- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1S-291-719/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Darius Karvelis
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. B. gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. įtariamas tuo, kad 2014 m. vasario 22 d., apie 22 val., kartu su M. P. ir P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į nukentėjusiojo B. R. namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinį bei psichinį smurtą ir grasindami peiliu, sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė bendros 253,19 Lt vertės B. R. turtą.
Skundžiama nutartimi įtariamajam A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį. Jis cituoja šią nutartį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. 1 d., 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str., 31 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str., 122 str. ir teigia, kad šiuo atveju nėra BPK 122 str. numatytų sąlygų suėmimo taikymui, o vien įtarimo pareiškimas nėra pagrindu žmogui suimti. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo žmona ir mažamete dukra, gretimame kaime gyvena jo mama ir artimi giminaičiai, todėl jis yra pakankamai stipriai susaistytas socialiniais ryšiais, suimtasis pasižada nesislėpti ir kviečiamas atvykti, į užsienį išvykti jis nesirengia ir jokių ryšių ten neturi, verčiasi atsitiktiniais darbais, todėl nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Taip pat A. B. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis ir ankstesnis jo teistumas nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas. Konkrečių duomenų apie tai byloje nėra, o įtariamojo elgesys po ankstesnio teistumo – šeimos sukūrimas ir rūpinimasis ja – rodo jo polinkį taisytis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes gynėjas mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl ji naikintina.
Posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įtariamasis iš esmės prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Įtariamojo parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys – kito įtariamojo, nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą pagal BK 180 str. 2 d.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus duomenis.
Suimtojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad įtariamasis turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, be jokių abejonių yra labai svarbios sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad A. B. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Anksčiau jis buvo nuteistas už analogiško tyčinio nusikaltimo – plėšimo – padarymą, neišnykus teistumui už šį nusikaltimą jis vėl įtariamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų apie realią, oficialią ir legalią A. B. darbinę veiklą. Tokių duomenų kartu su skundu nepateikė ir jo gynėjas, nurodydamas, kad A. B. tik ieško legalaus pragyvenimo šaltinio ir užsiima atsitiktiniais darbais. Tai verčia abejoti gynėjo skunde deklaruojama įtariamojo galimybe oficialiai ir legaliai išlaikyti bei tinkamai pasirūpinti ne tik kitais asmenimis, bet ir pačiu savimi. Be to, šiuo metu A. B. inkriminuojamas nusikaltimas iš esmės yra savanaudiškas, nes nukreiptas į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, anksčiau jis taip pat buvo nuteistas už tokį patį savanaudišką nusikaltimą, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis pragyvena ne tik, jo gynėjo teigimu, dirbdamas atsitiktinius darbus, bet ir iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Jam inkriminuojamame nusikaltime A. B. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmės už A. B. inkriminuojamą nusikaltimą sunkumas, priešingai, nei mano gynėjas, suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.
BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (A. B. realios darbinės veiklos nevykdymą, jam inkriminuojamo nusikaltimo savanaudišką pobūdį ir kt.) darytina išvada, jog priešingai, nei teigiama skunde, dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima įtariamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimas A. B. aukščiau nurodytais pagrindais buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 122 str. 7 d. reikalavimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas) 1 p. įpareigoja teismus tiksliai vykdyti Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Konvencijos 5 str. reikalavimus, užtikrinti, kad niekam nebūtų atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde gynėjas nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. Suimtasis pagrįstai šiuo metu įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Įvertinęs bylos aplinkybes ir A. B. asmenybę, apylinkės teismas, priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, aiškiai ir suprantamai išdėstė kardomosios priemonės termino taikymo pagrindą ir motyvus bei konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima. Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad taikant įtariamajam suėmimą, gynėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į gynėjo skunde nurodytą aplinkybę – įtariamojo pažadus nesislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir atvykti kviečiamam, šiuo metu jokio pagrindo nėra.
Kitos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės (apie įtariamojo ryšių užsienyje nebuvimą, apie jo elgesį po ankstesnio teistumo ir kt.) yra neesminės ir jos suėmimo įtariamajam taikymo pagrindų neeliminuoja.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą skirtingai, nei mano gynėjas, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo A. B. gynėjo advokato Dariaus Karvelio skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.