- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-24
- Bylos Nr.
- AS-146-201-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ skundą dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sicor Biotech“ 2009 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 2R-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos“.
II.
2009 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Remdamasis ABTĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 1,14,16,17 dalimis, 5 bei 22 straipsnių nuostatomis teismas pažymėjo, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad UAB „Sicor Biotech“ 2009 m. sausio 29 d. Tarnybos raštą Nr.22-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos“ ginčija kaip individualų teisės aktą, t.y. vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo Tarnybos raštu pareiškėja yra informuojama apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 4-01-247 pavesta atlikti rašte išvardytų tyrimų geros klinikinės praktikos inspekcijas ir inspekcijas Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto tyrimų centre planuojama atlikti 2009 m. vasario 9 – 11 d. bei prašoma UAB „Sicor Biotech“ pateikti dokumentus kiekvienam tyrimui atskirai. Teismas padarė išvadą, jog Tarnybos 2009 m. sausio 29 d. raštas Nr.2R-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos“ yra informacinio pobūdžio, UAB „Sicor Biotech“ nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl skundą priimti atsisakė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III.
2009 m. vasario 17 d. pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 10 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
1. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas UAB „Sicor Biotech“ skundą laikyti nepaduotu (pareiškėja atskirajame skunde klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikė jos skundą nepaduotu, nes skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog priimti skundą atsisakyta).
Pažymi, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeistos, teisė kreiptis į teismą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė paduoti skundą (prašymą) siejama su asmens manymu (supratimu), kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, dėl kurio pagrįstumo teismas priima sprendimą išnagrinėjęs bylą iš esmės. Mano, kad klausimai, koks yra skundžiamo rašto ar veiksmo pobūdis (ar tai yra administracinis aktas, ar veiksmas, ar informacinio pobūdžio raštas), ar skundžiamas raštas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes, ar jis kokiu nors būdu pažeidžia asmens teises ar įstatymo saugomus interesus, negali būti sprendžiami skundo priėmimo stadijoje. Į šiuos klausimus turi būti atsakoma, nagrinėjant bylą iš esmės.
2. Skundžiamas sprendimas yra individualus teisės aktas. Tai, pareiškėjos manymu, patvirtina šios aplinkybės: a) sprendimas adresuotas ir skirtas išimtinai tik pareiškėjai (konkrečiam subjektui); b) tai, kad jis yra teisės taikymo aktas patvirtina sprendimo turinys: jame išreiškiamas privalomas valstybinės institucijos (Tarnybos) nurodymas atlikti pareiškėjos gaminamo vaisto klinikinių tyrimų geros klinikinės praktikos inspekcijas, taip pat nustatomos konkretaus santykio dalyviams, o būtent – Tarnybai ir pareiškėjai, individualios teisės ir pareigos (Tarnybos atžvilgiu - teisė atlikti inspekcijas, pareiškėjos atžvilgiu – pareiga netrukdyti jų atlikti), kurios yra garantuojamos valstybės prievarta.
Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėja gavo tik Tarnybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 2R-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos". Jokio kito rašto, sprendimo, įsakymo ar kitokio dokumento dėl geros klinikinės praktikos inspekcijų atlikimo pareiškėja negavo. Sprendimas taip pat nebuvo ir iki šiol nėra paskelbtas viešai. Pažymi, kad iš viešojo administravimo subjektų yra reikalaujama, kad jie praneštų apie priimtą administracini aktą visiems suinteresuotiems asmenims, nurodytų motyvus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, 31 straipsnis). Tuo tarpu skundžiamame sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu, kokiais motyvais remiantis, dėl kokių priežasčių ar pan. buvo nuspręsta atlikti geros klinikinės praktikos inspekcijas. Sprendime nurodyta, jog Tarnyba gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą, kuriuo pavedama atlikti žemiau išvardintų tyrimų geros klinikinės praktikos inspekcijas, tačiau nei Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto nuorašo, nei jame išdėstytų motyvų ir (ar) priežasčių, kodėl taip buvo nuspręsta, pareiškėjai nebuvo pateikta. 2009 m. vasario 3 d. UAB „Sicor Biotech“, nesutikdama su tokiu Tarnybos sprendimu, pateikė atsakovei atsakymą Nr. SR-81, kartu prašydama pateikti Tarnybos įsakymo, kurio pagrindu ir buvo nuspręsta atlikti minėtą inspekciją, nuorašą, tačiau Tarnyba atsisakė jį pateikti. Todėl pareiškėja mano, kad ginčijamas sprendimas ir yra tas individualus teisės aktas, kurio pagrindu atliekamos UAB „Sicor Biotech“ vaistinio preparato Somatogeno-L („Biosoma") klinikinių tyrimų geros klinikinės praktikos inspekcijos, kurios sukelia pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes ir suteikia jai teisę skųsti minėtą Tarnybos sprendimą.
Pareiškėja taip pat pažymi, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas taip pat gali būti vertinamas ir kaip viešojo administravimo institucijos veiksmas viešojo administravimo srityje – informacijos pateikimas. Vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, tiek atsisakymas atlikti veiksmą, tiek informacijos pateikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, todėl, pareiškėjos manymu, keliamas ginčas yra nagrinėtinas teisme ir nėra pagrindo skundo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
3. Sprendimas sukelia UAB „Sicor Biotech" teisines pasekmes, todėl yra skųstinas administraciniam teismui (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Paaiškina, kad neteisėtai ir nepagrįstai paskirta geros klinikinės praktikos inspekcija sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes UAB „Sicor Biotech", nes taip trikdoma jos kasdieninė veikla (tikrinami dokumentai, patalpos, pati Bendrovė, kvestionuojamas jos veiksmų teisėtumas ir kt.), pažeidžiama jos dalykinė reputacija informuojant Europos instituciją apie Bendrovę kaip apie tariamai nepatikimą vaistų gamintoją, kuri klinikinius tyrimus atlieka ne pagal nustatytus reikalavimus, jos rezultatų pagrindu pareiškėja rizikuoja netekti vaistinio preparato registravimo liudijimo (Farmacijos įstatymo 66 straipsnis). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu, mano, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teisės ir interesus dėl pirmiau nurodytų priežasčių, todėl pirmos instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos, negali skundo priėmimo stadijoje nuspręsti, kad UAB „Sicor Biotech" yra neteisi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, ar sukelia teisines pasekmes, t.y. ar jis gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į eilę reikšmingų aplinkybių (norminiais teisės aktais numatytą administracinio akto priėmimo pagrindą ir paskirtį, priėmimo pagrindines procedūras bei taisykles, ar priimtas aktas neužkerta asmeniui kelio suinteresuotam asmeniui pasinaudoti atitinkamomis įstatymu numatytomis teisėmis ir kt.).
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra viešojo administravimo subjektas turintis teisę savo kompetencijos ribose priimti atitinkamus teisės aktus, kurie gali sukelti teisines pasekmes kitiems asmenims (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Iš pareiškėjos skundo dalyko, nurodomų faktinių aplinkybių spręstina, jog Tarnybos 2009 m. sausio 29 d. raštas Nr. 2R-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos“ nagrinėjamu atveju yra skundžiamas, kaip individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto.
ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas). Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei.
Ginčijamu 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr.22-1.22-133 „Dėl geros klinikinės praktikos inspekcijos“ viešojo administravimo subjektas (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) pranešė pareiškėjai, jog nuspręsta atlikti išvardytų tyrimų geros klinikinės praktikos (toliau – ir GPK) inspekcijas, informavo, jog inspekcijos bus atliktos 2009 m. vasario 9 – 11 d. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto tyrimų centre, ir atsižvelgiant į tai suformulavo reikalavimą UAB „Sicor Biotech" iki 2009 m. vasario 3 d. pateikti Tarnybai dokumentus, kurie bus naudojami atliekant geros klinikinės praktikos inspekciją (b. l. 12-14).
Leidimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus išdavimo, tyrimų atlikimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-435, (toliau - ir Aprašas) 16 punkto 2 dalyje apibrėžiama geros klinikinės praktikos inspekcijos sąvoka, pagal kurią geros klinikinės praktikos inspekcija - tai oficialus Tarnybos įgaliotų darbuotojų atliekamas dokumentų, patalpų, įrašų, tyrimo kokybės užtikrinimo planų bei visų kitų šaltinių, kurie Tarnybos laikomi susijusiais su klinikiniu tyrimu ir kurie gali būti tyrimo vietoje, klinikinio tyrimo užsakovo ar sutartinių mokslinių tyrimų organizacijoje, ar kitose su tyrimu susijusiose įstaigose, vertinimas. Pagal to paties Aprašo 65 punktą GKP inspekcijai atlikti Tarnyba įgalioja atitinkamus savo darbuotojus. Tarnybos viršininko 2007 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1A-682 patvirtintų Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir geros klinikinės praktikos priežiūros komisijos nuostatų 7.5 punktas numato, kad Tarnybos Farmakologinio budrumo, geros laboratorinės ir geros klinikinės praktikos priežiūros komisija svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus Tarnybos viršininkui atlikti geros klinikinės praktikos inspekcijas. Aprašo 70 punktas numato kada gali būti atliekamos GKP inspekcijos: 70.1. prieš išduodant leidimą atlikti klinikinį tyrimą; 70.2. klinikinio tyrimo vykdymo metu ar tyrimui pasibaigus; 70.3. kaip paraiškos registruoti vaistinį preparatą vertinimo proceso dalis; 70.4. kaip tolesnė vertinimo proceso dalis įregistravus vaistinį preparatą. Tarnybos viršininkas konkrečiai GKP inspekcijai atlikti įsakymu paskiria mažiausiai du asmenis (Aprašo 72 p.). Apie GKP inspekcijas Tarnyba informuoja Europos vaistų agentūrą, įvesdama atitinkamą informaciją į EudraCT duomenų bazę (Aprašo 66 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėtą teisinį reguliavimą bei pareiškėjo skunde bei atskirajame skunde išdėstytus argumentus vertina, kad šioje byloje ginčijamas atsakovo raštas atitinka individualaus teisės akto sąvoką, nes yra skirtas konkrečiam subjektui ir jame yra formuluojamos atitinkamos pareigos pareiškėjai (pateikti įmonės turimus dokumentus GKP inspekcijai atlikti). Skundžiamame sprendime taip pat yra ir informacinio pobūdžio elementų (informuojama apie inspekcijų atlikimo laiką ir vietą), tačiau skundžiamo sprendimo priskirtinumą individualiam teisės aktui šiuo konkrečiu atveju nulemia viešojo administravimo subjekto pareiškėjui suformuluoti reikalavimai. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Tarnybos sprendimas atlikti GKP inspekciją, apie kurį ji sužinojo iš skundžiamo rašto, sukelia jai tiesiogines neigiamas pasekmes, nes atliekant minėtą inspekciją yra trikdoma jos kasdieninė veikla, kvestionuojamas jo veiksmų teisėtumas, pažeidžiama dalykinė reputacija informuojant Europos instituciją apie Bendrovę kaip apie tariamai nepatikimą vaistų gamintoją, inspekcijos rezultatų pagrindu UAB „Sicor Biotech" rizikuoja netekti vaistinio preparato registravimo liudijimo. Analogiški argumentai dėl skundžiamu sprendimu sukeliamų teisinių pasekmių buvo išdėstyti ir pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstos išvados, jog skundžiamas raštas yra vien tik informacinio pobūdžio, nenustato ir nesukuria pareiškėjai jokių pareigų, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo skunde (prašyme) teismui nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo nustatyti iš esmės nagrinėdamas bylą. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 - 2027/2008). Taigi, darytina išvada, kad skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, t.y. neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesant akivaizdžių įrodymų, jog skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti skundo.
Aptartais motyvais pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.