Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1952-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
e1-1952-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15597-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1952-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15597-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos) bei 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areštą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį galutine 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. 2022 m. gegužės 4 d. apie 22.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinės mamą R. B., o būtent: du kartus savo dešinės rankos kumščiu sudavė R. B. į galvos sritį, dešinę akiduobę, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. buvo (duomenys neskelbtini), nes ten gyveno su būsima žmona, sugyventine D. K. Taip pat ten gyvena D. K. patėvis A., daugiau duomenų nežino, bei jos mama R. B. ir jos sesuo E., kuri yra nepilnametė, gal (duomenys neskelbtini) metų. Jos namuose nebuvo, ji įvykio nematė. 2022 m. gegužės 4 d. vakare, apie 22.25 val. namie buvo visi išskyrus A. ir E., jis su D. buvo savo kambaryje, kuris yra antrajame namo aukšte. Buvo prieš tai išgėręs alkoholio ir ruošėsi miegoti. Su D. pradėjo ginčytis, dėl ko nepamena, tuomet į jų kambarį atėjo D. mama. Ji įsitraukė į jų ginčą, pradėjo ginti D., jis atsistojo nuo lovos, pasakė „išvažiuoju aš iš čia“. D. mama pradėjo priekaištauti jam, D. taip pat prisidėjo prie jų ginčo. Tuomet jis susinervinęs nusileido į pirmą aukštą, tris kartus savo dešine koja spyrė į tualeto duris, po ko durys sulūžo. Durys viduje suskilo, buvo skylė. Tuomet išėjo į kiemą, D. mama atbėgo į kiemą paskui jį. Po ko jis atsisėdo į D. priklausantį automobilį, į vairuotojo vietą, o D. mama priėjusi atidarė automobilio vairuotojo duris, bandė jį rankomis ar ranka ištraukti iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, ar kažką pasakė nežino, ir su savo dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė D. mamai R. B. į galvos sritį, ir savo dešinės plaštakos šono kaulu sudavė vieną smūgį į dešinį žandą. Po ko nieko daugiau jai nesakęs išėjo į viešojo transporto stotelę. Gailėjosi dėl savo tokio elgesio, žada pasikeisti, nevartoti alkoholio ir nesmurtauti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad gyvena kartu su dukra D. K., jos sugyventiniu A. Z., dukra E. B., vyru A. B. 2022 m. gegužės 4 d. apie 22 val. išgirdo žodinį konfliktą tarp savo dukros D. K. ir A. Z. Jie buvo namo antrame aukšte. Jai užbėgus į viršų, A. Z. garsiai rėkavo. A. Z. be jokios priežasties, pašokęs nuo lovos nubėgo į namo pirmąjį aukštą. Paskui jį nubėgo ir D. Pirmame aukšte A. Z. pradėjo stumdyti jos dukrą D., po ko ji pradėjo ją ginti ir A. Z. susierzinęs pradėjo savo rankomis ir kojomis spardyti pirmojo aukšto tualeto duris, kurias apgadino, durų vertė 400 Eur. Po daužymų A. Z. paėmė automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius ir išbėgo į lauką. Automobilis priklauso jos dukrai D. Jam išbėgus į lauką paskui jį išbėgo ir ji, kad jis neišvažiuotų. D. E. ji nurodė, kad ši kviestų policiją. Išbėgo į lauką ir pribėgo prie anksčiau minėto automobilio, kad neleistų išvažiuoti A. Z., tačiau šis savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į jos veido kairės pusės sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgio ji nukrito ant žemės, o A. Z. atsisėdęs į automobilį išvažiavo. Kur jis gali būti, ji nežinojo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryta 400 Eur turtinė žala. Ji A. Z. pažįsta nuo 2021 m. sausio mėn. A. Z. yra nestabilios psichikos ir nenuspėjamas žmogus, nes piktnaudžiauja tiek alkoholiu, tiek narkotinėmis medžiagomis, heroinu. A. Z. ne kartą yra grasinęs tiek jai, tiek jos vyrui, yra kviesta policija. Į medikus dėl padaryto sumušimo nesikreipė ir nesikreips. Dėl sudaužytų durų ji A. Z. pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. apie 22.29 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose duris laužo dukros meilužis, dukra (duomenys neskelbtini) mėn. laukiasi. Atvykus nurodytu adresu pranešėjos dukra D. K. negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, buvo susijaudinusi, nes yra (duomenys neskelbtini) mėnesį nėščia. D. K. pretenzijų nepareiškė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. K. nurodė, jog tarp jos ir sugyventinio kilus žodiniam konfliktui į barnį įsikišo jos mama, po ko A. Z. ir R. B. nusileido iš antro namo aukšto į pirmą ir A. Z. ėmė daužyti duris, po ko jos sulūžo. Tuomet A. Z. išbėgo į kiemą, R. B. išbėgo paskui, tačiau D. K. asmenų nesivijo, į kiemą nėjo. Kaip sugyventinis trenkė jos motinai R. B. nematė nes liko namuose.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2022 m. gegužės 4 d. 22.29 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įraše užfiksuotas moters ir BPC darbuotojo balsas, moteris kviečia pagalbą (duomenys neskelbtini), dėl neadekvataus žmogaus, dukros meilužio, kuris daužo baldus, puola ant nėščios moters.

Motyvuojamoji dalis

A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 4 d. su D. pradėjo ginčytis, dėl ko nepamena, tuomet į jų kambarį atėjo D. mama. Ji įsitraukė į jų ginčą, pradėjo ginti D., jis atsistojo nuo lovos, pasakė „išvažiuoju aš iš čia“. D. mama pradėjo priekaištauti jam, D. taip pat prisidėjo prie jų ginčo. Tuomet jis susinervinęs nusileido į pirmą aukštą, tris kartus savo dešine koja spyrė į tualeto duris, po ko durys sulūžo. Tuomet išėjo į kiemą, D. mama atbėgo į kiemą paskui jį. Po ko jis atsisėdo į D. priklausantį automobilį, į vairuotojo vietą, o D. mama priėjusi atidarė automobilio vairuotojo duris, bandė jį rankomis ar ranka ištraukti iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, ar kažką pasakė nežino, ir su savo dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė D. mamai R. B. į galvos sritį, ir savo dešinės plaštakos šono kaulu sudavė vieną smūgį į dešinį žandą.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Z. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Z. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

Dėl A. Z. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas, teistas, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. Z., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas