Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-08 · Administracinė byla Nr. AS-556-29-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-08
Bylos Nr.
AS-556-29-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
I. S.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Administracinė byla Nr. AS556 – 29/2010Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (10.4)3-48066 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5177. Skunde buvo nurodytas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 41 punkto antra pastraipa, susijusi su pašalpos skyrimu, dirbantiems pagal darbo sutartis ir papildomai pajamas pagal autorines sutartis gaunantiems asmenims, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, 23 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad nuosavybė yra neliečiama. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti.

2009 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė rašytinį atsisakymą nuo skundo. Pareiškėja kartu su skundu teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 600 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105, 106 str.).

Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2009-04-01 sprendimu Nr. 6-24-7043 pareiškėjai paskirta ir 2009-04-03 išmokėta 24 070,46 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-03-16 iki 2009-07-19. 2009-06-22 Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos motinystės pašalpos bylos dokumentus, sprendime Nr. 6-13-1047 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-04-28 susidarė 5 778,97 Lt motinystės pašalpos, 1 186,50 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 474,62 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka dėl mokėjimo tvarkos pasikeitimo. 2009-06-23 Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 71 punktu, priėmė sprendimą Nr. 6-13-1054 nuo 2009-06-01 išskaityti po 50 procentų iš pareiškėjos gaunamos bet kurios išmokos 5 778,97 Lt permoką. 2009 m. liepos 8 d. Vilniaus skyrius išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. (10.4)3-48066 „Dėl motinystės pašalpos permokos“, kuriame nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta motinystės pašalpa nuo 2009-03-16 iki 2009-08-02. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 41 punktu, asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, motinystės pašalpa mokama, jeigu jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Asmenys, gaunantys pajamų pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės nei MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas neproporcingai mažesniu. Sprendime konstatavo, jog įvertinus pareiškėjos 2009 m. kovo 30 d. gautas pajamas pagal autorines sutartis, nustatyta 5 778,97 Lt motinystės pašalpos permoka. Dalis permokėtos motinystės pašalpos, t. y. 1 399,44 Lt, išskaičiuota iš motinystės pašalpos, išmokėtos už laikotarpį nuo 2009-07-20 iki 2009-08-02. Likusią motinystės pašalpos permokos sumą 4 379,53 Lt nurodyta grąžinti Vilniaus skyriui arba pateikti prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos grąžinimo dalimis. 2009 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priėmė sprendimą Nr. (11.1) 1-5177 „Dėl motinystės pašalpos“, kuriuo Vilniaus skyriaus 2009m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (10.4)3-48066 paliko nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja 2009 m. kovo 30 d., nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (nuo 2009-03-16 iki 2009-07-19), gavo pajamų pagal autorinę sutartį iš Lietuvos vaikų ir jaunimo centro. Kadangi socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo 2 500 Lt pajamų sumos, laikoma, kad pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų nuo 2009-03-30 iki 2009-04-28. 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-41-101 „Dėl I. S. motinystės pašalpos permokos nustatymo“ panaikino Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 6-13-1047. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-04-22 susidarė 4 715,09 Lt motinystės pašalpos, 934,16 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 373,68 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka. Nurodė, kad permoka susidarė dėl to, kad apdraustoji motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-41-102 „Dėl I. S. motinystės pašalpos permokos išieškojimo“ panaikino Vilniaus skyriaus 2009-06-23 sprendimą Nr. 6-13-1054. Nusprendė nuo 2009-06-01 išskaityti po 50 procentų iš I. S. gaunamos bet kokios išmokos 4 715,09 Lt permoką, susidariusią nuo 2009-03-30 iki 2009-04-22. 2009-10-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba raštu Nr. (10.61)3-77068 „Dėl motinystės pašalpos permokos“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus skyriaus 2009-06-22 sprendimas Nr. 6-13-1047 panaikintas ir 2009-10-22 priimtas sprendimas Nr. 6-41-101, kuriame nustatyta 4 715,09 Lt motinystės pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2009-04-22, o likusi permokėtos pašalpos dalis, t. y. 3 315,65 Lt, bus išskaityta iš pareiškėjai už 2009 m. spalio ir lapkričio mėn. mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos. Nurodė Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (10.4)3-48066 laikyti negaliojančiu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atsisakė nuo prašymo įstatymo nustatyta tvarka. Todėl byla ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.). Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Ankščiau aprašytos bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas po skundo padavimo teismui geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimus, t. y. priėmė būtinus sprendimus, panaikinančius sprendimus, dėl kurių neteisėtumo pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama apginti pažeistą ar ginčijamą jos teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str.). Todėl pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama buvo 2009 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais, todėl apskaičiuojant atstovavimo išlaidas baziniu dydžiu imtinas šiuo laikotarpiu Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas: 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Byloje pateiktoje advokatų profesinės bendrijos „Vaičiūnas ir Vaičiūnas“ advokato M. V. 2009-11-27 sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta 500 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto už ieškinio surašymą maksimalaus taikytino koeficiento - 3. Pateiktas kvitas patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas pareiškėja sumokėjo. Byloje pateiktas 100 Lt žyminio mokesčio kvitas skundui pirmos instancijos teismui paduoti. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjos naudai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teismas priteisė 600 Lt (500 Lt + 100 Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį pakeisti iš dalies, t. y. panaikinti ją dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmusi teisinę reikšmę sukeliančių sprendimų ir negali būti laikoma atsakovu. Tiek byloje skundžiami Vilniaus skyriaus 2009-06-22 sprendimas Nr. 6-13-1047 ir 2009-06-23 sprendimas Nr. 6-13-1054 (abu nebegaliojantys), tiek juos panaikinę Vilniaus skyriaus 2009-10-22 sprendimas Nr. 6-41-102 bei Vilniaus skyriaus 2009-10-23 sprendimas Nr. 6-41-102 yra priimti Vilniaus skyriaus, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundą nenustatė šalių procesinės padėties, t. y. vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi bei 37 straipsnio 4 dalimi nepriėmė nutarties, kuria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija būtų įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o Vilniaus skyrius - atsakovu (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 345-347). Taigi esant tokiai situacijai, visiškai nepagrįstai teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškėjos naudai priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

