- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 1A-78-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28217-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- L. S.
- Civilinis ieškovas
- K. S., K. M.-T
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. gynėjos Ritos Petručionytės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, nustatant 10 mėnesių terminą jai sumokėti.
Civilinėms ieškovėms K. S. ir K. M.-Tručinskienei nuspręsta pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. S. nuteistas už tai, kad: pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2019 m. liepos 4 d., apie 22 val. 32 min., Tauragės r., Kirklių k., ribose, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda“ 207 km, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz ML 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus – „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y., esant blogoms eismo sąlygoms (tamsus paros metas, stiprus lietus, šlapias asfaltas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepastebėjo jo važiavimo juostoje dėl eismo įvykio sustojusio kito automobilio ir pastatytų avarinio sustojimo ženklų, siekdamas išvengti kliūties, staiga suko į dešinę, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį ir vertėsi. Šie L. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. automobilio keleivėms K. S. ir K. M.-T. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėja advokatė R. Petručionytė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 1 d nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Argumentuoja, jog teismas nenustatė, ar L. S. galėjo pamatyti avarinio sustojimo ženklus, kai jis lenkė liudytojo D. M. vairuojamą automobilį. Taip pat teismas nenustatė, kiek eismo įvykį sąlygojo netinkami liudytojų T. J. ir liudytojos E. M. veiksmai, ar kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 207 kilometre kelio būklė dėl provėžų buvimo objektyviai atitinka keliamus techninius reikalavimus ir, jeigu ne, tai kiek kelio nepatenkinama techninė būklė galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą.
2.2. Teismas nevertino liudytojų T. J. ir E. M. parodymų prieštaringumo dėl avarinio kelio ženklų įgijimo ir pastatymo aplinkybių. Liudytojas T. J. nurodė, kad vieną avarinio sustojimo ženklą jis išėmė iš E. M. vairuoto automobilio bagažinės, kitą nupirko. Liudytoja E. M. nurodė, kad jos automobilio bagažinė po eismo įvykio neatsidarė ir išimti avarinio sustojimo ženklą iš bagažinės buvo neįmanoma, todėl abu avarinio sustojimo ženklus įgijo T. J. iš pašalinių asmenų. Taigi pastarųjų parodymai dėl avarinio sustojimo dviejų ženklų pastatymo yra melagingi, nukreipti išvengti atsakomybės dėl nerūpestingo elgesio kitų eismo dalyvių atžvilgiu. T. J. ir E. M., būdami skiriamojoje-apsauginėje juostoje, šviesą atspindinčių liemenių nedėvėjo. Be to, į eismo įvykį atvyko du policijos darbuotojai – T. D. ir D. K., tačiau remtasi tik vieno pareigūno apklausa.
2.3. Nukentėjusi K. M.-T. parodė, jog avarinio sustojimo ženklas buvo padėtas labai arti į atitvarą atsitrenkusio automobilio. Abejonių kelia eismo įvykio schemoje nurodyta avarinio sustojimo ženklo vieta – 40 m atstumu nuo E. M. automobilio. Jei pastarosios automobilis būtų buvęs tokiu atstumu, L. S. būtų pakakę vietos manevruoti. Teismas nenustatė, koks atstumas yra nuo L. S. automobilio virtimo žymės iki avarinio kelio ženklo. Nuo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairio rato ašies iki apgadintų atitvarų yra 6,2 m, o atitvarų apgadinta 16 metrų. Taigi galbūt avarinis sustojimo ženklas buvo pastatytas vos už 17,8 m nuo įvykio vietos. Neaišku, kokiu masteliu braižyti planai, be to, tik viename jų pažymėta avarinio sustojimo ženklo buvimo vieta. Visos šios aplinkybės, apeliantės teigimu, yra svarbios sprendžiant jos ginamojo atsakomybės klausimą, todėl byloje atnaujintinas įrodymų tyrimas. Visų įrodymų ištirti apeliacinės instancijos teisme yra neįmanoma, reikia rinkti naujus įrodymus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja nebepalaikė apeliacinio skundo ir prašė panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, o bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius. Prokuroras, susipažinęs su teismui pateiktu susitaikymo protokolu (gynėjos įvardyta kaip Taikos sutartis) dėl BK 38 straipsnio taikymo neprieštaravo. Prokuroras baigiamojoje kalboje paprašė apygardos teismo skirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Gynėja su tokiu prokuroro prašymu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl L. S. padaryto neatsargaus nusikaltimo eismo saugumui kvalifikavimo bei jo kaltės. Byloje, pateikus susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad L. S. kaltę dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių pripažįsta, lieka aktualus tik BK 38 straipsnio taikymo klausimas, nes gynėja prašo atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis.
5. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. S. ir (ar) jo gynėjas prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu neteikė, todėl šio straipsnio taikymo sąlygos nebuvo svarstytos. Prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiosiomis L. S. gynėja pateikė apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, mano, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnį ir L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
6. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
7. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis L. S. padarė neatsargų BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. S. savo kaltę visiškai prisipažino, nukentėjusiųjų K. S. ir K. M.-T. atsiprašė, praeityje teistas, teistumas išnykęs. Apygardos teismui 2021 m. vasario 10 d. pateiktas L. S. gynėjos prašymas ir 2021 m. vasario 8 d. Taikos sutartis (toliau – susitaikymo protokolas), kuria prašoma nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam L. S., kadangi jis su nukentėjusiosiomis K. S. ir K. M.-T. susitaikė, jų atsiprašė, jos pretenzijų jam neturi, atleido, o dėl civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo susitarė taip: atsižvelgiant į tai, kad L. S. vairuotojo privalomoji civilinė atsakomybė apdrausta įstatymo nustatyta tvarka ir visą patirtą žalą pagal vairuotojo privalomos civilinės atsakomybės sutartį nukentėjusiosioms privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, nukentėjusiosios K. S. ir K. M.-T. reikalavimus dėl žalos atlyginimo reikš tik AB „Lietuvos draudimas“, t. y. už žalą pagal draudimo sutartį atsakingam asmeniui; reikalavimų, viršijančių vairuotojo privalomos civilinės atsakomybės sutartį, atlyginti žalą L. S. nereikš, tokių reikalavimų atsisako ir patvirtina, kad nukentėjusiosioms yra suprantamos reikalavimų L. S. atsisakymo pasekmės. Be to, nukentėjusiosios K. S. ir K. M.-T. susitaikymo protokole nurodė, kad yra pagrindo manyti, jog L. S. nepadarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Kaltinamojo gynėja posėdžio metu nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos ir prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius. Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygos. Neigiamai L. S. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, be to, eismo įvykio metu jis pats taip pat nukentėjo. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir pan. Paminėti duomenys, taip pat pozityvus L. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (kaltės neneigė, išvengti atsakomybės nebandė, savo poelgį vertino blogai, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė) leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien tai, jog L. S. apylinkės teisme bei apeliaciniame skunde ginčijo aplinkybes, susijusias su eismo įvykio aplinkybių nustatymo teisingumu, savaime nereiškia, jog jis tokiu būdu vengė baudžiamosios atsakomybės ar tai gali būti pagrindu daryti išvadą, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką priremtas įrodymų ar nepalankaus jam nuosprendžio.
9. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šio straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skirti baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti yra teismo teisė, teismas kiekvienu atveju dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju įvertinus teigiamai L. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, rodančius, kad jis nėra linkęs daryti nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus asmuo, atsižvelgiant į pastarojo kritišką požiūrį į savo padarytą nusikaltimą, neigiamai jo asmenybę ir elgesį visuomenėje apibūdinančių duomenų nebuvimą, taip pat atsižvelgiant į sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas veikas jam per metus vėl nusikaltus, yra pagrindas pripažinti, kad nebūtina skirti BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Todėl teisėjų kolegija nepritaria prokuroro pozicijai, jog reikalinga L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
10. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomos sąlygos atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosiomis. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kai asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatytos. Todėl yra pagrindas apylinkės teismo nuosprendį BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu panaikinti ir baudžiamąją bylą L. S. nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, L. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti L. S., kad, jeigu jis per vienus metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.