Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės UAB „Dinovita“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, papildomų paaiškinimų neturėjo.

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį buvo informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežasčių nenurodė. Esant tokiai situacijai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2015-01-13 iki 2015-07-13 dirbo pas ieškovę brigadininku pagal 2015-01-12 sudarytą darbo sutartį Nr. 04. Sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti valandinį 2,40 Eur atlygį už faktiškai dirbtą laiką, išmokant keturis kartus per mėnesį (b.l. 14-16). 2014-11-11 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-08-11 sprendimu Nr. DGKS-3171 atsakovo A. S. prašymas patenkintas iš dalies – nuspręsta išieškoti iš UAB „Dinovita“ A. S. naudai 288,00 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. gegužės mėnesį neatskaičius mokesčių, 381,60 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. birželio mėnesį neatskaičius mokesčių, 263,90 Eur darbo užmokesčio už 2015 m. liepos mėnesį neatskaičius mokesčių, 7102 Eur dienpinigių, 615,10 Eur kitų komandiruotės išlaidų (kelto bilietų).

Dėl darbo užmokesčio už 2015 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius

Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

Ištyrus byloje surinktą medžiagą, nustatyta, jog ieškovė neginčija darbo ginčų komisijos paskaičiuoto A. S. priklausančio darbo užmokesčio dydžio už 2015 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius, tokias pat sumas nurodo ir teismui pateiktame 2015-09-04 pranešime apie priskaičiuotą atlyginimą (neatskaičius mokesčių), dienpinigius ir išlaidas (b.l. 4). Nesant ginčo dėl A. S. paskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovė su darbo ginčų komisijos sprendimu šioje dalyje nesutinka dėl to, kad, jos nuomone, jau yra išmokėjusi šias sumas atsakovui. Šią savo poziciją grindžia į bylą pateiktais sąskaitų išrašais (b.l. 9-13). Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog mokėjimai buvo atlikti 2015-05-20, 2015-04-23, 2015-06-02, 2015-04-13 ir 2015-05-19, mokėjimo paskirtyje nenurodyta už kokį laikotarpį sumokamas darbo užmokestis, dalyje šių sąskaitos išrašų mokėjimo paskirtis įvardinta kaip „sąskaitos papildymas“, o ne atlyginimas už darbą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šių aplinkybių nepatikslino ir nepaaiškino. Teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė, teigdama, jog sumokėjo atsakovui darbo užmokestį už 2015 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesius, pateikė sąskaitos išrašus, kurie, kaip jau nustatyta, nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, iš šių išrašų nėra aišku, kas ir už kokį laikotarpį atsakovui buvo sumokėta. DK 202 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinio darbo trukmę. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, jog teikė tokią informaciją atsakovui, iš kurios būtų aiškiai matyti atsiskaitymo su atsakovu faktas. Taigi, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad tinkamai ir pilnai išmokėjo atsakovui darbo užmokestį už 2015 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesius.

Dėl dienpinigių

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog komandiruotėse buvo 134 dienas, už kurias darbo ginčų komisija ir priteisė 7102 Eur dienpinigių, neatitinka tikrovės. Prie ieškinio ieškovė pateikė 2015-09-04 pranešimą, iš kurio matyti, jog atsakovui A. S. priskaičiuoti dienpinigiai, ieškovės nuomone, sudaro 2809,00 Eur. Pranešime taip pat detalizuoja, kad atsakovas 2015 m. balandžio mėnesį komandiruotėje buvo 18 darbo dienų, 2015 m. gegužės mėnesį – 15 darbo dienų, o 2015 m. birželio mėnesį – 21 darbo dieną, iš viso 54 darbo dienas (b.l. 4, 6). Ieškinyje nurodė, jog dienpinigius skaičiavo po 53 Eur už vieną dieną, taigi ginčo dėl dienpinigių normos už vieną komandiruotės dieną, byloje nėra, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Ieškovė taip pat pateikė mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesius (b.l. 17, 18). Iš darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-3-12232/2015 medžiagos nustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, nurodė į komandiruotes vykęs nuo pat darbo pradžios, t.y. nuo sausio mėnesio iki liepos mėnesio. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių už sausio, vasario, kovo, birželio bei liepos mėnesius teismui nėra pateikta, o darbo ginčų komisijos byloje esantys keltų bilietai patvirtina, jog atsakovas A. S. į Švediją vyko ne tik balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, bet ir kovą, vasarį. Teismui apskritai nėra pateikti jokie dokumentai, susiję su atsakovo A. S. siuntimu į tarnybines komandiruotes (įsakymai, potvarkiai ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, kiek tiksliai dienų atsakovas išbuvo komandiruotėse Švedijoje per savo darbo laikotarpį pas ieškovę. Taigi, teismas sprendžia, jog ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti savo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, t.y. kad atsakovas A. S. komandiruotėje buvo ne 134 dienas, o 54 dienas per visą jo darbo laikotarpį UAB „Dinovita“.

Dėl kelionės išlaidų (kelto bilietų)

Ieškovė ieškinyje nesutikimą su šia darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi grindė tuo, kad 615,10 Eur už kelto bilietus atsakovui nesumokėjo todėl, kad neturėjo tai pagrindžiančių duomenų. Tačiau iš esmės fakto, jog atsakovui priklauso atlyginimas už išlaidas, patirtas perkant kelto bilietus, ieškovė neginčija. Teismo nuomone, darbdavys, siųsdamas darbuotoją į komandiruotę užsienio šalyje (šiuo atveju Švedijoje), turi suvokti, kad darbuotojas patirs kelionės išlaidų. Todėl ieškovės argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, juolab, kad iš darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-3-12232/2015 medžiagos matyti, jog atsakovas pateikė kelto bilietus, įsigytus AB DFDS Seaways.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad pateikdama ieškinį ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, į tai, kad darbo bylose nuo žyminio mokesčio atleisti tik darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vadovaujantis 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės priteistina 260,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dinovita“ 260,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriui grąžinti darbo bylą Nr. APS-3-12232/2015.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.