- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-1885-389/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01526-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Pažeidėjas
- G. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), besimokančios (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. 2015-05-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-31323940-15 dėl to, kad ji 2015-05-26, apie 17.43 val., namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iš galo ir kliudė namo kieme stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė KET 9, 101 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinės bylos nagrinėjimo metu G. B. paaiškino, kad 2015-05-26, atvažiavo su drauge į Ramygalos g. 26 namo kiemą ir sustojo pasikalbėti. Kadangi buvo užstačiusi įvažiavimą į kiemą, atvažiavus kitam automobiliui, su automobiliu pasitraukė atgal ir praleido pravažiuoti automobilį. Išvažiavusi iš minėto kiemo, įvažiavo į vidinį mokyklos kiemą. Nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Jei būtų pajutusi, būtų išlipusi ir pranešusi policijai apie eismo įvykį. Susidūrimo su kitu automobiliu garso taip pat negirdėjo. Jos vairuojamame automobilyje muzika negrojo. Jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Nematė kito automobilio apgadinimų. Ant savo automobilio aptiko mažą įbrėžimą. Prašo teismo neatimti teisės vairuoti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo teismo G. B. atžvilgiu bylą dalyje dėl LR ATPK 130 str. numatyto pažeidimo nutraukti, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties.
Liudytoja E. K. parodė, kad G. B. yra jos draugė. Kartu sėdėjo automobilyje, kuriame ramiai grojo muzika, įvažiavo į mokyklos kiemą, kai važiavo priešais mašina, ją praleido, jokio smūgio nesijautė. Abi išlipo iš automobilio, kai jau pravažiavo vidinį mokyklos kiemą. Jokių įbrėžimų ant automobilio nebuvo. Suprato, kad kažkas įvyko tik tada, kai paskambino iš policijos. G. neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš autoįvykio.
Liudytojas J. K. parodė, kad pamena įvykį 2015-05-26, tai įvyko (duomenys neskelbtini) namo kieme. Grįžęs į savo namo kiemą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo pravažiuoti, nes kelią buvo užstatęs, jame stovėjo automobilis AUDI A4, prie kurio vairo sėdėjo panelė, keleivio vietoje taip pat sėdėjo panelė. Panelė, vairavusi minėtą automobilį, norėdama jį praleisti, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį. Neužfiksavo vairuotojos reakcijos po atsitrenkimo. Kadangi, sustabdęs savo automobilį, laukė, kol mergina atlaisvins pravažiavimą, matė, kad vairuotojai nesisekė važiuoti atbuline eiga, ji žiūrėjo per dešinį petį, važiavo netiesiai, šiek tiek kreivojo. Jis (J. K.) prisiparkavo į laisvą vietą. Mergina, neišlipusi iš automobilio, pradėjo išvažinėti iš kiemo. Jai tiesiogiai nepasakė, kad ji atsitrenkė, nes ji pravažiavo pro šalį. Bandė automobilio vairuotojai parodyti pirštu, tačiau su vairuotoja nebuvo jokio akių kontakto, ji į jį nežiūrėjo ir rodomo ženklo nepamatė. Kaip suprato ant šaligatvio kieme liko stovėti du panelių draugai. Jiems pasakė, kad jų draugės atsitrenkė į mašiną, dar pasakė, kad neišvažiuotų, nes bus iškviesta policija. Vaikinai atsakė, kad viską išsiaiškins ir patys iškvies policiją. Mergina automobiliu „AUDI A4“ išvažiavo į kitoje gatvės pusėje esantį J. Miltinio gimnazijos kiemą ir ten sustojo. Vaikinai pėstute nuėjo į J. Miltinio gimnazijos kiemą, pasikalbėjo su merginomis ir jos išvažiavo. Matė, kad mokyklos kieme mergina buvo išlipusi iš automobilio, ji stovėjo prie automobilio keleivio pusėje, paskui išvažiavo. Užėjo į namus, po to, išėjęs į lauką, pamatė, kad niekas nieko nedaro. Ant kieme stovėjusio automobilio, į kurį atsitrenkė merginos vairuojamas automobilis, priekinio bamperio vairuotojo pusėje matė nedideles žymes-įbrėžimus. Kaip vairuotojas mano, kad neįmanoma nepajausti atsitrenkimo, todėl mergina turėjo pajusti, jog atsirėmė į kitą automobilį.
Įvertinus administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu duotus G. B. bei liudytojų parodymus ir susipažinus su rašytine administracinės bylos medžiaga: 2015-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-31323940-15 (b.l. 5-6); pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą (b.l. 7-8); policijos pareigūnų D. D. ir J. G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 9-10), iš kurių matyti, kad 2015-05-26, apie 17.43 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko eismo įvykis, iš kurio nepranešęs pasišalino automobilis „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis D. B.. Eismo įvykio liudininkas J. K. paaiškino, kad įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pastebėjo, jog automobiliu „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas įvažiavimas į kiemą. Automobilį „AUDI A4“ vairavusi mergina, norėdama atlaisvinti pravažiavimą ir manevruodama atbuline eiga, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) kieme stovėjusį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Telefonu susisiekus su automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku M. B., paaiškėjo, kad jam priklausančiu automobiliu šiuo metu važinėja jo dukra G. B.. Paskambinus G. B., ji teigė, kad šiuo metu yra Ramygalos g., Juozo Miltinio gimnazijos kieme. Nuvykę į J. Miltinio gimnazijos kiemą, pareigūnai rado „AUDI A4“ automobilį ir šalia jo stovinčią G. B.. Mergina paaiškino, kad ji automobiliu buvo užstačiusi pravažiavimą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, todėl atvažiavus kitam automobiliui, atlaisvindama pravažiavimą, ji manevravo atbuline eiga. Manevruodama nepajuto jokio smūgio ar kitokio kontakto su kitu automobiliu, todėl išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo į J. Miltinio gimnazijos kiemą ir apie eismo įvykį bei galimą pasišalinimą iš jo sužinojo tik iš atvykusių policijos pareigūnų; eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 11-13); G. B. ir E. K. paaiškinimais (b.l. 14-15), kuriuose nurodytos aplinkybės sutampa su jų teisme duotais parodymais; D. B. paaiškinimu (b.l. 16), iš kurio matyti, kad 2015-05-26, apie 17.30 val., automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžęs į namus, pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme. Po pusvalandžio, atėję policijos pareigūnai pranešė, kad kieme stovintis jo automobilis apgadintas. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad nubrozdintas automobilio priekinis bamperis ir vairuotojo pusės sparnas; J. K. paaiškinimu (b.l. 17); abiejų automobilių fotonuotraukomis (b.l. 18-19), iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis sutampa, todėl darytina išvada, kad galimai atsirado automobilių tarpusavio kontakto metu; G. B. vairuotojo pažymėjimu Nr. 00264948 (b.l. 21), iš kurio matyti, kad jis galioja iki 2016-07-24; kitais byloje esančiais dokumentais, teismas konstatuoja, jog G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą 127 str. 2 d., jos kaltė įrodyta, todėl ji baustina.
LR ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, sukėlęs eismo įvykį, ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 219 punktas nustato, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio, pajutusi, kad kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį, G. B. turėjo nedelsdama sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau ji to nepadarė. G. B. neneigia galėjusi padaryti eismo įvykį ir kliudyti kitą automobilį, tačiau tikina, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir neišgirdo jokio atsitrenkimo į kitą automobilį garso. Jei būtų pajutusi, būtų sustojusi ir apie eismo įvykį informavusi kelių policiją. Jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Kartu su G. B. automobilyje važiavusi E. K. taip pat patvirtino, kad G. B. automobiliu manevruojant (duomenys neskelbtini) namo kieme nepajuto, jog G. B. automobiliu būtų atsitrenkusi į kitą automobilį, o apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai paskambino iš policijos. Nors liudytojas J. K. mano, kad mergina turėjo pajusti, kad atsirėmė į kitą automobilį, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, jog G. B. juto automobilių tarpusavio kontaktą, byloje nėra. Kitos J. K. teisme nurodytos įvykio aplinkybės kaip tik sustiprina tikimybę, kad G. B. kontakto nepajuto. Nors J. K. nurodė, kad sustabdęs savo automobilį, laukė, kol mergina atlaisvins pravažiavimą, todėl matė, jog vairuotojai nesisekė važiuoti atbuline eiga, ji žiūrėjo per dešinį petį, važiavo netiesiai, šiek tiek kreivojo, tačiau neužfiksavo jokios vairuotojos reakcijos po atsitrenkimo. Taip pat patvirtino, kad po automobilių kontakto mergina nebuvo išlipusi iš automobilio ir nepastebėjo J. K. pirštu rodomo ženklo dėl eismo įvykio, kadangi neįvyko jų akių tarpusavio kontaktas. Rašytiniame paaiškinime (b.l. 17) J. K. nurodė, kad iš karto po eismo įvykio nuvažiavusi į gimnazijos kiemą ir jame sustojusi mergina išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir po to išvažiavo. Tačiau teismo posėdyje liudytojas negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad vairuotoja apžiūrėjo savo automobilį, patikslindamas, kad matė, kaip mergina mokyklos kieme buvo išlipusi iš automobilio, stovėjo prie automobilio keleivio pusėje, paskui išvažiavo. J. K. teisme taip pat nurodė, kad po automobilių kontakto savo namo kieme bendravo su vaikinais, kaip suprato automobiliu „AUDI A4“ važiavusių merginų draugais, kurie žadėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes bei pranešti policijai ir matė, kad po to tie patys vaikinai J. Miltinio gimnazijos kieme bendravo su automobiliu „AUDI A4“ važiavusiomis merginomis, tačiau tiek G. B., tiek E. K. tvirtina, kad apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Iš automobilių apgadinimų lokalizacijos ir pobūdžio matyti, kad jie galėjo atsirasti automobilių tarpusavio kontakto metu. Iš automobilių fotonuotraukų matyti, kad jų apgadinimai nežymūs, atsiradę automobilių tarpusavio braukiamojo-slystamojo pobūdžio sąlyčio metu. G. B. automobilį vairavo, turėdama galiojantį vairuotojo pažymėjimą, būdama blaivi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutinka su G. B. argumentu, kad ji neturėjo jokios dingsties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš pažymų apie G. B. baustumą administracine tvarka ir teistumą matyti, kad ji nėra bausta administracine tvarka, nebuvo teista. Atsižvelgiant į G. B. asmenybę, jos pačios, liudytojų parodymus teisme bei rašytinę bylos medžiagą, nėra pagrindo netikėti tuo, kad G. B. nepajuto, kliudžiusi kitą automobilį, todėl darytina išvada, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jos veiksmuose nėra privalomojo subjektyviosios pusės elemento - kaltės. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinės bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pripažinti G. B., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl visos abejonės vertinamos G. B. naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį G. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.)
Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. B. atsakomybę LR ATPK 127 sr. 2 d. numatyto pažeidimo atžvilgiu lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę - administracine tvarka nebausta, neteista, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas bylos aplinkybes, į jų reikšmingumą, ir daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, G. B. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.