Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-18-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
A5.-18-949/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01838-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rima Gudienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-18-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01838-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10.
Registro objekto ROIK: 19108155243(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,Sekretoriaujant Alinai Bružienei,

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą, atstovui Rimantui Gedrimui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti pagal verslo liudijimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2019 m. spalio 12 d., 13.00 val., atliekant operatyvų patikrinimą turgavietėje, esančioje adresu Taikos per. 80, Klaipėda, džiovintų vaisių ir riešutų prekybos vietoje nustatyta, kad S. L. leido dirbti A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) nelegalų darbą savo naudai, nesilaikant norminių teisės aktų , t. y. S. L. žodžiu susitarė su A. Č. dėl tam tikro pardavėjo darbo, susitarė dėl darbo laiko (nuo 09.00 val. iki 16.00 val.), aprūpino darbo įrankiais (sudėliotos prekės su nurodytomis kainomis) ir įranga (elektroninis kasos aparatas, svarstyklės), nesudariusi jokios rašytinės sutarties, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dieną prieš numatytos darbo dienos. Nustatyta, kad A. Č. 2019 m. spalio 12 d. uždirbo S. L., t. y. apskaitė pajamų per S. L. vardu įregistruotą elektroninį kasos aparatą 107,15 Eur pajamų. Tokiais veiksmais S. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, priimto 2016 m. birželio 21 d., 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Institucijos atstovas prašė remtis pateikta medžiaga, neprieštaravo, kad įvertinus nurodytas aplinkybes būtų skiriama švelnesnė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad tą dieną palaidojo savo brolį, todėl paprašė A. Č. dirbti jos vietoje. Tą dieną buvo šeštadienis, kai yra galimybė gauti daugiau pajamų, todėl ir susidarė tokia situacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad S. L. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), S. L. paaiškinimu (b. l. 8-9, 10-11), A. Č. paaiškinimu (b. l. 12) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Minėtų imperatyvių teisės normų nesilaikymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog A. Č. patikrinimo metu dirbo nelegaliai.

Aptarti įrodymai pagrindžia, jog S. L., nesudariusi rašytinės sutarties ir tinkamai nepranešusi apie A. Č. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

S. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamu atveju skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nelegalus darbas buvo dirbamas nuolat, greičiau tai atsitiktinis pažeidimas, susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytomis asmeninėmis aplinkybėmis, taip pat į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – asmuo dirba pagal verslo liudijimą, anksčiau administracine tvarka nebausta. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti S. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - 300,00 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

S. L. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai nuobaudą – 300 (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19108155243 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė