Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-135/2009

2.4;1.1.8.1.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-04-24 nuosprendžio.

Nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu (LR BK 63 str. 1 d., 4 p., 9 d.) su 2008-10-22 Kauno miesto apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatytas terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. 20 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Joniškio r., virtuvėje dėl asmeninių paskatų tris kartus kumščiu sudavė J. R. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, po to V. R. sodybos kieme tyčia peiliu vieną kartą smogė J. R. į nugarą, tuo padarydamas vieną durtinę - pjautinę žaizdą nugaroje su daliniu nugaros smegenų sužalojimu krūtinės dalies 4-5 slankstelio lygyje, sukėlusį Brauno-Sekaro dešinės pusės sindromą, eisenos sutrikimą ir apsunkinusį dubens organų funkciją, t.y. padarė nukentėjusiajam J. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

M. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota, pilnai įrodyta nuteistojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, reikalaujamų daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo gynėjos advokatės prašymą kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal LR BK 136 str. (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. L. 2008 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. 20 min., išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų tris kartus kumščiu sudavė namo virtuvėje J. R. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas kaktoje, po to sodybos kieme tyčia peiliu vieną kartą smogė J. R. į nugarą, tuo padarydamas vieną durtinę - pjautinę žaizdą, t.y. padarė nukentėjusiajam J. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad išgertuvių metu namo virtuvėje tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas dėl įžeidžiančių nukentėjusiojo pasisakymų apie R. R. Liudytoja R. R. ir nuteistasis vienodai parodė, kad nuteistasis po įžeidžiančių žodžių nukentėjusiajam J. R. smogė į veidą keletą smūgių, po ko nukentėjusysis iš namo pasišalino ir tik praėjus tam tikram laiko tarpui, pradėjus kieme jam vėl šūkauti ir grasinti, kieme nuteistasis, prieš tai smogęs koja, nukentėjusįjį sužalojo peiliu. Tai rodo buvus nuteistojo tiesioginę tyčią, o nurodytas M. L. teiginys, kad jis neva smogė peiliu gindamasis nuo galimo nukentėjusiojo smurto, kadangi buvo labai susijaudinęs, pirmos instancijos teismo atmestas pagrįstai. Aplinkybės, kad nuteistasis po panaudoto smurto prieš J. R. namo viduje, išgirdęs įžeidžiančius žodžius, iš namo išbėgo su peiliu, smūgiavo peiliu net nepastebėjęs, ar J. R. turi ką nors rankose (t. 1, b.l.198), rodo, kad realios grėsmės iš J. R. pusės nebuvo kilusios, kadangi nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis prieš nuteistąjį būtų atlikęs realius ir akivaizdžius kėsinimosi požymių turinčius veiksmus.

Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius (veikė tiesiogine tyčia). Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės (konflikto kilimas, pirmi smūgiai ranka nukentėjusiajam namo viduje į veidą, kiek vėliau - peilio pasiėmimas ir išbėgimas į kiemą), sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo mechanizmas (pirmi smūgiai nukentėjusiajam suduoti koja namo kieme, vėliau smūgis peiliu), panaudotas įrankis (peilis) ir sužalojimo lokalizacija (nugara ties stuburu).

LAT pabrėžė, jog norint pripažinti afektinę tyčią ir taikyti BK 136 str., būtina nustatyti privalomų aplinkybių visumą (turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis; staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; kaltininko veiksmų greitas atsakas į tokį nukentėjusiojo poelgį).

Įvykio aplinkybės rodo, kad nuo pirminio įžeidžiamų žodžių pasakymo iki nukentėjusiojo sužalojimo peiliu buvo praėjęs laiko tarpas, todėl nuteistojo didelio susijaudinimo būsena smūgiuojant peiliu turėjo būti praėjusi, juolab, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, vėlesnius įžeidžiančius ir grasinančius žodžius nukentėjusysis šaukė kieme, kai tuo tarpu M. L. ir R. R. buvo namo viduje, ir, kaip nurodė pats M. L. teisiamajame posėdyje, namo virtuvės langas dužo jam paėmus nuo stalo peilį ir jau einant pro duris lauk (t.1, b.l.198).

Ištyrus bylą nustatyta, kad būtent nuteistasis pirmas pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, po ko namo kieme smogė peiliu į nugarą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo M. L. nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus arba galimai jam kilusią grėsmę iš nukentėjusiojo pusės, todėl pirmos instancijos teismas M. L. pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad priimtas nuosprendis kelia abejones dėl teisingo bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teismui atmetus nuteistojo ir jo gynėjos advokatės prašymą skirti nuteistajam stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Šiuo klausimu Joniškio rajono teismo priimta 2009-04-22 nutartis pagrįsta ir motyvuota, priimta objektyviai ištyrus įrodymus, taip pat atsižvelgiant teismo psichiatro konsultacinę išvadą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. L. ir jo gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti.