Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2018 m. sausio 18 d. Marijampolės kalėjime pareiškėjui buvo sudarytas planas Nr. 3, su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas. 2021 m. liepos 30 d. jo planas buvo papildytas ir vėlgi su juo pareiškėjas pasirašytinai supažindintas. Pareiškėjas Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. NN-190 buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 2021 m. lapkričio 5 d. jo planas buvo papildytas ir pakoreguotas, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus kalėjimą atvyko ne kaip naujai atvykęs asmuo, o perkeltas iš kitos pataisos įstaigos su jau atliktų įvertinimų rezultatais bei parengtu individualiu socialinės reabilitacijos planu.

Nurodo, kad Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 7-4 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausminę grupę“ pareiškėjas perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Po paskirtos nuobaudos praėjus BVK 157 straipsnio 5 dalyje nurodytam terminui, t. y. 2022 m. birželio 15 d., buvo surašyta Išvada, o 2022 m. birželio 29 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo1 ir įvertinusi skundui aktualią medžiagą, nustatė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tada, kai nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. kai jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi pareiškėjas gavo nuobaudą už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje bei pasipriešino pareigūnams, nepakankamai įsitraukė į resocializacijos procesą, į socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas negeba išlaikyti nuoseklios teigiamo elgesio dinamikos bei priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, taip pat nepastebima akivaizdžios pažangos valdant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Tvirtina, kad pareiškėjui pateiktas Sprendimas1 yra konkretus, aiškus, išsamus ir atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas, o Tarnyba minėtą sprendimą paliko nepakeistą, kadangi jis pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą pagal pareiškėjo resocializacijos proceso ypatumus. Teigia, kad Sprendimas2 taip pat priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, aplinkybės išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus.

Tarnyba 2022 m. gegužės 17 d. raštu (b. l. 88–90) persiuntė pareiškėjo skundą Vilniaus kalėjimui, atsižvelgdama į tai, kad Tarnybai nepateikta duomenų apie tai, jog pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes nagrinėjo Kalėjimo direktorius, ir į tai, kad pareiškėjas neskundžia konkrečių pataisos įstaigos vadovo sprendimų.

