Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.

2007 m. spalio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 06 20 nuosprendžio, kuriuo O. D. ir O. L. išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad iki 2006 m. birželio mėn. 16 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,009 g narkotinės medžiagos – heroino- ir ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir laikė jame iki 2006 06 16 10 val. 45 min., kai kratos metu šias medžiagas iš jo kratos metu paėmė policijos pareigūnai.

O. L. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, jog neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti: iki 2006 m. birželio 16 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminiu tyrimu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,03 g psichotropinės medžiagos diazepamo, kurią neteisėtai su savimi gabeno į (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol 2006 06 16 10 val. 45 min. kratos metu minėtame bute pas jį 0,03 g psichotropinės medžiagos – diazepamo- rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas išteisino O. D., neįrodžius, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant spintelės rastas švirkštas su narkotine bei psichotropine medžiagomis priklauso O. D.. Kratos metu bute buvo A. D., O. D. ir O. L.. Liudytoja A. D. parodė, kad ji dirba Priklausomybės ligų centre - keičia narkotikus vartojančių asmenų atneštus panaudotus vienkartinius švirkštus į naujus. Namuose tai daryti jai draudžiama, bet ji, pažeisdama nustatytą tvarką, švirkštus keisdavo ir savo namuose. Tvirtino, kad kratos metu ant staliuko rastą švirkštą paliko kažkuris pasikeisti švirkštą atėjęs asmuo, t.y. švirkšte esantis skystis - tai narkotinių medžiagų likučiai. Analogiškus parodymus davė ir O. D..

Tačiau policijos pareigūnai, teisme apklausti kaip liudytojai, tvirtino, kad O. D. kratos bute metu jiems parodė, jog švirkštas yra jo. Nuosprendyje šie parodymai nebuvo analizuoti ir nėra aišku, kodėl negalima jais vadovautis. Iš rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos pobūdžio bei kiekio akivaizdžiai matyti, kad tai ne likučiai, o paruošta vartoti narkotinė ir psichotropinė medžiaga. Švirkštas buvo rastas ant spintelės, tai patvirtinta ir kratos protokolu, tačiau A. D. teigė, kad policijos pareigūnai rado šį švirkštą bendroje dėžėje su kitais panaudotais švirkštais. Ši aplinkybė parodo, kad A. D. parodymai nėra nuoseklūs, be to, ji gyvena kartu su O. D., yra suinteresuotas asmuo, todėl jos parodymus reiktų vertinti kritiškai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad O. L. buvo atėjęs į svečius ir iki kratos atlikimo nematė ir nežinojo apie švirkštą, - sužinojo tik kratos darymo metu. Kratos metu O. D. aiškiai, girdint policijos pareigūnams, pareiškė, kad šis švirkštas yra jo. Be to, kratos metu A. D. taip pat pareiškė, kad švirkštas su skysčiu yra O. D.. Taigi yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis švirkštas su narkotine ir psichotropine medžiagomis priklausė O. D.. Atsižvelgiant į rastųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, O. D. veika kvalifikuotina pagal LR BK 259 str. 2 d.

Teismas išteisino O. L., nes nenustatė O. L. tyčinės kaltės formos. Kratos metu pas O. L. kelnių kišenėje buvo rastos 3 ampulės psichotropinės medžiagos- diazepamo. O. L. parodė, kad šias ampules pas jį namuose užmiršęs paliko G. N. ir O. L. šias ampules nešė jam grąžinti. O. L. parodė, kad jis matė, kaip G. N. perka šias ampules vaistinėje, taip pat žinojo, kokie tai vaistai. Todėl darytina išvada, kad O. L. žinojo apie turimų trijų ampulių turinį. O. L. parodymai, kad jis nešė ampules grąžinti G. N., yra pasirinkta gynybos taktika, nes O. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o G. N. - (duomenys neskelbtini). Todėl eiti į (duomenys neskelbtini) namą nėra logikos ir prasmės. Be to, O. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad suprato, jog tai psichotropinė medžiaga. Veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, ar psichotropinė medžiaga asmeniui, pas kurį ji rasta, priklauso ar ne. O. L. veiksmai suvokiant, kad gabena psichotropinę medžiagą kitam asmeniui, kvalifikuotini pagal LR BK 259 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl O. D. išteisinimo.

2006 06 16 A. D. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant kratą buvo rastas ne tik vienas švirkštas su narkotine ir psichotropine medžiagomis, bet buvo aptikta ir daugiau į maišą sudėtų panaudotų vienkartinių švirkštų. Tai patvirtino teismo posėdyje liudytojai pareigūnai Raimundas Alseika (b. l. 63, t. 2) ir Gintaras Sabaliauskas (b. l. 51, t. 2), kurie dalyvavo atliekant kratą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. savo namuose keisdavo narkotikus vartojančių asmenų atneštus panaudotus vienkartinius švirkštus į naujus.

Policijos pareigūnai Raimundas Alseika ir Gintaras Sabaliauskas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiant juos kaip liudytojus tvirtino, kad O. D. kratos bute metu jiems tvirtino, jog vienkartinis švirkštas yra jo. Tačiau nei 2006 06 16 kratos protokolo skiltyje „Kviestinių ir dalyvaujančių asmenų pareiškimai“, nei visame kratos protokole ( b.l.9-10, t.1) apskritai nėra užfiksuota, kad O. D. būtų pareiškęs, jog rastas švirkštas priklauso jam. Šia prasme neturi reikšmės tai, kur buvo rastas švirkštas ( ar ant spintelės, ar tarp kitų švirkštų) – vis tiek negalima surinktų įrodymų pagrindu teigti, jog jis priklausė O. D..

Tad negalima visiškai ir besąlygiškai daryti išvadą, jog kratos metu rastas švirkštas su narkotine ir psichotropine medžiagomis priklausė būtent išteisintajam O. D., o ne kitiems asmenims, kadangi kratos protokolas kratos metu dalyvavusių asmenų pareiškimų apie švirkšto priklausomybę nepatvirtina.

Dėl O. L. išteisinimo.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje G. N. buvo laikomas įtariamuoju, vėliau prokuroro nutarimu pripažintas liudytoju ir jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b.l. 53-54, t. 1). Apklaustas kaip įtariamasis (b. l. 51-52, t. 1) G. N. teigė, jog jokių psichotropinių vaistų pas O. L. palikti negalėjo, tą patį jis pakartojo apklausiamas kaip liudytojas ( b. l. 56-57, t. 1).

G. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl apylinkės teismas ir negalėjo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o kitų duomenų, duodančių pagrindą apkaltinti O. L. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, byloje nėra.

Baudžiamojoje byloje esanti gydytojo išrašyto recepto kopija (b.l. 159, t. 1) patvirtina, kad G. N. turėjo teisę teisėtai įsigyti psichotropinės medžiagos - diazepamo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal išrašytą receptą G. N. turėjo teisę gauti diazepamą ampulėmis, receptas paimtas iš vaistinės, vadinasi, G. N. vaistus įsigijo teisėtai. Liudytojas G. N. teisme parodė, kad vaistai iškrito jam iš kišenės esant pas O. L. namuose ir jis galvojo, kad tuos vaistus pametė. Prokuroras mano, jog O. L. žinojo, kokie yra vaistai, kadangi matė, kaip juos vaistinėje pirko G. N.. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai pabrėžė, jog buvo perkamas ne grynas diazepamas, o ampulės „Aupurin“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos diazepamo. Priešingai nei teigia prokuroras, O. L. teisme teigė, jog jis nežinojo, kad tie vaistai yra psichotropinė medžiaga ( b. l. 51, t. 2). Bylos duomenys nepaneigia aplinkybės, jog tai tos pačios ampulės, kurias vaistinėje įsigijo G. N., o ne kitos, kurias, kaip teigiama kaltinime, O. L. įsigijo iš nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje akcentavo, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK gali kilti tik tuo atveju, jeigu asmuo suvokė, jog jis daro neteisėtą veiką, t.y. tik esant tyčiai.

Įvertinus visą baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą galima konstatuoti, jog versija, kad išteisintasis O. L. gabeno tris ampules psichotropinės medžiagos- diazepamo- atiduoti G. N., nėra iki galo paneigta, taigi nebuvo išsklaidytos visos abejonės dėl kaltinamojo kaltės, tad šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino O. L. pagal LR BK 259 str. 2 d.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas - turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teisėjo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą ir pagrįstai O. D. ir O. L. išteisino.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.