- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1-25-783/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00032-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
T. S. , a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio (profesinio) išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. S. 2012 m. sausio 19 d. apie 23:15 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. BFK917, tarp priekinių sėdynių, šalia rankinio stabdžio svirties, padėdamas 200 litų davė kyšį Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui S. J. ir patruliui A. B. , siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, tai yra, kad šie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Kaltinamasis T. S. kaltu iš esmės prisipažino visiškai bei parodė, jog tą 2012 m. sausio 19 d. su draugu vartojo alkoholį ir vakare vairavo automobilį. Tiksliai detalių dėl girtumo nepamena, tik kad automobiliu buvo nuvažiavęs į aikštelę prie bažnyčios Kupiškio m., iš aikštelės vairavo automobilį ir (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pamena, jog buvo uždėti antrankiai. Kas vyko policijos automobilyje, nepamena, tačiau sutinka, jog galėjo atsisakyti tikrintis neblaivumą, galėjo paduoti 200 litų pareigūnams. Pamena, jog šių pinigų pasigedo policijos komisariate, kai iš jo buvo paimta piniginė. Pripažįsta savo kaltę, nes galėjo taip būti, kaip sako pareigūnai, ir dėl savo veikos gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo ištirtais įrodymais:
Liudytojas policijos pareigūnas S. J. parodė, jog 2012 m. sausio 19 d. vakare iš budėtojo gavo pranešimą, jog bažnyčios aikštelėje stovi automobilis CITROEN, aikštelėje esantys du jaunuoliai šlapinasi. Automobilį CITROEN sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį vairavęs T. S. akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis pasiūlė T. S. pasitikrinti neblaivumą, tačiau šis atsisakė. Atėjus į tarnybinį automobilį T. S. pakartotinai siūlė tikrintis neblaivumą, aiškino atsisakymo tikrintis pasekmes. T.S. atsisakė tikrintis neblaivumą, siūlė susimokėti baudą ir jis važiuos namo. Į paaiškinimus, jog baudą susimokės kai ji bus paskirta, nereagavo, iš piniginės išsitraukė du šimtus litų. Į perspėjimą, kad už kyšio davimą jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, T.S. nereagavo, pinigus, tai yra 200 litų, padėjo prie jų. Tada jie išlaipino jaunuolius ir iškvietė operatyvinę grupę.
Liudytojas policijos pareigūnas A. B. parodė, jog 2012 m. sausio 19 d. pagal budėtojo pranešimą apie prie bažnyčios stovintį automobilį CITROEN ir besišlapinančius jaunuolius nuvykę matė iš aikštelės išvažiuojantį budėtojo nurodytą automobilį. Automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, S. J. nuėjo prie vairuotojo ir į tarnybinį automobilį grįžo kartu su T. S. . T.S. akivaizdžiai buvo girtas. Kartu su S. J. siūlė T. S. pasitikrinti neblaivumą, nes šis atsisakinėjo, nors matėsi, jog jo girtumas neturėtų būti sunkus, aiškino atsisakymo pasekmes. Tada T.S. pradėjo sakyti, jog „susitariam, susimoku baudą“, ir jis važiuos toliau. S. J. iškart įspėjo T. S. , kad tai yra kyšio davimas, tačiau T. Spaičys neklausė bei turėtus 200 litų padėjo prie rankinio stabdžio. Po pinigų padėjimo jaunuolius išlaipino ir iškvietė operatyvinę grupę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-9) matyti, jog apžiūrint policijos tarnybinį automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. BFK917, stovintį Kupiškio m. (duomenys neskelbtini) g., prie rankinio stabdžio svirties rastas vienas 200 Lt banknotas, kurio serija Nr. yra AE9400573, jis išimtas. Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l. 10-12) matyti, jog išimtas banknotas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bei perduotas saugojimui Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato buhalterijai (b.l. 13, 14). Iš S. J. tarnybinio pranešimo (b.l. 15) matyti, jog 2012-01-19 T.S. tarnybiniame automobilyje pasiūlė susimokėti 200 litų už baudą, S. J. perspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, T.S. išsitraukęs 200 Lt juos padėjo prie rankinio stabdžio svirties. Iš protokolo, nutarimo kopijų (b.l. 51, 52) matyti, jog 2012-01-26 T. S. už ATPK 174 str. numatytą pažeidimą surašytas protokolas ir jis nubaustas 100 Lt bauda.
