- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- eI-543-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- K. O. G.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. O. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. O. G. skundu prašo: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-08-21 raštą Nr. (15.2)-2D-11641; įpareigoti atsakovą pakartotinai patikrinti dokumentus, išduodant leidimą statybai, (duomenys neskelbtini), kurie susiję su nuotekų šuliniu Nr. 13.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė paaiškino, kad ginčijamas raštas (sprendimas) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Atsakovas aplaidžiai, nesuderinęs su nuotekų šulinio savininke (pareiškėja), leido daugiabučio namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Šiame žemės sklype buvo pastatytas ir įrengtas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nuotekų šulinys Nr. 13. Pareiškėja, kaip nuotekų tinklų - šulinio savininkė, privalo prižiūrėti ir pasirūpinti nuotekomis, tuo tarpu stovėjimo aikštelės teritorija aptverta, kartu aptvertas ir nuotekų šulinį Nr. 13, nepaliekant 2,5 m. apsauginės zonos. Šiuo metu automobilio stovėjimo aikštelės statyba beveik baigta ir pareiškėja neturi jokių galimybių patekti prie nuotekų šulinio Nr. 13. Pareiškėja nedavė sutikimo statyti automobilių stovėjimo aikštelę, pažeidžiant nuotekų šulinio apsauginę zoną. Priešingai, ji atliko visus būtinus veiksmus tam, kad taptų teisėta nuotekų sistemos savininke, įsirengtą nuotekos sistemą yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Taigi, ji atliko visus reikalingus veiksmus, kad informacija apie įrengtą nuotekų sistemą būtų išviešinta. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas sprendimus, neatsižvelgė į nuotekų tinklams keliamus reikalavimus, susijusius su apsaugos zonų nustatymu, ir pažeidė pareiškėjos teises. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Inspekcijos nuomone, pareiškėja nurodė, kad statytojo UAB „Pieta“ atliekami automobilių aikštelės statybos darbai yra neteisėti, šių savo teiginių nepatvirtino jokiais įrodymais. Inspekcija 2018-08-21 atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą ir Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-20-180821-00108 konstatavo, kad leidimas išduotas teisėtai. Be to, Inspekcijoje 2018-08-28 vėl buvo gautas pareiškėjos skundas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo teisėtumo, užstatytų nuotekų tinklų. Inspekcija 2018-09-20 dar kartą atliko statybos patikrinimą vietoje, išanalizavo visą su ginčo dalyku susijusią dokumentaciją ir 2018-10-10 raštu Nr. (15.2)-2D-14290 pareiškėjai pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą, kurio pareiškėja neginčijo. Inspekcijos nuomone, panaikinus ginčijamą Inspekcijos 2018-08-21 raštą, pareiškėjos teisės nebus apgintos ir ginčas iš esmės nebus išspręstas.
Pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota ir įrenginėjama greta daugiabučio gyvenamojo namo yra skirta 8 automobiliams. Vadovaujantis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 68 punktu, mažiausias leistinas atstumas nuo 1 iki 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamųjų namų yra 10 metrų. Suprojektuota ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė atitinka šiuos reikalavimus, atstumas tarp pareiškėjos vienbučio gyvenamojo namo langų ir automobilių stovėjimo aikštelės yra 10,70 m. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys nuotekų tinklai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (nesuformuotame žemės sklype), taip pat jie patenka į (duomenys neskelbtini),. raudonąsias linijas. Nuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, įrenginėjama aikštelė, esanti suformuotame sklype, yra 2,5 m atstumu. Tokius mažiausiai leistinus atstumus reglamentuoja Specialiųjų sąlygų 197 punktas. Nuotekų šulinys yra laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (nesuformuotame žemės sklype), įrenginėjamo įvažiavimo į sklypą ribose (ant ribos). Įvažiavimas į sklypą įrenginėjamas laisvos valstybės žemės fondo žemėje (žemės sklypas nesuformuotas). Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-08-21 sprendimo Nr. (15.2)-2D-11641, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Inspekcija 2017-10-25 gavo pareiškėjos skundą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, pažeidimų rengiant detalųjį planą, jį tvirtinant ir išduodant leidimą statyboms, kuriame pareiškėja nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini),, yra jai nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai (vandenų ir nuotekų šalinimo šuliniai), virš kurių suprojektuotos automobilių parkavimo vietos, o sutikimų formuoti sklypą ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ji nedavė.
Pagal Kauno miesto savivaldybės skaitmeninio žemėlapio duomenis, D160 buitinės kanalizacijos tinklas, kurį, pareiškėjos teigimu, ji pati eksploatuoja ir prižiūri, paklotas valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), raudonųjų linijų ribose.