Vilniaus kalėjimas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 42-1281 (b. l. 13–17), kuriuo pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu. Sprendime1 nurodoma, jog Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. NN-190 pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 8 d. perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nustatyta, kad pareiškėjas į įstaigą atvyko ne kaip naujai atvykęs asmuo, bet buvo perkeltas iš kitos pataisos įstaigos su jau atliktų įvertinimų rezultatais bei parengtu planu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, padarytą bausmę atliekant paprastojoje grupėje, 2022 m. sausio 4 d. atliko BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 5 paroms, į Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2022 m. sausio 3 d. protokolą Nr. 1-1 bei vadovaujantis BVK 68 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareiškėjas Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 7-4 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 18 d. Marijampolės kalėjime pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, su kuriuo jis pasirašytinai supažindintas. 2021 m. liepos 30 d. Marijampolės kalėjime buvo koreguotas ir papildytas Planas Nr. 86/04-222, su kuriuo taip pat buvo pasirašytinai supažindintas. Atsižvelgus į ankstesnių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų rezultatus, identifikuotus kriminogeninius poreikius, elgesio ypatumus bei ankstesnių taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatus, 2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus kalėjime buvo papildytas ir koreguotas pareiškėjo Planas. Be to, į socialinės reabilitacijos priemonių parinkimo procesą įsitraukė Resocializacijos skyriaus (toliau – ir RS) bei Saugumo valdymo skyriaus specialistai (dinaminei priežiūrai), o Plano koregavimo ir papildymo data yra užrašyta jo pirmame lape. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas iškviestas individualiam priėmimui pas RS psichologo padėjėją, kuri vertino jo adaptacijos ypatumus įstaigoje, kriminogeninius poreikius bei jo, kaip asmenybės, ypatumus, pateikė rekomendacijas dėl tolesnių socialinės reabilitacijos priemonių tikslingumo. Taip pat individualių pokalbių su pareiškėją kuravusiu RS specialistu metu jam buvo pristatytos galimybės dalyvauti resocializacijos procese, buvo skatinamas dalyvauti įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose ir renginiuose. Nors pareiškėjo pasirašytino susipažinimo su 2021 m. lapkričio 5 d. Plano papildymu ir koregavimo faktas nebuvo identifikuotas, tačiau, remiantis Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esančiais įrašais, pareiškėjas buvo informuotas apie jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones individualių pokalbių metu. Planas nebuvo rengiamas naujai, ankstesnių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų Marijampolės kalėjime nustatyti kriminogeniniai poreikiai išliko, taip pat Plane buvo įtrauktos ir ankstesniuose Planuose, su kuriais pasirašytinai pareiškėjas buvo supažindintas, priemonės. Nurodoma, kad pareiškėjui sudarytas Planas Marijampolės kalėjime iš esmės nebuvo keičiamas ar sudaromas iš naujo, o Vilniaus kalėjime jo Planas buvo peržiūrėtas ir koreguotas, atsižvelgiant į įstaigoje vykdomų socialinės reabilitacijos priemonių spektrą, toliau tęsiant anksčiau numatytų priemonių vykdymą. Sprendime1 išaiškinta, kad Planas yra rengiamas vadovaujantis Metodika, be to, Plano rengimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato įpareigojimo nuteistąjį perkėlus iš vienos grupės į kitą kaskart sudaryti ar koreguoti Planą. Sprendime1 nurodyta, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo sąlygas bei kriterijus reglamentuoja BVK 157 straipsnis. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 30 d. nubaustas už tai, jog 2021 m. gruodžio 25 d., apie 00.30 val., žodžiu prisipažino, kad yra neblaivus. Tuo metu kitas nuteistasis ėmė šaukti, priešintis, todėl pareigūnai prieš jį panaudojo kovinių imtynių veiksmus, o pareiškėjas pradėjo grasinti, kad pradės kurstyti kitus būrio nuteistuosius ir pastūmė Saugumo valdymo skyriaus specialistą. Sprendime1 nurodoma, kad pareiškėjas buvo agresyvus, sulaikomas priešinosi jėga, todėl buvo panaudota fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai. Pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 5 paroms, todėl nuo 2022 m. sausio 4 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Nors nuo paskutinės nuobaudos atlikimo praėjo BVK 157 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tuomet, kai nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas – jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti, Sprendime1 išaiškinti orientaciniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant asmens daromą pažangą. Atsižvelgus į pareiškėjo pastarojo pusmečio elgesio ypatumus (gautą nuobaudą už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje bei pasipriešinimą pareigūnams), įsitraukimo į resocializacijos proceso, socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo stoką, keliama prielaida apie pareiškėjo nepakankamą gebėjimą išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką bei priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, nestebint jo akivaizdžios pažangos valdant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendime1 pažymėta, kad šiuo metu yra atliekama pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra bei rengiami dokumentai dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas informuotas, kad su atlikto įvertinimo rezultatais bei parengta dokumentacija jis bus supažindintas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu1, pateikė Tarnybai skundą (b. l. 143–150), kuriame prašė panaikinti Sprendimą1. Skunde teigė, kad į Vilniaus kalėjimą jis buvo atvežtas kaip naujas asmuo, todėl jam turėjo būti sudarytas naujas Planas. Be to, kai pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, jam taip pat turėjo būti sudarytas Planas, kad jis žinotų, kokių veiksmų imtis, jog būtų vėl grąžintas į paprastąją grupę. Skunde nurodė, jog nebuvo supažindintas su 2021 m. lapkričio 5 d. pakoreguotu planu ir mano, kad jis buvo pakoreguotas atbuline data. Tvirtino, kad 2021 m. lapkričio 19 d. buvo iškviestas pas psichologo padėjėją, tačiau ji nepateikė jokių rekomendacijų dėl pareiškėjo elgesio. Pareiškėjo teigimu, tik po jo skundų buvo pradėta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra ir rengiami dokumentai dėl jo lygtinio paleidimo.

