Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-15 · Administracinė byla Nr. I-3421-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
I-3421-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01607-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3421-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01607-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus plotas, kadangi buvo laikomas su vienu arba dviem asmenimis. Pažymėjo, jog kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas. Gyvenamojoje kameroje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, todėl buvo matomas tiek kameroje laikomų asmenų, tiek pareigūnų. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Nurodė, jog dušo patalpose persirengimui skirta vieta nebuvo atitverta nuo likusio ploto ir durų, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat dušo patalpoje drabužiai nuolat sušlapdavo dėl susikaupusių garų. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, diskomfortą, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dirglumą, padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjusias bendravimo galimybes, visaverčio gyvenimo sutrikimą, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–19).

Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (su pertraukomis). Pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotus, numerius, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiškėją. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Vilniaus PN atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Pažymėjo, kad į gyvenamąsias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje. Tačiau, gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės atnešamos. Lukiškių TI-K nuo 2015 metų yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Vilniaus PN atsiliepime paaiškino, kad lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), taburetės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Vilniaus PN atsiliepime teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo būtent pasireiškia jam padaryta neturtinė žala. Šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. buvo laikomas Vilniaus PN sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 5 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (su pertraukomis) šiose kamerose: 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 176 (1–2 asm.); 7,56 kv. m. ploto kameroje Nr. 150 (1–2 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 151 (1–2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 271 (2 asm.); 7,58 kv. m. ploto kameroje Nr. 314 (2 asm.); 34,43 kv. m. ploto kameroje Nr. 253 (5–6 asm.); 7,68 kv. m. ploto kameroje Nr. 269 (1 asm.); 7,86 kv. m. ploto kameroje Nr. 262 (2 asm.); 34,71 kv. m. ploto kameroje Nr. 254 (4 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 105 (2 asm.); 7,63 kv. m. ploto kameroje Nr. 267 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1 asm.); 7,35 kv. m. ploto kameroje Nr. 376 (2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 358 (2 asm.); 34,27 kv. m. ploto kameroje Nr. 391 (1, 6–8 asm.); 42,33 kv. m. ploto kameroje Nr. 252 (8–10 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 104 (1 asm.); 40,40 kv. m. ploto kameroje Nr. 400 (6–11 asm.); 7,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.); 7,73 kv. m. ploto kameroje Nr. 291 (2 asm.); 7,52 kv. m. ploto kameroje Nr. 330 (1 asm.); 7,81 kv. m. ploto kameroje Nr. 366 (1 asm.); 7,49 kv. m. ploto kameroje Nr. 347 (2 asm.); 7,64 kv. m. ploto kameroje Nr. 325 (2 asm.); 7,77 kv. m. ploto kameroje Nr. 310 (1–2 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.); 7,63 kv. m. ploto kameroje Nr. 267 (1 asm.); 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.). Kameroje įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 13–19).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,67 kv. m. iki 34,27 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,39 kv. m. iki 33,71 kv. m. Esant šioms aplinkybėms, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos, susijusios su reikalavimais patalpų plotui.

Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerose jam teko mažiau laisvo ploto dėl jose esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentuoja, kad, pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ir sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendime byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07) konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešime ,,Dėl D. P. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelių duryse. Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos (b. l. 40–42).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra nepriimtinas asmens orumo aspektu. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. liepos 20 d., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d., 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. gegužės 18 d., 2018 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. sausio 24 d. pusę paros, nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 21 d. pusę paros, 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. vasario 28 d. pusę paros, iš viso 30,5 parų, kamerose buvo laikomas vienas. Laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 23 d., nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 20 d., nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. liepos 19 d., nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d. pusę paros, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. gegužės 13 d., nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. pusę paros, nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d. pusę paros, nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 13 d., nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 22 d., iš viso 272,5 parų, buvo laikomas kartu su kitais asmenimis kameroje (b. l. 13–19). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog sanitarinio mazgo kabina buvo įrengta kameroje Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., kameroje Nr. 254, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio 31 d., bei kameroje Nr. 252, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 13–19, 40–42). Taigi, pareiškėjas iš viso 17 parų buvo laikomas kamerose, kuriose įrengta sanitarinio mazgo kabina.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 31 parą, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, nebuvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kadangi priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (b. l. 13–19). Taip pat 17 parų, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Įvertinus tai, kad 256 paras, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, kuriose nebuvo įrengta sanitarinio mazgo kabina, teismas daro išvadą, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas ir gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vadovaujantis Vilniaus PN pateiktu paaiškinimu, nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, o kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 40–42). Pažymėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-1541 nurodyta, jog viena iš tikrintų kamerų buvo Nr. 330, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2019 m. sausio 14 d., bei patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė vėdinti per langus ir tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimą (b. l. 46–48). NVSC 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5525 nurodyta, jog viena iš tikrintų kamerų buvo Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. rugsėjo 16 d., bei patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad šioje kameroje sudaryta galimybė vėdinti per langus (b. l. 61–63). Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-433 nustatyta, kad kameroje Nr. 120, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. balandžio 16 d. ir kameroje Nr. 176, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 9 d., sudaryta galimybė išvėdinti per atidaromus langus (b. l. 70–72). VVSC 2016 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-127 kameroje Nr. 314, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto pažeidimų nenustatyta (b. l. 74–76). VVSC 2016 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-124 nustatyta, jog kameroje Nr. 262, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 30 d., buvo sudaryta galimybė vėdinti gyvenamąsias kameras per atidaromus langus (b. l. 83–85). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Kadangi atsakovės atstovo veiksmai atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, t. y. Vilniaus PN neturi pareigos kamerose įrengti atskirą ventiliacijos sistemą, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad dušo patalpose persirengimui skirta vieta nebuvo atitverta nuo likusio ploto ir durų, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Taip pat dušo patalpoje drabužiai nuolat sušlapdavo dėl susikaupusių garų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C, 18 punkte įtvirtinta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo patalpas. Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla, sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo (apsirengimo) kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa.

Eksploatavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad įstaigoje laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m (b. l. 13–19). Iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešimo ,,Dėl D. P. skundo“ matyti, jog dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Dušo patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema, t. y. įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Taip pat į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo, o dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 40–42).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė kartą per savaitę nusiprausti duše. Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato pareigos dušo patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius. Atsižvelgiant į tai, pats atskirų persirengimo kambarių neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas. Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad tokio pačio lygio privatumas kalinamiems asmenims būtų užtikrinamas ir persirengimo metu, t. y. kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog dėl neįrengtų atskirų persirengimo kabinų jam galėjo kilti tam tikri nepatogumai, tačiau esant aplinkybei, kad Vilniaus PN neturėjo pareigos dušinėse patalpose įrengti atskirus persirengimo kambarius, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš aplinkybės, jog dušo patalpoje drabužiai nuolat sušlapdavo dėl susikaupusių garų. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešime ,,Dėl D. P. skundo“ nurodyta, kad patys suimtieji ir nuteistieji dažnai išjungia dušinėse veikiančius mechaninius ventiliatorius ir taip padidina santykinį oro drėgnumą. Jei dušinės nusirengimo / apsirengimo vietoje drabužiai tvarkingai pakabinti, per 15 minučių jie negali sušlapti (b. l. 40–42). Teismas pažymi, jog pats pareiškėjas turi būti apdairus ir rūpestingas, susidėti drabužius taip, kad jie nesušlaptų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog patys suimtieji ir nuteistieji, išjungdami mechaninius ventiliatorius, padidina santykinį oro drėgnumą. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti.

Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog iš viso 256 paras nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 2 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaRasa Ragulskytė-Markovienė