Inspekcijos Kauno departamentas, išanalizavęs su pareiškėjos 2017-10-25 skundu susijusią medžiagą, 2017-12-27 raštu Nr. (15.2)-2D-18035 atsakė, kad detaliuoju planu teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas buvo nustatytas tik planuojamai teritorijai, apribotai detaliojo plano galiojimo ribos, neapimančios teritorijos valstybinėje žemėje, kurioje yra pakloti pareiškėjai priklausantys nuotekų šalinimo tinklai. Į detaliuoju planu prijungtą valstybinę žemę pareiškėjai priklausantys nuotekų šalinimo tinklai nepatenka, jie buvo ir yra valstybinėje žemėje. Parkavimo vietų zona nepatenka į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, ribas. Atstumai nuo atvirų automobilių aikštelių iki gyvenamųjų namų pastatų langų reglamentuojami Specialiųjų sąlygų 68 punkte. Atstumai nustatomi, atsižvelgiant į projektuojamą automobilių skaičių: kai automobilių skaičius 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų langų turi būti išlaikomas 10 m atstumas, kai automobilių skaičius 11-50, iki gyvenamųjų namų langų turi būti išlaikomas 15 m atstumas. Nuo sklype suprojektuotų 6 automobilių stovėjimo vietų (arčiausiai pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini),) iki pareiškėjos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, yra 12,06 m atstumas.
Pareiškėja 2018-07-31 Inspekcijai pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma nustatyti apsaugos zonas nuotekų tinklams, automobilių stovėjimo aikštelei nustatyti tikslią ribą, joje statomų automobilių skaičių, taip pat atstumą nuo namo (duomenys neskelbtini),, iki automobilių stovėjimo aikštelės.
Pareiškėjai atsakyta ginčijamu 2018-08-21 raštu Nr. (15.2)-2D-11641, kuriame nurodyta: automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota 8 automobiliams ir įrenginėjama greta daugiabučio gyvenamojo namo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),; mažiausias leistinas atstumas iki 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamųjų namų yra 10 metrų, šis atstumas yra išlaikytas; nuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų įrenginėjama aikštelė yra 2,5 metro atstumu ir atitinka Specialiųjų sąlygų 197 punkto reikalavimus; nuotekų šulinys Nr. 13, į kurį pajungti pareiškėjos nuotekų tinklai, yra įrenginėjamos aikštelės ribose (ant ribos) ir toks sprendimas yra suderintas su UAB „Kauno vandenys“, kuriems priklauso minėtas nuotekų šulinys Nr. 13.
Byloje esantys minėti objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota 8 automobiliams ir įrengta žemės sklype (duomenys neskelbtini),. Nutarimo 68 punktas nustato, kad mažiausias leistinas atstumas nuo iki 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamųjų namų yra 10 metrų. Suprojektuota ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė atitinka šiuos reikalavimus, atstumas tarp pareiškėjos vienbučio gyvenamojo namo langų ir automobilių stovėjimo aikštelės yra 10,70 m. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys tinklai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (nesuformuotame žemės sklype), jie patenka Į (duomenys neskelbtini),. raudonąsias linijas. Nuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių tinklų, aikštelė, esanti suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini),, yra atitraukta 2,5 metro atstumu. Tokį mažiausią leistiną atstumą reglamentuoja Specialiųjų sąlygų 197 punktas. Nuotekų šulinys Nr. 13 yra laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (nesuformuotame žemės sklype) įrenginėjamo įvažiavimo į sklypą ribose (ant ribos). Įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini),, įrenginėjamas laisvos valstybės žemės fondo žemėje (žemės sklypas nesuformuotas).
Žemės įstatymo 22 straipsnis apibrėžia specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą suformuotuose ir naujai formuojamuose žemės sklypuose. Šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalis nustato, jog nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Taikyti specialiųjų žemės naudojimo apribojimų pareiškėjai nėra galimybės, kadangi jos nuosavybės teise priklausantys nuotekų tinklai yra laisvos valstybės žemės fonde (t. y. žemės sklypas nėra suformuotas ir jam nėra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre specialiosios žemės naudojimo sąlygos).
Šioje situacijoje STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 1 dalies nuostatos, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių - tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, - tų statinių valdytojų ar naudotojų, netaikytinos, kadangi nuotekų tinklų sukeltos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Tuo tarpu Statybos įstatymo 1 skyriaus 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kada gali būti įgyvendinama statytojo teisė: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Šiuo atveju statytojas UAB „Pieta“ Inspekcijai pateikė visus jo teisę į statinio (aikštelės) statybą pagrindžiančius dokumentus (Kauno miesto susisiekimo komunikacijų įrengimo ir/ar išplėtimo sutartį bei statybą leidžiantį dokumentą), jų teisėtumas buvo patikrintas, jokių pažeidimų nenustatyta.
Statybos įstatymo 6 straipsnio, nustatančio aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitą apsaugą (saugą), trečiųjų asmenų interesų apsaugą, 4 dalyje numatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; galimybė naudotis inžineriniais tinklais; patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės; apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos, taip pat šiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Ginčijamo sprendimo naikinti nėra pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą pakartotinai patikrinti dokumentus, išduodant leidimą statybai, (duomenys neskelbtini),, kurie susiję su nuotekų šuliniu Nr. 13. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija naujo pareiškėjos 2018-08-28 skundo tyrimo metu pakartotinai patikrino statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ir atsakė pareiškėjai 2018-10-10 raštu, kuris taip pat sukelia teisines pasekmes ir kurio pareiškėja neginčijo. Pareiškėjai jokių naujų faktinių aplinkybių ir motyvų nenurodant, dar kartą atlikti patikrinimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos ir statytojo UAB „Pieta“, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.