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis T. S. davė 200 litų kyšį policijos pareigūnams, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos, už tai, kad nefiksuotų jo padaryto administracinių teisės pažeidimų dėl šlapinimosi viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimo neblaiviam bei nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. Kaltinamojo gynėjas advokatas R. Vaitekūnas teigia, jog T. S. veikoje, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra šios veikos požymio – kaltės. Teigia, jog T.S. dėl savo būsenos (neblaivumo) nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką, manė, kad baudą moka vietoje, todėl teigti, kad T.S. padėdamas pinigus suvokė, kad duoda kyšį, nėra pagrindo. Su šiais kaltinamojo gynėjo teiginiais sutikti negalima. Visų pirma, tokių paaiškinimų, kad padėdamas pinigus įsivaizdavo mokąs baudą, neparodė pats kaltinamasis. Visų antra, visos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina tipines kyšio davimo aplinkybes. Policijos pareigūnai parodė, jog jie iš kaltinamojo žodžių „susitariam, sumoku baudą“, iš jo tono suvokė kaip siūlymą duoti kyšį, dėl ko T.S. buvo įspėtas. Nežiūrint į tai, T.S. ir toliau siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos, kad nebūtų surašomas protokolas, bei padėjo pinigus prie rankinio stabdžio svirties. Ar už šlapinimąsi viešoje vietoje, ar už vairavimą neblaiviam buvo duodamas kyšis, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Teismui pakanka įrodymų padaryti išvadai, jog T.S. padėdamas pinigus suvokė savo veikos pavojingumą, numatė pasekmės ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismo neįtikino advokato argumentai, jog kaltinamasis dėl girtumo galėjo nesigaudyti erdvėje ir aplinkoje, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog net ir mokant baudą paprastai prieš ją sumokant bent jau formaliai turi būti žinomas baudos dydis. Tačiau byloje nėra duomenų, jog T.S. domėjosi apie baudos dydį prieš ją sumokėdamas, policijos pareigūnai taip pat neparodė, kad T. S. informavo apie baudą. Nors T. S. gynėjas nurodo tas aplinkybes, jog kaltinamasis turėjo praktikos Danijos Karalystėje mokėdamas baudas, tačiau net nežinant Danijos Karalystės baudos skyrimo taisyklių yra aišku, jog baudos dydį nustato ne pats pažeidėjas ją sumokėdamas net nežinodamas kokio dydžio ji bus paskirta, o policijos pareigūnai ar kita institucija, įgaliota spręsti klausimus dėl nuobaudų skyrimo. Kaltinamojo T. S. teiginiai „susitariam, sumoku baudą ir važiuoju“ ar panašiai yra būdingas asmenims, siekiantiems išvengti administracinės atsakomybės už padarytą veiką, ir teigti, kad tai yra baudos sumokėjimas įstatymų nustatyta tvarka, yra nepagrįsta. Tuo labiau, jog už vairavimą neblaiviam net esant lengvam girtumui, minimali nuobauda yra 1000 Lt, tokios aplinkybės asmuo, įgijęs teisę vairuoti ar vairuojantis transporto priemonę, nežinoti negali.
Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Prokurorė atsikirtimuose į advokato baigiamąją kalbą prašė nebepripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo, nors savo pareiškime, baigiamojoje kalboje kalbėjo priešingai (prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe), tačiau motyvuotų argumentų, kodėl nepripažinti, nepateikė. Nustatyta, jog tai, kad pripažįsta kaltę ir gailisi, kaltinamasis T. S. pripažino nuo pat pirmos apklausos, tą jis kartojo ir teisme. Tai, kad T. S. teigia, jog nepamena nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, negali sunkinti jo padėties, tuo labiau, jog prokuratūra nepateikė įrodymų, kad T. S. prisimena veikos padarymo aplinkybes ir teisiamajame posėdyje sąmoningai jas slepia. Tai, kad T.S. pamena aplinkybes iki nusikalstamos veikos padarymo ar po nusikalstamos veikos padarymo ir turėtų prisiminti tai, kas įvyko tarnybiniame policijos automobilyje, yra tik prielaida, bet ne duomenys, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais. Kita vertus, prokurorės kalbos ar atsikirtimo neturėtų įtakoti kaltinamojo advokato elgesys teisiamojo posėdžio metu ar baigiamojoje kalboje išsakyta nuomonė dėl veikos vertinimo, vienokio ar kitokio galimo procesinio sprendimo priėmimo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo T. S. gynėjas pateikė teismui kaltinamojo motinos R. S. prašymą perduoti jos atsakomybėn kaltinamąjį T. S. pagal laidavimą, prašė šį prašymą tenkinti. BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 d. nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė, kad dėl jo gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b.l. 31). Iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų) (b.l. 32-34). T.S. yra bedarbis (b.l. 55), seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 54). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, kaltinamojo veiksmais turtinė ar neturtinė žala kitiems asmenims nepadaryta. Vertindamas laiduotojo, R. S. , asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. yra kaltinamojo motina (b.l. 56), gyvena tame pačiame name kaip ir kaltinamasis (b.l. 57). R. S. vykdo individualią veiklą (b.l. 59), įtraukta į priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą (b.l. 60), nuolat tobulinasi (b.l. 61-65). R. S. praeityje neteista (b.l. 68), administracine tvarka nebausta (b.l. 66). Iš jos parodymų teismui matyti, kad T. S. yra svarbi jos nuomonė, todėl ji turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad jis daugiau nenusikalstų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis T. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. S. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama. Siekiant daryti poveikį kaltinamajam, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, remiantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, tai yra 200 Lt (saugomus Panevėžio apskrities VPK), konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas
nusprendžia:
T. S. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Remiantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., T. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – šešių (6) minimalių gyvenimo lygių (780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (į fondą mokėti LR teisingumo ministerijai, a.s. Nr. LT26 7300 0100 0245 5919, bankas ,,Swedbank”, AB, banko kodas 73000)), įmoką įpareigojant sumokėti per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą T. S. , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, tai yra 200 Lt (du šimtus litų), saugomus Panevėžio apskrities VPK, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.