkričio 5 d. neturima. Paskutinė diena pažeidimo tyrimo pabaigimui buvo 2015 m. gruodžio 7 d. Duomenų, kad terminas būtų buvęs pratęstas, neturima. Darytina išvada, kad vis dėlto tyrimas, nors ir nežymiai, buvo baigtas pažeidžiant Nuostatų 8 p. numatytą terminą.

Iš 2016 m. vasario 24 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos lydraščio (b.l.47) matyti, kad pareiškėjui buvo išsiųsta Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo „Dėl tarybos nario A. G. galimo neetiško elgesio uždraustoje vietoje“ kopija.

Nuostatų 23 p. nurodyta, kad apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, ir valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas. Nuostatų 24 p. Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami institucijos, kurioje politikas eina pareigas, interneto tinklapyje ir informaciniame leidinyje, jeigu toks leidinys yra leidžiamas.

Remiantis Nuostatų 24 p. darytina išvada, jog Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr.40-S-55032 turėjo būti skelbiamas viešai. Iš turimų duomenų matyti, kad viešai buvo skelbiamas Etikos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. protokolas Nr.3 (b.l.45-46).

Įvertinus Etikos komisijos pirmininko J. P. 2015 m. gruodžio 28 d. elektroninio laiško (b.l.44) turinį negalima suprasti ar pareiškėjas buvo informuotas apie Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 8 d. protokolą Nr.3, ar Etikos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr.40-S-55032. Nors tokia neišsami pranešimo forma, nenurodanti priimto sprendimo datos, rekvizitų yra vertintina kritiškai, vis dėlto darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 28 d. el. paštu pareiškėjas iš esmės buvo supažindintas su 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr.40-S-55032 turiniu, t.y. šiuo atveju Nuostatų 23 p. reikalavimai nebuvo pažeisti.

Siekiant nustatyti, ar atsakovams dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovų veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo 2015 m. birželio 22 d. prašymo nagrinėjimo pažeidžiant prašymo nagrinėjimo procedūras ir taisykles kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjai dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš atsakovų Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. A. teisės, susijusios su pareiškėjo 2015 m. birželio 22 d. prašymo nagrinėjimu Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje ir Radviliškio rajono savivaldybėje buvo pažeistos.

Pareiškėjo likusią skundo dalį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui iš atsakovų Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.