Tarnyba 2022 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2007 (b. l. 6–8), kuriuo pareiškėjo 2022 m. birželio 16 d. skundą laikė nepagrįstu. Sprendime2 nurodoma, kad Vilniaus kalėjimas, priimdamas Sprendimą1, pagrįstai ir kompetentingai atmetė pareiškėjo skunde reiškiamas pretenzijas. Tarnyba sprendė, jog minėtame Sprendime1 išsamiai paaiškinta, kad Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. NN-190 pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pareiškėjas į įstaigą atvyko ne kaip naujai atvykęs asmuo, bet buvo perkeltas iš kitos pataisos įstaigos su jau atliktų įvertinimų rezultatais bei parengtu individualiu socialinės reabilitacijos planu. Be to, 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo iškviestas individualiam priėmimui pas Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėją, kuri vertino jo adaptacijos ypatumus įstaigoje, kriminogeninius poreikius bei asmenybinius ypatumus, pateikė rekomendacijas dėl tolesnių socialinės reabilitacijos priemonių tikslingumo, individualių pokalbių su pareiškėją kuravusiu Resocializacijos skyriaus specialistu metu jam pristatytos galimybės dalyvauti resocializacijos procese, buvo skatinamas dalyvauti įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose ir renginiuose, o Marijampolės kalėjime sudarytas planas iš esmės nebuvo keičiamas ar sudaromas iš naujo, tačiau peržiūrėtas ir koreguotas, atsižvelgiant į Vilniaus kalėjime vykdomų socialinės reabilitacijos priemonių spektrą, toliau tęsiant anksčiau numatytų priemonių vykdymą. Taip pat pažymėta, kad Sprendime1 atkreipiamas dėmesys, jog, nors nuo paskutinės pareiškėjui skirtos nuobaudos atlikimo jau praėjo BVK 157 straipsnio 5 dalyje numatytas terminas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuomet, kai nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėta, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pastarojo pusmečio elgesio ypatumus (gautą nuobaudą už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje bei pasipriešinimą pareigūnams), įsitraukimo į resocializacijos proceso, socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo stoką, galima kelti prielaidas apie jo nepakankamą gebėjimą išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką bei priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, nestebint akivaizdžios pažangos valdant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendime1 pareiškėjas informuotas, kad šiuo metu yra atliekama jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra bei rengiami dokumentai dėl galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tarnyba Sprendime2 konstatavo, kad Sprendimas1 yra pagrįstas teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą, taip pat faktinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis konkrečiai pareiškėjo resocializacijos proceso ypatumus. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo1 turinį Tarnyba konstatavo, kad jis yra išsamus ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, Tarnyba patvirtino, kad Metodika nenumato įpareigojimo atsakingam pataisos įstaigos personalui, nuteistąjį perkėlus iš vienos grupės į kitą, kaskart sudaryti ar koreguoti Planą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba pareiškėjo 2022 m. birželio 16 d. skundą laikė nepagrįstu.

Pareiškėjas su Sprendimais nesutinka, todėl skundžia juos teismui ir prašo panaikinti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas iš Marijampolės kalėjimo tęsti laisvės atėmimo bausmės buvo perkeltas į Vilniaus kalėjimą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas už netinkamą elgesį buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę ir joje atliko nuobaudą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimas, perkėlus jį iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, o vėliau – iš paprastosios grupės į drausmės grupę, neatnaujino pareiškėjo Individualaus socialinės reabilitacijos plano, todėl jis nežinojo, kokias priemones turi įgyvendinti, kad galėtų būti perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją grupę ir gerinti savo elgesį.

