- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-3642-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02114-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui D. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. E. 2014-04-04 paštu teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 40 000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-2).
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-26. Skunde paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 192, 195, 142 ir kt., kuriose plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvo mažesnis, nei leistinas minimalus 3,6 m². Pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kamerose nebuvo įrengtas tualetas, nebuvo stalo, taburečių, spintelės arba sieninės lentynos dviem asmenims knygoms susidėti, spintelės arba lentynos maisto produktams susidėti, spintelės higienos reikmenims susidėti, pakabų rūbams. Be to, kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Teigia, kad dėl laikymo kamerose žiauriomis, nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis buvo pažeistas jo orumas, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, dėl to pablogėjo jo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sutriko miegas, tapo dirglus.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-10).
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpius nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-26, o skundą teismui dėl žalos priteisimo parašė 2014 m. balandžio 1 d., todėl dėl reikalavimo dalies (t. y. nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-03-31) pareiškėjas yra praleidęs CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė ir prašo taikyti. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, tačiau 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pagal teisinį reglamentavimą maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau atsiradus galimybei stengiamasi asmenis perkelti į laisvesnes kameras, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švarios patalynės komplektas, kitas inventorius. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, priemonės kriauklių ir unitazų valymui. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, ir minėtų sutarčių pagrindu yra nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Pagal Lietuvos higienos normos 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka higienos normos reikalavimus. Tose kamerose, kur vėdinama reguliariai, problemų dėl pelėsio ar drėgmės neatsiranda. Pažymi, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kyla dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui 40 000, 00 Lt neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė netinkamomis sąlygomis kalinamas Lukiškių TI-K, taigi, šioje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-29, tačiau pareiškėjas skunde teismui neturtinę žalą prašo atlyginti už laikotarpius nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-26 (b. l. 1-2, 6-10). Atsižvelgiant į pareiškėjo kartu su skundu teismui pateiktą prašymą išreikalauti iš atsakovės atstovo tikslius duomenis apie jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius, t. y. į tai, kad pareiškėjas pats pripažino galimai nurodęs netikslų buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumas šioje byloje bus nagrinėjamas laikotarpių nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-29 atžvilgiu.
Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė 2014-04-01, prašo pareiškėjo skundo reikalavimams laikotarpiais nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-03-31 taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo paduoti. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, pareiškėjo skundo teismui padavimo datą ir jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpius (nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-04-29), konstatuoja, kad pareiškėjas dėl laikotarpių nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-03-31 į teismą su skundu kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo apie galimai jam padarytą neturtinę žalą, todėl, vadovaudamasis CK 1.125 str. 8 d., 1.127 1 d., 1.131 str. 1 d. nuostatomis minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų atžvilgiu taiko ieškinio senatį ir bylą šioje dalyje nutraukia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumas šioje byloje bus nagrinėjamas laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 imtinai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 buvo patalpintas šiose kamerose: nuo 2011-04-01 iki 2011-04-04 - kamera Nr. 253, plotas - 34,43 m² (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2011-04-05 – kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare -10 asmenų kameroje); 2011-04-06 – kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare -10 asmenų kameroje); 2011-04-07 - kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 8 asmenys kameroje); 2011-04-08 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 7 asmenys kameroje); 2011-04-09 - 2011-04-11 kamera Nr. 253 (ryte - 7, vakare - 7 asmenys kameroje); 2011-04-12 kamera Nr. 253 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje); 2011 -04-13 kamera Nr. 253 (ryte - 6, vakare - 6 asmenys kameroje); 2011-04-14 kamera Nr. 253 (ryte - 6, vakare - 8 asmenys kameroje); 2011-04-15 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 9 asmenys kameroje); 2011-04-16 - 2011-04-17 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2011-04-18 perkeltas į kamerą Nr. 257, plotas - 34,57 m² (ryte - 10, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-04-19 kamera Nr. 257 (ryte - 12, vakare -12 asmenų kameroje); 2011-04-20 kamera Nr. 257 (ryte -11, vakare -12 asmenų kameroje); 2011-04-21 kamera Nr. 257 (ryte - 10, vakare -10 asmenų kameroje); 2011-04-22 kamera Nr. 257 (ryte - 10, vakare -14 asmenų kameroje); 2011-04-23 - 2011-04-25 kamera Nr. 257 (ryte - 14, vakare -14 asmenų kameroje); 2011-04-26 kamera Nr. 257 (ryte - 13, vakare -14 asmenų kameroje); 2011-04-27 kamera Nr. 257 (ryte - 14, vakare -14 asmenų kameroje); 2011-04-28 kamera Nr. 257 (ryte - 13, vakare -13 asmenų kameroje); 2011 -04-29 išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją (b. l. 6-10).
Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų; kamerose nebuvo įrengtas tualetas, nebuvo stalo, taburečių, spintelės arba sieninės lentynos dviem asmenims knygoms susidėti, spintelės arba lentynos maisto produktams susidėti, spintelės higienos reikmenims susidėti, pakabų rūbams, be to, kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad dėl kalinimo nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata ir savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, miegas ir socialiniai įgūdžiai.
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Lukiškių TI-K kamerose
1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), nuostatos minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-04-30), 11¹ punkte.
Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29, nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į suimto (nuteisto) asmens laikymą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas nuo 2011-04-01 iki 2011-04-04, 2011-04-05 ryte, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-17, taigi, iš viso minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 13 parų (atvejus, kai vienam asmeniu tenkantis minimalus gyvenamasis plotas kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus tik dalį paros, t. y. ryte / vakare, skaičiuojant kaip pusę paros) (atsiliepimo duomenys, b. l. 4-9).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, 13 parų laikydama pareiškėją kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei teisės aktuose numatytas minimalus, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose nebuvo įrengtas tualetas, nebuvo stalo, taburečių, spintelės arba sieninės lentynos dviem asmenims knygoms susidėti, spintelės arba lentynos maisto produktams susidėti, spintelės higienos reikmenims susidėti, pakabų rūbams
Kalėjimų ir areštinių patalpų, skirtų nuteistiesiems gyventi, įrengimo reikalavimai reglamentuojami Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.1 - 16.12 punktuose, be kita ko, numatyta, kad kameros turi būti įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (16.5 p.); visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų (16.12 p.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 – 14.9 punktuose atitinkamai numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.
Lukiškių TI-K 2014-04-23 pažymos "Dėl D. E." Nr.24-2814 turinys patvirtina, kad visose kamerose, kuriose Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengtas praustuvas. Visuose kamerose yra natūralus vėdinimas per langą. Kamerose taip pat yra vienas stalas, dvi taburetės, viena lentyna maisto produktams laikyti ir kiekvienam kameroje laikomam asmeniui tenkanti lova ir viršutinių drabužių pakaba (b. l. 11).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrangos trūkumas pasireiškė tik tuo, kad jose nebuvo po vieną spintelę arba sieninę lentyną dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas tiksliai nenurodė, kaip konkrečiai jo teises pažeidė minėtas kamerų inventoriaus trūkumas, taip pat į tai, kad nustatytas kamerų įrangos trūkumas yra nežymus ir vietoj nesamo inventoriaus (spintelės arba lentynos knygoms daiktams susidėti) galėjo būti naudojamas kitas kameroje esantis inventorius, vertina, kad šiuo atveju nustatytas kamerų įrangos trūkumas pareiškėjo teisių esmingai nepažeidė.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis
HN 76:2010 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jis kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, pats neteigia, jog jis yra nerūkantis asmuo, be to, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu jį apgyvendinti kartu su nerūkančiais asmenimis. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė teiginio, jog jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, nors pareiškėjas teigia, kad laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pablogėjo jo sveikata, tačiau byloje tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju kalinimas pažeidžiant nustatytą minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Kitų pasekmių pareiškėjas skunde teismui neįvardijo ir nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus beveik trims metams nuo jo išvykimo iš Lukiškių TI-K, taip pat į tai, kad jis tik 13 parų buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, pripažįsta, jog laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-29 pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas įvertina 110,00 €.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo D. E. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. E. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 110 € (šimtą dešimt eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.
Bylą dalyje dėl reikalavimų atlyginti žalą laikotarpiais nuo 2009-12-17 iki 2010-01-12 ir nuo 2010-10-15 iki 2011-03-31 nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.