3. 2009-10-29 raštas Nr. (10.61) 3-77068, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie naujų sprendimų priėmimą, yra parengtas Vilniaus skyriaus ir šiuo raštu pareiškėja buvo informuota apie jos atžvilgiu skyriuje priimtus naujus sprendimus. Šioje administracinėje byloje skųsti sprendimai buvo panaikinti pačios juos priėmusios institucijos (Vilniaus skyriaus), tačiau, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog jie buvo panaikinti ne todėl, kad buvo iš esmės nepagrįsti ir negalintys sukelti tokio pobūdžio teisinių pasekmių, t. y. permokos susidarymo, o dėl to, jog 2009 m. birželio mėnesio Vilniaus skyriaus sprendimais buvo nevisiškai tiksliai apskaičiuota motinystės pašalpos ir susijusių mokesčių permokos suma (Vilniaus skyriaus 2009-06-22 sprendimu už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2009-04-28 buvo nustatyta 5 778,97 Lt motinystės pašalpos ir susijusių mokesčių permoka, o 2009-10-22 sprendimu už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2009-04-22 nustatyta mažesnė 4 715,09 Lt motinystės pašalpos ir susijusių mokesčių permoka). Taigi tiek panaikinti 2009 m. birželio mėnesio, tiek 2009 m. spalio mėnesio sprendimai priimti dėl tų pačių aplinkybių, todėl ABTĮ 44 straipsnio 3 bei 6 dalys šiuo atveju apskritai (net ir tinkamai nustačius šalių procesinę padėtį) negalėjo būti taikomos.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi pagrįstai iš atsakovo jos naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundžiami sprendimai buvo panaikinti jau po to, kai buvo iškelta administracinė byla, todėl įgijo įstatymų nustatytą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Argumentas, jog Vilniaus skyrius panaikino savo sprendimus ne dėl to, jog jie iš esmės būtų neteisėti ar nepagrįsti, bet dėl to, kad juose buvo netikslumų, neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimui. Pabrėžia, jog Vilniaus skyriaus sprendimai buvo panaikinti, o jų vietoje buvo priimti nauji sprendimai. Pareiškėja patyrė realias išlaidas, skųsdama panaikintus Vilniaus skyriaus aktus. Vilniaus skyrius savanoriškai panaikino jau pradėtos administracinės bylos dalyką - nebeliko skundžiamų aktų - taip inicijuodamas naują (kitą) dar vieną administracinės bylos teisenos procesą. Naujų Vilniaus skyriaus sprendimų priėmimas reiškia, kad institucijos aktai iš naujo turi būti skundžiami laikantis nustatytos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos. Tai reiškia, kad pareiškėjai iš naujo reikia imtis teisinės gynybos priemonių. Visa tai pareiškėjai kainuoja papildomai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

Atsakovas nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šioje byloje pareiškėjos atžvilgiu nėra priėmusi teisinę reikšmę sukeliančių sprendimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos naudai priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 bei 6 dalys šiuo atveju apskritai (net ir tinkamai nustačius šalių procesinę padėtį) negalėjo būti taikomos, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius panaikino savo sprendimus ne dėl to, jog jie iš esmės būtų neteisėti ar nepagrįsti, bet dėl to, kad juose buvo netikslumų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gera valia buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 29 d. raštas Nr. (10.61)3-77068 „Dėl motinystės pašalpos permokos“). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nusprendė Vilniaus skyriaus 2009 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (10.4)3-48066 laikyti negaliojančiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Vilniaus skyriaus, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priimti administraciniai aktai. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Taigi pirmosios instancijos teismas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį taikė pagrįstai, konstatuodamas, kad pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tačiau išlaidas priteisė ne iš tos šalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteista išlaidų dalimi. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis dėl išlaidų atlyginimo keistina, priteisiant 600 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiškėjos naudai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį pakeisti.

Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjai I. S. 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius