Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vitalijus T. K. apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimu pripažin­tas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, ir nubaustas 25 parų administraciniu areštu be transporto priemonės Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. V., konfiskavimo, už tai, kad jis 2016 m. gegužės 30 d., 19.03 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,21 promilės neblaivumas, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jos nėra įgijęs. Šiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimą – paskirti transporto priemonės Renault Megane, priklausančios D. V., konfiskavimą, nekeičiant paskirto administracinio arešto laikotarpio.Skunde nurodoma, kad nesutinkama su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kurioje neskirtas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymima, kad ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nėra taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, todėl nuobauda paskirta neteisingai ir neatitinka ATPK 129 straipsnyje nurodytos sankcijos ribų.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, t. y., kai ši teisė jam yra atimta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kas apelianto manymu, tik patvirtina V. T. sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Pabrėžiama, kad Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra išaiškinta, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmeninis ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Be to, akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju, anot skundo autoriaus, transporto priemonės savininkė D. V. neįvertino visų galimų jai nuosavybės teise priklausančio turto, transporto priemonės, panaudojimo pasekmių. Pažymima, kad ji nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti savo turtą, jog jis nebūtų panaudotas neteisėtai veikai. Tai, kad jai priklausančio automobilio rakteliai buvo prieinami teisės vairuoti neturinčiam jos sugyventiniui, apelianto teigimu, laikytina neatsakingu elgesiu. Transporto priemonės savininkė negalėjo nesitikėti, jog kartu gyvenančiam sugyventiniui nebus žinoma automobilio raktelių laikymo vieta. Tvirtinama, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, kad D. V. ėmėsi kokių veiksmų ar priemonių jai priklausančio automobilio raktelius laikyti saugiai, V. T. neprieinamoje vietoje.Galiausiai skunde teigiama, kad visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų asmens nuosavybės teisių ribojimą. Pabrėžiama, kad, nepaisant turto konfiskavimo, D. V. turi teisę civiline tvarka reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo atlyginti žalą. Todėl, anot skundo autoriaus, vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundas atmetamas.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. T. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 129 straipsnį. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje padarymas, asmeniui užtraukia baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Analizuojant šios teisės normos turinį matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, kuriam skiriama piniginė bauda, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (šiuo atveju teismui). Tuo tarpu esant įstatyme nustatytoms sąlygoms kaltininkui paskirti griežtesnę ATPK 129 straipsnio sankcijoje įtvirtintą nuobaudą – administracinį areštą, transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma privaloma administracinė nuobauda. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, spręsdamas papildomos administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. T. skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, jo atžvilgiu paskirdamas administracinę nuobaudą – 25 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo, atsižvelgė į V. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn traukiamo asmens asmenybę (turi galiojančių nuobaudų), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo įvykdymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat vertino, kad nėra teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemonės, priklausančios kitam, ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam, asmeniui, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad automobilį, kuris priklauso kitam asmeniui, pažeidėjas V. T. pasiėmė savavališkai, automobilio savininkei jo jam neperdavus ir nežinant, jog transporto priemonė bus panaudota teisės pažeidimui daryti.Apeliantas prašo taikyti V. T. už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą transporto priemonės, priklausančios D. V., konfiskavimą, nurodydamas, kad D. V., būdama automobilio Renault Megane, savininkė yra atsakinga už jai priklausančios transporto priemonės kito asmens panaudojimą teisės pažeidimui daryti. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ATPK 26 straipsnio redakciją 1 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo, skirtingai nei anksčiau galiojusioje šio straipsnio redakcijoje, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau jos nėra aktualios šiai bylai, todėl neaptariamos.Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis Renault Megane, kurį konfiskuoti prašo apeliantas, buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymo įrankis. Tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tačiau minėtas automobilis yra ne pažeidėjo V. T., bet trečiojo asmens – D. V., nuosavybė.Kaip jau minėta, pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, daikto savininkas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė D. V. būtų perdavusi automobilį naudotis V. T., žinodama, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra. Tiek pažeidėjas, tiek liudytoja apklausta D. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad automobilį V. T. paėmė savavališkai, be D. V. leidimo. D. V. nurodė, jog su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu gyvena apie pusę metų, nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, niekada nėra davusi jam automobilio, pažeidimo padarymo metu buvo darbe, transporto priemonės raktelius ir dokumentus skubėdama paliko ant staliuko, V. T. juos pasiėmė neatsiklausęs. Tokie automobilio Renault Megane savininkės paaiškinimai atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, jokių tai paneigiančių duomenų byloje nenustatyta. Priešingai, iš 2016 m. birželio 1 d. Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. T. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas 2005 m. rugpjūčio 2 d., už kitų kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskutinį kartą buvo nubaustas 2007 m. vasario 15 d. (10-16 b. l.), t. y., iki jo ir D. V. pradėjimo gyventi kartu. Taigi, nurodytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog D. V. žinojo, kad V. T. neturi teisės vairuoti, todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, jokio pagrindo išvadai, jog automobilio savininkė su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir taip sudarė sąlygas savo turtą naudoti priešingiems visuomenės interesams, nėra. Ištyręs byloje esančius įrodymus, apklausęs automobilio, kurį pažeidimo metu vairavo V. T., savininkę ir nenustatęs, kad D. V. perdavė V. T. jai priklausantį automobilį ir žinojo, jog transporto priemonė bus panaudota teisės pažeidimui daryti, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 26 straipsnio nuostatomis, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimo, priešingu atveju būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininkės D. V. interesai. Paskyrus pažeidėjui V. T. papildomą nuobaudą iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkė, nors ji pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad ji būtų sudariusi sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pažeidėjui V. T. ATPK 129 straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio – D. V. priklausančio automobilio Renault Megane, kuriuo savavališkai pasinaudodamas V. T. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, konfiskavimo. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti paskirtą nuobaudą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.