Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, bedarbė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. A. 2018 m. kovo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametę dukrą G. A., gimusią (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajai G. A. į kairės rankos dilbį, taip smurtaudama dėl poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai G. A. ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. A. pagal pateiktą kaltinimą kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad kovo 25 d. nedavė telefono dukrai G. A.. Ši pradėjo pykti, šaukti, isterikuoti, gulėjo ant žemės ant nugaros, delnus pakišusi po pakaušiu. Neištvėrusi kaltinamoji kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį dilbį. Gabija, parėjusi iš mokyklos, sakė, kad ji susimušė su kažkokiu berniuku, šis jai sumušė kitą ranką, todėl ir ant kitos rankos buvo sumušimas. Tyrėja kaltinamajai sakė prisipažinti, kad ji mergaitei sudavė į abi rankas. Todėl kaltinamoji prisiėmė kaltę ir dėl G. kitos rankos sumušimo, nors iš tiesų į abi rankas nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltę dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodo ir kiti faktiniai bylos duomenys.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. Ž. parodė, kad matė mėlynes nurodytose vietose, kalbėjo apie jas su G. Ši nurodė, kad mama ją kumščiu mušė dėl sulaužyto parkerio ir kad mergaitė rankomis dengėsi. Ji rodė, kaip dengė rankomis veidą. N. G., kiek kartų mama kumščiavo.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ji iki 2018 m. liepos 1 d. dirbo socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja ir nuo 2012 metų lankė I. A. šeimą, jai dėl priklausomybių šeimoje teikė socialines paslaugas. 2018 m. kovo 27 d. Dainavos pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė telefonu pranešė, jog ant G. A. rankų pastebėtos mėlynės. Socialinė pedagogė teigė, kad mergaitė nurodė, jog motina jai sudavė kumščiu. Liudytoja tą pačią dieną apsilankė pas I. A., su ja kalbėjo apie įvykį, taip pat apsilankė „Gelbėkit vaikus“ dienos centre, kurį lankė G. A., ir pasikalbėjo apie tai su mergaite. I teigė, kad, kai mergaitė grįžo į šeimą, pradėjo lankyti mokyklą, kilo sunkumų dėl jos netinkamo elgesio, nes G skriausdavo kitus vaikus, rodydavo įvairius nepadorius gestus, sunkiai susikaupdavo, niokodavo asmeninius daiktus. Motina minėjo, kad G skriaudė ir mažesnę seserį. I. A. sakė, kad kovo 25 d. G skriaudė seserį, sulaužė rašiklį, ir kaltinamoji sudavė kumščiu ar įžnybė G į vieną ranką, į dilbį, gerai to ji neprisiminė. G sakė, kad mama dėl sulaužyto rašiklio sudavė kumščiu, ir sugniaužtu kumščiuku parodė, kaip mama sudavė į dilbį, ji parodė į vieną ranką, nurodė, kad mama sudavė kumščiu vieną kartą. Paklausta apie kitą ranką, mergaitė pradėjo juoktis ir pasakė, kad tą ji pati susimušė. Ant mergaitės vienos rankos buvo vienas siauras įdrėskimas. Ant kitos rankos mėlynių buvo, jos savo spalva nesiskyrė, bet dydžiu skyrėsi. Berods, mergaitė rodė, kad jai buvo suduota į dešinę ranką. Iš esmės tokias pačias aplinkybes ši liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40).

Liudytoja L. S. parodė, kad dirba mokyklos, kurią lanko G. A., socialine pedagoge. G. A., grąžinus ją motinai, pradėjusi lankyti mokyklą, ėmė kalbėti, kad namuose ją skriaudžia, muša. Klasės auklėtoja A. M. liudytojai pranešė, kad G buvo sumušta mamos. Liudytoja kalbėjo su mergaite, ši kalbėdama mėtėsi, sakė, kad mama lyg ją muša, lyg nemuša, viską pasakojo nenuosekliai, sakė, kad mama ją spardo, tąso už plaukų, kerta ranka. Matė ant G žasto mėlynę, bet ji galėjo ir pati susimušti. Paskambino socialinei darbuotojai ir informavo apie tai. G sakė, kad mama ją ranka mušė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama viską atsiminė geriau, vis tik buvo kalbama apie G ne žastą, o dilbį, mergaitė sakė, kad mama į abu dilbius sudavė. Analogiškas aplinkybes ši liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 46-47).

Liudytoja Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja V. I. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė įtariamąją. I. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl mažametės sužalojimo. Iš pradžių ji pasakė, kad sudavė tik vieną kartą, klausė, kodėl nurodyti du sumušimai. Tada liudytoja jai pasakė, kad gauta eksperto išvada, kur nurodyta du sumušimai, ir pasiūlė gerai pagalvoti, ar tikrai tik vieną kartą buvo suduota. Paskui I. A. pasakė, kad galėjo ir du kartus suduoti, pati persiskaitė surašytą protokolą ir pasirašė. Ji lyg sakė, kad mergaitė tada gulėjo.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė raštą, kad 2018 m. kovo 28 d. iš VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro gauta informacija, jog I. A. galimai smurtavo savo mažametės dukros G. A. atžvilgiu (b. l. 12-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2018 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. G 282/2018 (06) konstatuota, jog G. A. kietu buku daiktu padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose: kairio dilbio viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje 0,6x0,5 cm poodinė kraujosruva melsvai violetinės spalvos su gelsvu atspalviu ir dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 0,9x0,4 cm blyškiai melsvai rausvos spalvos neryškiais kraštais poodinė kraujosruva. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32).

Specialistas L. U. teisme palaikė savo teiktą išvadą. Paaiškino, kad G. A. apžiūrėjo kovo 29 d., abiejuose dilbiuose buvo nustatytos dvi kraujosruvos, kurių spalva skyrėsi. Kraujosruvos formuojasi nevienodai, tačiau negalima atmesti, kad jos galėjo būti padarytos skirtingu metu. Šiuo konkrečiu atveju atsakyti, ar kraujosruvos atsirado smūgiuojant, ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, nėra galimybės. Abi kraujosruvos padarytos dilbiuose, kur audiniai yra tokie patys. Iš pradžių kraujosruva būna melsvo su rausvu atspalviu, paskui gelsta, paskui išnyksta. Todėl, vertinant jų spalvas, mano, kad kairio dilbio kraujosruva su gelsvu atspalviu viena galėjo būti padaryta anksčiau, t. y. ji senesnė, nei dešinio dilbio, kuri buvo rausva, t. y. šviežesnė. Pagal kaltinamosios parodymus teisme, panašu, kad smūgis galėjo būti suduotas į kairį dilbį, jei mergaitė, gulėdama ant nugaros, laikė rankas po pakaušiu, nes tokiu atveju vidinis rankos paviršius buvo atsuktas į išorę, o dešinio dilbio sumušimas buvo išoriniame paviršiuje, nukreiptame į grindis.

Asmens duomenys patvirtina, kad G. A. įvykio metu buvo 8 metų, t. y. mažametė (b. l. 51).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia I. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamoji tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą G. A., kumščiu suduodama jai į kairio dilbio vidinį paviršių, ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamajame akte I. A. buvo kaltinama padariusi G. A. dar ir kraujosruvą dešiniame dilbyje, tačiau, ištyrus surinktus duomenis, išklausius specialisto paaiškinimus, liudytojų parodymus, pačią kaltinamąją, prokurorė prašė pašalinti iš kaltinimo aplinkybę dėl G. A. dešinio dilbio sumušimo, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės, ar būtent kaltinamoji sudavė dukrai kumščiu ir į dešinį dilbį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialistas teigė manantis, kad šios kraujosruvos dilbiuose galėjo būti padarytos ir skirtingu metu, be to, liudytoja I. Š. parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad jai nukentėjusioji teigė ir rodė, kad mama jai į ranką sudavė tik vieną smūgį, o kitą ranką ji susimušė pati. Kaltinamoji teigė, jog ji sudavė dukrai tik vieną smūgį, taip ji teigė ir pačios pirmos apklausos metu, kaip parodė liudytoja V. I.. Taigi, nagrinėjant bylą, nebuvo gauta patikimų duomenų, kad I. A. sudavė G. A. į dešinį dilbį ir taip padarė kraujosruvą, todėl ši faktinė aplinkybė pašalinama iš kaltinimo.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji I. A. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (b. l. 69), bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 62-67), įrašyta VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpe, nustatytos diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas F10.2 ir Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus, priklausomybės sindromas F11.2 (b. l. 55), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-490/2018 nurodyta, kad I. A. nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59). Kaltinamoji nedirba (b. l. 72).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamosios charakteristiką, tai, jog neliko jokių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, nusikalstama veika nepasižymėjo žiaurumu, I. A. skirtina BK 140 straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, 3 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, tai, jog kaltinamoji laikoma neteista, jos turtinė padėtis sunki, ji yra bedarbė, viena augina dar vieną mažametę dukrą, nustatytina minimali.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Alytaus vaikų globos namai, gindami viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį dėl nepilnametei nukentėjusiajai G. A. nusikaltimu padarytos 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 24). Nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, baimę artimoje aplinkoje. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamosios nusikalstamo veikimo ir atsiradusios neturtinės žalos (nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgąsčio) yra priežastinis ryšys. Kaltinamoji su ieškiniu sutinka. Alytaus vaikų globos namų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios I. A. nukentėjusiajai G. A. priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoju paskirtina jos atstovė pagal įstatymą J. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-309, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

I. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 50 MGL dydžio (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Alytaus vaikų globos namų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. A. priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų G. A. neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoju paskirti jos atstovę pagal įstatymą J. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.