- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-526-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- O. M., Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“
- Ieškovas
- I. P. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-526-212/2013
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05630-2012-2
2013 m. liepos 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-488/2013 pagal ieškovės I. P. G. ieškinį atsakovams O. M., Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ valdybai dėl pažymos pripažinimo negaliojančia, statybos pripažinimo pažeidžiančia savininko teises ir įpareigojimo statytoją nugriauti statinį
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ 2011-11-03 pažymą Nr. 26, pripažinti, statybas sklype Nr. 27 pažeidžiančias sklypo savininko Nr. 25 A ir įpareigoti statytoją nugriauti statinį per nustatytą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sodo sklypo Nr. 27 vakarinėje dalyje nesudėtingo statinio – medinio ūkio pastato, kurio ilgis 4 m. 24 cm, statyba pažeidžia Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sklypo Nr. 25A savininkės I. P. G. teises ir įpareigojo šio statinio statytoją O. M., šį statinį nugriauti per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovės O. M. ieškovei bylinėjimosi išlaidas: 143 Lt. žyminio mokesčio, 200 Lt advokato pagalbai apmokėti, 430 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės O. M. ir ieškovės po 143 Lt žyminį mokestį ir 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Nustatė, kad ieškovė yra Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ narė, sodo Nr. 25 A savininkė, atsakovė yra tos pačios bendrijos kaimyninio sklypo Nr. 27 savininkė. Tarp ieškovės ir atsakovės sklypų yra 0,8 m – 1 m bendrijos visuomeninės žemės juosta, naudojama kaip praėjimo takas. Ieškovė sodo sklypą įsigijo 1998-08-14, jo rytinėje dalyje yra stacionarus stiklinis šiltnamis, kuris baigiasi ties sklypo riba. Atsakovė savo sklypo vakarinėje dalyje ties ieškovės šiltnamiu pastatė nesudėtingą medinį statinį - ūkinį pastatą, aklinomis sienomis, kurio vakarinės sienos ilgis yra 4 m 21 cm, o aukštis be stogo – 3 m 40 cm. Šis pastatas yra nutolęs nuo bendrijos visuomeninės žemės ribos 1 m, o nuo ieškovės šiltnamio ir sklypo ribos – 1,80 – 2 m. Ginčo statinys yra priskiriamas nesudėtingų statinių grupei, kuriam nėra privalomas projektas ir leidimas. Atsakovės pastatas yra pastatytas arčiau nei 3 m iki sklypo ribos ir ji yra gavusi Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ valdybos sutikimą statyti. Tačiau teismas konstatavo, kad sodininkų bendrijai priklausančios 0,8 - 1 m pločio žemės juosta, skirta praėjimui, nėra gretimas sklypas, nes ji nėra įregistruota kaip sklypas valstybės registro ir kadastro įmonėje. Gretimu žemės sklypu teismas laikė Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sodo sklypą Nr. 25A, priklausantį ieškovei, todėl buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ 2011-11-03 pažyma Nr. 26, kuria leista statyti statinį arčiau sklypo ribos nei 3 m, nėra konkretizuota – nenurodyta konkreti statinio statybos vieta sodo sklype. Atsakovės sklypas Nr. 27 su sodininkų bendrijos žeme ribojasi iš trijų pusių: vakarinės, pietinės ir šiaurinės. Todėl teismas nenustatė, kad valdybos nariai davė sutikimą statyti konkrečiai toje vietoje, kur buvo statinys pastatytas. Su ieškove statybos klausimai buvo neaptariami. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, liudytojo D. Ž. parodymus, laikė, kad statinys daro ieškovės sklypui žalą: šiltnamiui užstoja saulę iš rytinės pusės, dėl to neauga augalai, samanoja žemė, jos sklypo rytinėje pusėje susidaro šviesos nepraleidžianti 9,70 m aklina siena. Ištyrus visą aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sodo Nr. 27 sklype ties jo vakarine dalimi nesudėtingas pastatas - ūkio pastatas yra pastatytas neteisėtai: nesuderinus su kaimyninio sodo sklypo naudotoju ir neįvertinus jo interesų, esant nekonkrečiam sodo bendrijos valdybos sutikimui dėl statybos būtent toje sklypo vietoje, kur jis pastatytas. Šio pastato statyba pažeidžia ieškovės, kaip sodo sklypo Nr. 25A savininkės teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, manė, kad statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai šalintini juos nugriaunat. Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ 2011-11-03 pažymą teismas laikė galiojančią, nes valdybos nariai buvo susirinkę ir aptarinėjo statybos klausimą ir sprendimas buvo pasirašytas visų valdybos narių. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties, nes apie pažymos egzistavimą ji sužinojo gavusi Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2012-07-10 raštą, prie kurio buvo pridėta ginčijama pažyma. Ieškinį tenkinus iš dalies ir jį tenkinus atsakovės O. M. atžvilgiu, o atsakovės Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ atžvilgiu atmetus, ieškovei priteisė iš atsakovės O. M. pusė jos turėtų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė O. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimą dalyje dėl pripažinimo, kad sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sodo sklypo Nr. 27 vakarinėje dalyje nesudėtingo statinio-medinio ūkio pastato statyba pažeidžia sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ sodo sklypo Nr. 25A savininkės I. P. G. teises ir įpareigojo šio statinio statytoją O. M., šį statinį nugriauti per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimo dalis, kuria tenkino ieškinį, yra nepagrįsta, pažeidžianti materialines bei procesines teisės normas, todėl turi būti panaikinta. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo faktą, kad sodininkų bendrijai priklausanti 0,8 – 1 metro pločio žemės juosta, skirta praėjimui, nėra gretimas sklypas, nes ji nėra įregistruota kaip sklypas valstybės registro ir kadastro įmonėje. Tiek ieškovės, tiek apeliantės sodo sklypai vietovėje yra paženklinti riboženkliais, kurie aiškiai pažymi nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribą. Todėl remiantis Sodininkų bendrijos įstatymu, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir apeliantės sodo sklypų įsiterpusi žemės juosta yra bendro naudojimo teritorija, kurios naudotojas yra sodininkų bendrija „Lietkabelis“. Remiantis Sodininkų bendrijos įstatymo 6 str. 4 d., apeliantė gavo sodininkų bendrijos valdybos sutikimą statyti ūkinį pastatą arčiau nei 3 metrai ribos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šis sutikimas buvo gautas pažeidžiant įstatymo nuostatas. CK 4.103 str. pagrindu reikalavimą turi teisę reikšti kaimyninio sklypo savininkas, o kadangi ieškovė nėra kaimyninio sklypo savininkė, tai ji neturi reikalavimo teisės minėtos normos prasme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuoja, kad apeliantės ūkinio pastato statyba pažeidžia ieškovės kaip sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantės pastatytas ūkinis pastatas daro neigiamą poveikį ieškovės žemės sklypui ar jame esantiems statiniams, jų stabilumui ir pan. Ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių protokolas ir fotonuotraukos daromo neigiamo poveikio josios žemės sklypui ar esantiems statiniams neįrodo. Teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. taikymą, visiškai ignoravo tai, kad proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, apeliantei taip pat turi būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Juolab, kai toks prašymas buvo pareikštas. Teismas visiškai nenagrinėjo įrodymų dėl patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo. Teismas priteisė 430 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, tačiau kokios tos būtinos ir pagrįstos ieškovės išlaidos yra visiškai neaišku. Tokiu būdu teismas ne tik pažeidė CPK 93 str. 2 d., bet ir CPK 185 str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą bei priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas atitinka materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypta nuo teismų praktikos, todėl yra teisėtas ir teisingas. Mano, kad apeliacinio skundo klausimas dėl besiribojančio sklypo 0,8 – 1 m pločio žemės juostos savininko (naudotojo) nustatymo yra nesusijęs su ieškinio turiniu. Minėta žemės juosta nėra ginčo objektas. Be to, ši juosta yra suformuota iš ieškovės sklypo, skirta praėjimui ir nėra gretimas sklypas. Ieškovės ir apeliantės sklypai yra gretimi, todėl apeliantė statydama arčiau kaip 3 m ginčo objektą privalėjo gauti sutikimą iš ieškovės. Praėjimo taką apeliantė nepagrįstai konstatuoja kaip sklypą, nes VĮ Registrų centro duomenimis jokio tako tarp sklypų Nr. 25A ir Nr. 27 nėra. Jokie teisės aktai neįrodo apeliantės teiginio, jog gretimas sklypas yra praėjimo takas, kuris yra suformuotas iš ieškovės dalies nesuderinus su ja. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir nuotraukos pilnai įrodo daromą žalą ieškovės sklypui bei augalams, t. y. statinys užstoja saulę iki 11 val. ir tiesiogiai neigiamai įtakoja ieškovės auginamoms daržovėms, vaisiams ir gėlėms. Šešėlyje kenčiantys augalai ištyso, pūva, šiltnamio takus ėmė dengti samanos. Daroma žala akivaizdi ir tai teismas pripažino. Nurodo, jog nei vienas teisės aktas nesuteikia sodininkų bendrijos vadybai spręsti užstatymo klausimų, t. y. vadyba neturi teisės išduoti leidimą statyti trečią, ketvirtą statinį. Mano, jog sodininkų bendrijos 2011-11-03 pažyma yra niekinė ir negaliojanti, todėl apeliantė statinį pasistatė neturėdama leidimo, o pagal teismų praktiką, toks statinys traktuotinas kaip savavališka statyba. Įstatymas imperatyviai numato, jog tik visuotinis narių susirinkimas gali spręsti užstatymo klausimus. Ginčytina pažyma nedetalizuoja apie kelintą statinį kalbama, kurioje vietoje, be to išduota ne tos institucijos, todėl ji niekinė ir negaliojanti. Apeliantė neturėdama tinkamo nustatyto leidimo statyboms, neturi teisės tuo statiniu naudotis CK 4.103 str. Teismas teisingai nustatė, jog apeliantės kaimynystės sklypas yra ieškovės sklypas. Teismas palikdamas galioti 2011-11-03 pažymą, suteikia teisę bendrijos vadybai pažeidinėti sodo narių teisėtus interesus. Mano, kad aukštesnių instancijos teismai turėtų šią pažymą pripažinti negaliojančią. Be to, šioje pažymoje yra iškraipytas apeliantės vardas. Mano, jei nėra žemės – tai negali būti ir statinių. Mano, kad 2012-10-22 kadastrinių sklypo Nr. 27 ir 27A planai buvo suklastoti lyginant su 2007-06-23 planais, nes buvo pakeistos sklypų formos keičiant taškų 1 ir 2 koordinates. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos dokumentais, teismas turėjo priteisti 880 Lt išlaidų, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti advokatės 2011-10-26 kvito, taip pat nepagrįstai atsisakė priteisti teisininko kvitą – 400 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra Sodininkų bendrijos „Lietkabelis“ narės. Ieškovė yra sodo sklypo Nr. 25A savininkė, atsakovė – sodo sklypų Nr. 27 ir 27A savininkė (b. l. 27-32, 97-98). Ieškovės ir atsakovės sklypus skiria 0,8 m – 1 m praėjimas-takas, kurio naudojasi sodininkų bendrijos nariai. Ieškovės sodo sklypo rytinėje dalyje yra statinys - stacionarus stiklinis šiltnamis (b. l. 29, 32). Atsakovės sklypuose pažymėti 6 statiniai ir 2 iš jų – laikini (b. l. 97-98). Ginčo statinys, priklausantis atsakovei, yra 4, 21 m. ilgio ir 3,40 m. aukščio (be stogo, b. l. 72). Atstumas nuo šio statinio iki ieškovės šiltnamio, kuris sutampa su žemės sklypo riba, yra 1,9 metro.
