Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. P. ir K. P. (toliau – Pažeidėjai) skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimo, kuriuo pakeisti administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-05-21 nutarimai Nr. 7-59, 7-60 ir Pažeidėjams už ATPK 215 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pritaikius ATPK 30¹ str., paskirtos administracinės nuobaudos – baudos po 100 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-05-21 nutarimais Nr. 7-59 ir Nr. 7-60 nubaudė Pažeidėjus pagal ATPK 215 str. 1 d., paskirdama jiems baudas po 431 eurą už tai, kad jie 2014-09-01 neišleido savo dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į mokyklą, tuo pažeisdami LR švietimo įstatymo 9 str. 3 d., 47 str. 2 d. 1 p. Nesutikdami su tokiu sprendimu, Pažeidėjai jį apskundė teismui.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu 2015-07-13 nutarimu pakeitė administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015-05-21 nutarimus Nr. 7-59, 7-60 ir Pažeidėjams už ATPK 215 str. 1 d. numatytus pažeidimus, pritaikius ATPK 30¹ str., paskyrė administracines nuobaudas – baudas po 100 eurų kiekvienam.

Pažeidėjai apeliaciniais skundas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimą ir bylas jų atžvilgiu nutraukti. Mano, kad administracinės nuobaudos jiems paskirtos neteisingai pritaikius administracinę atsakomybę nustatančias materialines teisės normas – ATPK 215 str. 1 d. Pažeidėjų manymu, jų dukra yra vaikas, o ne jaunuolė, todėl atsakomybė pagal minėtą straipsnį negalima. Teigia, kad negalima remtis teismo nutarime nurodyta LVAT nutartimi, nes abiejų bylų apeliacinių skundų priežastys ir tikslai nėra analogiški. Pažeidėjai skunduose nurodo aplinkybes, dėl kurių jie 2014-09-01 neišleido savo dukros, gim. (duomenys neskelbtini), į mokyklą. Mano, kad sumažindamas jiems bausmes teismas netiesiogiai pritarė jiems dėl neteisingai jų atžvilgiu taikomos teisės normos – ATPK 215 str. 1 d. Pažymi, kad dukra į mokyklą eis nuo 2015-09-01.

teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Apeliaciniuose skunduose ginčijamas konstatuotų faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nesutinkama su Pažeidėjams taikoma atsakomybe pagal ATPK 215 str. 1 d. Tačiau išnagrinėjęs skundų argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Pažeidėjai nubausti teisingai ir pagrįstai, skundžiamame teismo nutarime išdėstyti motyvai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime išsamiai pasisakė dėl esminių Pažeidėjų skunduose keliamų klausimų apie ATPK 215 str. 1 d. taikymo aspektus, Pažeidėjų veiksmų vertinimą bei atsakomybę už šio pažeidimo padarymą. Jokių naujų, skundžiamame teismo nutarime dar neįvertintų aplinkybių, įgalinančių 2015-07-13 nutarimą bei apskritai Pažeidėjams inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo teiseną laikyti neteisėtais skunduose nenurodoma. Jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje. Todėl, pritardamas apylinkės teismo nutarime išdėstytiems motyvams, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad reikšmingos nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, pažeidimai kvalifikuoti teisingai, ir tai leido tinkamai išspręsti Pažeidėjų atsakomybės pagal ATPK 215 str. 1 d. klausimus. Šios išvados nekeičia Pažeidėjų nurodomos pažeidimo padarymo priežastys bei teiginiai apie dukros pasirengimą lankyti mokyklą nuo 2015-09-01.

Kaip deklaratyvūs vertinami Pažeidėjų teiginiai dėl negalėjimo šioje byloje remtis teismo nutarime nurodyta LVAT nutartimi Nr. N–09(62)–567/2005, nes joje konstatuojamas Pažeidėjų ginčijamos normos – ATPK 215 str. 1 d. pagrįstas, teisingas taikymas esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms.

Taip pat niekuo nepagrįstas ir neteisingas Pažeidėjų subjektyvus manymas apie teismo netiesioginį pritarimą dėl neteisingai jų atžvilgiu taikytos teisės normos – ATPK 215 str. 1 d. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ATPK 30¹ str. pritaikymas Pažeidėjams nesąlygoja tokios jų daromos išvados bei ją paneigia teismo nutarime nurodyti motyvai dėl ATPK 215 str. 1 d. taikymo ir sankcijos dydžio nustatymo.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantų veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 215 straipsnio 1 dalį, o paskirtos nuobaudos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjų asmenybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad nagrinėtos faktinės aplinkybės nubaustųjų asmenų vertinamos kitaip, nei juos įvertino teismas, nereiškia, kad teismas aiškiai neteisingai pritaikė administracinę atsakomybę.

Tokiu būdu naikinti teismo nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pastarieji netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir T. P. bei K. P. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.