Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, nuteistajam R. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.2 d.- 30 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.- 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 1 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.5 d. l p., pagal BK 290 str. ir 286 str. paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimo principą, ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.4 d., 65 str. l d. l p., subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 str. 2 d., jas pilnai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2006-12-21 nuosprendžiu, bei Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, laisvės atėmimo bausmes dalinai sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, jog jis 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 21.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prikibo prie nukentėjusiojo J. Š., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, grasindamas nukentėjusiajam suduoti golfo lazda, persekiojo jį iki (duomenys neskelbtini), tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - jį sulaikančiam Kauno m. VPK Centro PK tyrėjui P. D.-tyčia sudavė pastarajam smūgį golfo lazda į dešinę ranką, sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įžeidė pastarąjį ir kitą viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį-Kauno m. VPK Centro PN postinį A. Č., įžeidinėjo juos ir Centro policijos komisariate.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstai griežtas. Nurodo, jog jis kaltu prisipažino ir teismui parodė, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. vakare prie jo ir jo merginos prikibo grupė nepažįstamų jaunuolių. Kažkuris iš jų jam sudavė golfo lazda. Nuteistasis atėmęs golfo lazdą neprikibo prie vieno, kaip neteisingai nurodė teismas, o toliau aiškinosi su juo santykius. Apeliantas teigia, jog nepažįstamas jaunuolis jam bandė suduoti, bet nepateikęs pradėjo bėgti. Tuo metu nuteistasis pradėjo jį vytis. Nuteistasis nurodo, jog buvo tamsu, jis manė, kad vejasi skriaudiką, tačiau paaiškėjo, kad nusivijo ne tą asmenį. Teigia, jog jis nešaukė ir viešosios tvarkos jokiais aktyviais veiksmais netrikdė. Bėgdamas, iš inercijos atsitrenkė į išėjusį iš PK pareigūną. Nurodo, jog buvo susijaudinęs, įsiaudrinęs, bandė policijos pareigūnui paaiškinti situaciją, tačiau buvo išgėręs, todėl tinkamai tai padaryti nesugebėjo. Vėliau nuvestas į policijos komisariatą jis kalbėjo garsiai ir įžūlokai. Nurodo, jog nieko konkrečiai neįžeidinėjo, neplūdo necenzūriniais žodžiais. Nuteistasis mano, jog tokie jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip įžūlūs veiksmai viešoje vietoje, kaip veiksmai demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdę visuomenės tvarką, t.y. kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje. Nuteistasis mano, jog jo veiksmai- pareigūnų neklausymas, jų stūmimas nuo savęs, norėjimas išeiti iš policijos komisariato, yra administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje. Teigia, jog jis privalėjo būti nubaustas pagal BK 284 straipsnį, o pagal BK 286 ir 290 straipsnius turėjo būti išteisintas. Nesutinka su teismo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - girtumą. Teigia, jog įvykio metu jis greičiau buvo susijaudinęs, ir įsiaudrinęs, nei neblaivus. Mano, jog neteisinga teismo išvada, tai kad jis yra padidinto pavojingumo visuomenei, kad nuolat daro nusikaltimus, kad nuolat neblaivus pažeidinėja viešąją tvarką. Nurodo, jog turi nuolatinį darbą, tyčinių nusikaltimų nuolat nedaro, nėra pavojingas visuomenei. Taip pat nurodo, jog gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl mano, kad pagal BK 286 str. ir 290 str. turėtų būti išteisintas, nes jo veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų sudėties, o pagal BK 284 straipsnį jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį dėl nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsnius išteisinti, o už nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį jam paskirti švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išsiaiškino bylos aplinkybes, kruopščiai ir objektyviai patikrino visus byloje surinktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str., 286 str. kvalifikuotos teisingai.

Nuteistojo skundo argumentai, kad jo pasipriešinimas policijos pareigūnams yra administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika, numatyta BK 286 straipsnyje, todėl jis pagal BK 286 ir 290 straipsnius turėtų būti išteisintas, nepagrįsti, nes paneigti išnagrinėta bylos medžiaga.