Sutinkamai su Metodikos 9 punktu, Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Šiuo atveju teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo nuteistąjį perkėlus iš vieno kalėjimo į kitą ar vienos grupės į kitą sudaryti ar koreguoti minėtą planą. Kaip matyti, Planas yra tęstinio pobūdžio dokumentas, todėl perkėlus nuteistąjį į kitą kalėjimą, o juolab, iš paprastosios grupės į drausmės, įstaigos administracija neturi pareigos sudarinėti naujo plano. Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo supažindintas su pakoreguotu Planu, taip pat argumentai, kad jis buvo nuėjęs į pokalbį su RS psichologe, tačiau ji nenurodė jokių konkrečių rekomendacijų dėl jo elgesio gerinimo, bei argumentai, jog neturėjo galimybės dalyvauti resocializacijos procese, teismo atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos (b. l. 43–50), pareiškėjo atžvilgiu buvo sudarytas ir koreguotas Planas, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės, kurias pareiškėjas turėtų įgyvendinti, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui to padaryti nepavyko būtent dėl Vilniaus kalėjimo ar kitos įstaigos administracijos veiksmų. Priešingai, iš į bylą pateiktos Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. pareiškėjo Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-167 (b. l. 51–66) matyti, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu skatintas tik 3 kartus, tačiau drausmine tvarka baustas net 36 kartus. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti resocializacijos procese ar jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos tai padaryti. Be to, nėra duomenų, o ir pats pareiškėjas to nenurodė, jog jis siekė inicijuoti pokalbius su psichologe, domėjosi, kaip galėtų gerinti savo resocializacijos procesą, siekė susipažinti su savo Planu, jame numatytomis priemonėmis ir taip taisyti savo elgesį. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, jog psichologė jam pateikė melagingą informaciją ar kad jam nebuvo suteikta informacija apie resocializacijos priemones, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo netinkamas elgesys (nesiekė įsidarbinti, įgyti kvalifikacijos, vartojo alkoholį bausmės atlikimo vietoje, agresyviai elgėsi ir kt.) lėmė, jog jis negebėjo ir net nesiekė vykdyti Plane numatytų priemonių.

Pareiškėjas skunde taip pat tvirtina, kad Vilniaus kalėjimo administracija netinkamai vykdė savo pareigas, nesudarydama ir nepakoreguodama jam Plano bei neinicijuodama veiksmų dėl jo lygtinio paleidimo.

Bausmių vykdymo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (1 punktas); pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (2 punktas); du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (3 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo (BVK 157 straipsnio 5 dalis).

Nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų parengiamojo darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-176, (galiojęs iki 2022 m. liepos 15 d.) (toliau – ir Aprašas) nustato laisvės atėmimo vietų įstaigų ir Lietuvos probacijos tarnybos veiksmus organizuojant nuteistųjų, paleidžiamų atlikus laisvės atėmimo bausmę, atleidžiamų nuo bausmės, vadovaujantis BVK numatytais pagrindais ir lygtinai paleidžiamų, paleidimą iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos (toliau – ir Įstaiga) (Aprašo 1 punktas). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad nuteistojo paleidimo iš Įstaigos parengiamasis darbas pradedamas Saugumo valdymo skyriaus specialistui arba darbuotojui, atsakingam už nuteistųjų įskaitą, surašius tarnybinį pranešimą dėl nuteistųjų, kurie atitinka paleidimo iš Įstaigos taikymo kriterijus. Tarnybinis pranešimas pateikiamas Įstaigos Resocializacijos skyriaus socialiniam darbuotojui, atsakingam už iš Įstaigų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo įgyvendinimą: ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės termino pabaigos, jei lygtinis paleidimas negalimas (Aprašo 4.1 papunktis); tuo atveju, jei naujai atvykusiam nuteistajam iki paleidimo iš Įstaigos ar lygtinio paleidimo taikymo liko mažiau nei numatyta 5.1 papunktyje, parengiamasis darbas pradedamas nedelsiant (Aprašo 4.2 papunktis).

Aprašo 7 punkte įtvirtinta, kad Resocializacijos skyriaus specialistas: taikant nuteistajam lygtinį paleidimą, rengia nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir socialinio tyrimo išvadą (7.1 papunktis); parengia pažymą apie nuteistojo, rengiamo lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, atitiktį šiame straipsnyje numatytiems kriterijams. Pažyma teikiama įstaigos direktoriui sprendimui priimti (7.2 papunktis); teikia informaciją apie nuteistuosius, kuriems taikomas lygtinis paleidimas, iš jų asmens bylų ir kitą būtiną informaciją Lietuvos probacijos tarnybai (7.3 papunktis); nustatęs aplinkybes, dėl kurių lygtinio paleidimo taikymas turi būti atidėtas, nedelsiant informuoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją ir (arba) Lietuvos probacijos tarnybą (7.4 papunktis); atlieka kitus veiksmus, kurie būtini įgyvendinant nuteistųjų paleidimą iš laisvės atėmimo vietų (7.5 papunktis).