Ieškovė prašo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, nes jis pastatytas negavus jos sutikimo, statinio buvimas pažeidžia jos teises, nes užstoja saulę, o saulės stoka kenkia augalams, žemė samanoja. Atsakovė teigia, kad statinio statybą suderino su sodininkų bendrija, nes ji yra gretimo sklypo, praėjimo tako, naudotoja.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad praėjimo takas yra gretimas sklypas. Žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 str. 14 p.). Duomenų, kad praėjimas - takas, skiriantis ieškovės ir atsakovės O. M. sodo sklypus, turi įstatymo nustatytus žemės sklypo požymius byloje nėra, todėl akivaizdu, kad jis nėra ir negali būti žemės sklypu.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pastatai sodo sklype turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais taip, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Praėjimas yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija ir atsakovė O. M. pagrįstai nesudėtingo ginčo statinio statybą suderino su sodininkų bendrija. Tačiau ginčo pastato statybą atsakovė O. M. privalėjo suderinti ir su ieškove, nes jis pastatytas mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Tokio statinio buvimas šalia ieškovės žemės sklypo (atstumas 1,90 m) daro žalą ieškovei ir tai patvirtina aplinkybės užfiksuotos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukose (b. l. 19-26, 72, 79-81). Ginčo statinys labai aukštas, nuo ieškovės sklypo jį skiria tik 1,90 metro, todėl ant ieškovės sklype esančio stacionaraus šiltnamio krinta statinio šešėlis, be saulės prastai auga jos auginami augalai, žemė nuo drėgmės samanoja. Pažymėtina, kad atsakovei O. M. priklauso du gretimai esantys sklypai ir ji turėjo galimybę statyti pastatą nepažeidžiant ieškovės teisių, t. y. statomą pastatą patraukti toliau nuo žemės sklypo ribos, išlaikant įstatyme nustatytus atstumus tarp sklypų.
Įstatymas reglamentuoja, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Ši teisės norma gali būti įgyvendinama įvairiais būdais, vienas iš kurių- atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės gali būti ginamos pašalinant iš atsakovės žemės sklypo neteisėtai pastatytą statinį. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pagrįstai ieškinį tenkino remdamasis CK 4.103 straipsniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies ir bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovės O. M.. Teismas sprendė, kad ieškovė nesumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio už pareikštą reikalavimą nugriauti pastatą ir priteisė iš jos 143 Lt žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises, pareiškė vieną reikalavimą – pripažinti sklypo Nr. 27 statybas pažeidžiančias sklypo Nr. 25A savininko teises, kiti reikalavimai yra išvestiniai, todėl ieškinys turėjo būti apmokėtas 143 Lt žyminiu mokesčiu. Teisėju kolegijos nuomone, ieškinys yra patenkintas, nes sodininkų bendrijos 2011-11-03 pažyma nesukelia teisinių pasekmių ieškovės teisių pažeidimui. Bendrija, būdama bendro praėjimo – tako naudotoja neprieštaravo atsakovės O. M. pastato statybai, tačiau tokio pat sutikimo iš ieškovės, atsakovė O. M. negavo. Taigi, ieškovės reikalavimas yra patenkintas visiškai, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės O. M. (CPK 79, 88, 92, 93 str.).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1 786,20 Lt, o būtent: 143 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6), 900 Lt advokato ir teisininko teisinės paslaugos (b. l. 7, 9-10, 82-83), 28 Lt VĮ Registrų centrui už JAR išplėstinį išrašą (b. l. 11-13), 58,20 Lt už fotonuotraukų ir kopijų pateikimą (b. l. 19-26, 64-69, 79-81), 800 Lt už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 70-72). Ieškovė 2012-08-10 ir 2012-11-06 sudarė teisinių paslaugų sutartį su teisininkų J. P. (b. l. 10, 82). Pagal minėtas sutartis teisininkas įsipareigojo teikti teisines konsultacijas civilinėje byloje, atstovauti visose įstaigose ir institucijose, pristatyti reikalingus dokumentus, atstovauti ieškovės interesams. Ieškovė teisininkui J. P. sumokėjo 800 Lt (400 Lt 2012-08-10 ir 400 Lt 2012-11-06). Tačiau duomenų, kad teisininkas atstovavo ieškovę teisme, kad 2012 m. lapkričio mėnesį ruošė papildomus procesinius dokumentus, byloje nėra, todėl šios ieškovės išlaidos mažinamos 400 Lt suma. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės išlaidos sudarė 500 Lt už atsiliepimo paruošimą (b. l. 163-163a). Bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 1 886,20 Lt (1 786,20 – 400 + 500) ir jos priteistinos iš atsakovės O. M..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 386,20 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų I. P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą“.
Priteisti iš O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme I. P. G., a. k. (duomenys neskelbtini).