Dėl BK 286str.taikymo

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Pagrindinis kriterijus, sprendžiant BK 286 straipsnyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimą, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas. Pagal teismų praktiką pasipriešinimas teisėtai veikiančiam valstybės tarnautojui, policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 straipsnyje. R. J. nuteistas už fizinio smurto panaudojimą prieš policijos pareigūną P. D.. Nustatyta, jog nuteistasis nukentėjusiajam R. D. tyčia golfo lazda trenkė per dešinę ranką, tuo sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei plūdo jį ir Centro policijos postinį A. Č. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Pirmieji iš nustatytų veiksmų – fizinis smurtas – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jis visiškai atitinka BK 286 straipsnio dispoziciją. Vertinant atskirai, pasipriešinimas sulaikant, stūmimas policijos pareigūno nuo savęs, grūmimasis, plūdimasis necenzūriniais žodžiais, užtrauktų tik administracinę atsakomybę. Tačiau šiuo atveju turėjo būti įvertinta kaltininko padarytų veiksmų visuma. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę, todėl šiuo atveju visi nuteistojo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 286 ir 290 straipsnius. Teismas pagrįstai nustatė, kad savo pobūdžiu R. J. padaryti teisės pažeidimai pagal galiojančius įstatymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Dėl BK 290str.taikymo

BK 290straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Asmens įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Kaip nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, R. J. įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų orumą necenzūriniais žodžiais. Nekelia abejonių, kad tai buvo padaryta tiesiogine tyčia. R. J. suprato, kad įžeidžia minėtus asmenis ryšium su jų pareigų vykdymu ir to norėjo. Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis. Jis teisme parodė, jog išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais, neprisimena. Taip pat jis patvirtino, jog stūmė policijos pareigūnus nuo savęs, jų neklausė, norėjo išeiti iš policijos komisariato. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji P. D. ir A. Č. ikiteisminio tyrimo apklausose konkrečiai nurodė, kokius necenzūrinius žodžius nuteistasis vartojo jų atžvilgiu.

Teismas, pagrįstai vadovaudamasis BPK 20 str. 1 ir 5 dalių nuostatomis, R. J. kaltę pagrindė nukentėjusiųjų: P. D., A. Č., J. Š., liudytojo L. S. parodymais, specialisto išvada, daiktų pateikimo protokolu bei kita bylos medžiaga. Minėti įrodymai visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą.

Teismo nustatyta nuteistojo asmenybę sunkinanti aplinkybė-apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, yra pagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo girtas. Šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis. Jis teisme parodė: „prie policijos buvo keli pareigūnai, gal ir sudaviau vienam pareigūnui lazda, nes nepamenu, buvau girtas (b.l. 111). Aplinkybės, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, nuteistasis neneigia ir apeliaciniame skunde. Jis nurodė, jog policijos pareigūnui negalėjo tinkamai paaiškinti esamos situacijos, nes buvo išgėręs (b.l. 144).

Skiriant bausmes nuteistajam R. J. buvo laikomasi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). Bausmės skirtos baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas (BK 284 str. 2d., 290 str.,286 straipsnių ), sankcijų ribose bei atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą, kaltininko asmenybę. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad nuteistasis nusikaltimus daro nuolat, taip pat nuolat pažeidinėja viešąją tvarką.

Teisėjų kolegija nesutinka su R. J. skundo argumentu, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Nuteistajam teismo paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus. Nuteistasis nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniems teistumams, o tai apibūdina jį, kaip asmenį, nedarantį tinkamų išvadų iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių ir linkusį daryti nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija mano, kad laikyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę aiškiai per griežta, negalima. Paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.

Už atskiras veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bei pilno sudėjimo būdu, laikantis BK 63 straipsnio 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., 65 str.1 d. 1p., nuostatų.

Kitą bausmės dalį sudaro bausmių subendrinimas su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-10-20 nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2006-12-21 nuosprendžiu bei Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, laisvės atėmimo bausmes dalinai sudedant.

Nuteistojo skunde nurodyti motyvai, kad jo padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl turėtų būti išteisintas, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Aplinkybės, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, jis gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, yra nesusijusios su R. J. kaltės klausimu, todėl jos nesudaro pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Išteisintas gali būti tik toks asmuo, kurioje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.