- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- eI-1371-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ atstovei advokatei I. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Alpha Baltic Vilnius“ atstovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tytus“ (toliau – ir pareiškėjos atstovas) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 33C-80354 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. S-200 (7-180/2018), kuriuo patvirtintas VMI 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 33C-80354 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižemgimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Alpha Baltic Vilnius“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tytus“. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. Bankroto administratorius 2018 m. liepos 23 d. BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ vardu pateikė VMI prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas, kuriuo prašė grąžinti Mano VMI duomenų bazėje nurodytą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką 1 057,00 Eurų, susidariusią už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. VMI prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodama tuo, kad nepateiktos deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių daministravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipnio 6 dalimi, mokesčių mokėtojas privalo pateikti.
Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su VMI ir MGK sprendimais, skunde tvirtina, jog centrinio mokesčių administratoriaus reikalavimas pateikti BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ deklaraciją už 2017 m. liepos mėnesį yra nepagrįstas. Pareiškėjos atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, teigia, kad teisė administratoriui valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bankroto administratorius neturi aukščiau minėtų teisių bei atitinkamų teisės aktais nustatytų pareigų. Pareiškėjos atstovo manymu, šį aiškinimą atitinka ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pareiškėjos atstovas sutinka, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo organizuoti ir kontroliuoti pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat tvarkyti sąnaudų apskaitą. Tačiau, pareiškėjos atstovas mano, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atsakomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas bei tikslinimas yra įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga. Bankroto administratorius neturi pareigos vesti buhalterinės apskaitos ir teikti deklaracijų už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jokie teisės aktai nenustato pareigos bankrutuojančios įmonės administratoriui vykdyti kitų asmenų (buvusio vadovo) pareigas ir priimti atsakomybę už atitinkamų laikotarpių mokestines deklaracijas, jų pateikimą ar nepateikimą. Pareiškėjos atstovo teigimu, bankroto administratorius turi tik pareigą sudaryti galimybes atitinkamoms institucijoms galimybę atlikti dokumentinius patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose. Pareiškėjos atstovė skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama praktika (LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje A556-1616/2008).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas nesutinka su MGK sprendimo argumentu, jog nepateikus deklaracijos už 2017 m. liepos mėn., nėra galimybės nustatyti, ar per šį laikotarpį neatsirado pareiškėjos mokestinė nepriemoka, kuriai padengti turi būti įskaityta pareiškėjos atstovo prašyme nurodytos už 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. kovo mėn. laikotarpį susidariusios PVM permokos. Teigia, kad mokesčių administratorius turi pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir paskaičiuoti galimas mokesčio nepriemokas. Mano, jog MGK netinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias bankroto bei mokesčių administravimo teisinius santykius, todėl prašo skundą tenkinti visiškai (el. byla, I tomas, 22-26 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI su pareiškėjos atstovo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčio mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą. Vadovaujantis Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktu, prašymui grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą (toliau – AN) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, pagrindžiančius VMI administruojamų mokesčių ar baudų už AN permokos (skirtumo) susidarymą ir (arba) patvirtinančius VMI neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas to paprašo šių Taisyklių 17 punkto nustatyta tvarka ir terminais, arba gali šiuos dokumentus pateikti kartu su Prašymu.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad VMI 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. (17.17-40) RES-237379 nurodė pareiškėjos atstovui, jog jos prašymui grąžinti mokesčio permoką nagrinėti yra reikalingi papildomi dokumentai (duomenys) ir nurodė, be kita ko, paaiškinti, kodėl skiriasi 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2017 metų pelno mokesčio deklaracijų pajamos ir pridėtinės PVM deklaracijų pardavimų sumos, taip pat pateikti PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėn. Minėtame rašte VMI nurodė, jog,negavus prašomų dokumentų ir informacijos, bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio permokos skirtumo. Pareiškėjos atstovas PVM deklaracijos už 2017 m. liepos mėnesį nepateikė ir nurodė, jog visas deklaracijas, taip pat ir prašomą pateikti 2017 m. liepos mėn. PVM deklaraciją iki bankroto įsiteisėjimo dienos turėjo pateikti įmonės vadovas, o ne bankroto administratorius.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos atstovo skundo argumentais, tvirtina, kad MAĮ 77 straipsnyje yra išdėstyti išimtiniai atvejai, kai mokesčių mokėtojas laikinai gali būti atleidžiamas nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo: (a) kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos; b) kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių; c) kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga). Pareiškėja, kuriai bankrutuojančios įmonės statusas įregistruotas 2017 m. liepos 21 d., o bankrutavusios įmonės statusas įregistruotas 2017 m. gruodžio 6 d., nebuvo laikinai atleista nuo mokesčių deklaracijų ir / ar kitų dokumentų pateikimo, todėl privalėjo jas teikti. Pareiškėja ir jos atstovas nevykdė MAĮ ir PVM įstatyme nurodytos prievolės pateikti PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėn. (forma FR0600). Pagal atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymų išdavimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. VA-2, 8 punktą mokesčių mokėtojas laikomas neatsiskaičiusiu su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais ir pinigų fondais, jeigu nėra pateikęs visų privalomų mokesčių deklaracijų. Kadangi nei pareiškėja, nei jos atstovas nepateikė nurodytų dokumentų, nevykdė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos pareigos laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi bei Taisyklių 16 ir 17 punktais, pareiškėjai buvo negrąžinta 1 057 Eur PVM permoka.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos atstovo skundo argumentu, jog pareiškėjos bankroto administratorius neprivalo vesti buhalterinės apskaitos ir teikti deklaracijų už įmonės veiklos laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., todėl būtent pareiškėjo bankroto administratorius privalėjo pateikti PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėn., nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. VMI, vadovaudamasi LVAT 2017 m. kovo 21 d. nutartimi adm. byloje Nr. eA-3146-575/2017, tvirtina, jog pareiga įrodyti permokos realumą, tenka mokesčių mokėtojui, o ne mokesčių administratoriui. Ūkio subjekto bankroto procedūra yra specifinė įmonės procedūra, tačiau ji nesudaro pagrindo tokį statusą turinčiam ūkio subjektui, siekiančiam susigrąžinti deklaruotą mokesčio permoką (skirtumą), taikyti kitokias permokos (skirtumo) grąžinimo taisykles, nei kitiems mokesčių mokėtojams, priešingu atveju, būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas (MAĮ 7 straipsnis). Kitaip vertinant įmonės bankroto administratoriaus pareigas, susidarytų situacija, kai netinkamai mokestines pareigas vykdžiusių mokesčių mokėtojų padėtis taptų geresnė už mokesčių mokėtojų, vykdančių savo pareigas pagal teisės aktus ir tinkamai bei laiku teikiančių visus finansinės atskaitomybės dokumentus ir deklaracijas (el. byla I tomas 34-38, 45-49 puslapiai).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovo atstovė skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo negrąžinti pareiškėjai 1 057 Eur PVM permokos pagrįstumo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką pareiškėja ir jos atstovas nepateikė visų pareikalautų dokumentų, t. y. deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti.
Nustatyta, kad pareiškėjos atstovas 2018 m. liepos 23 d. pateikė VMI prašymą grąžinti 1 057 Eur permoką (MGK byla, b. l. 3-4, 12).
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inskecijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Ukmergės poskyris 2018 m. rugpjūčio 20 d. dėl pareiškėjos atstovo 2018 m. liepos 23 d. prašymo parengė Išvadą dėl mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) (toliau – Išvada) (MGK byla, b. l. 11).
VMI, remdamasi šia Išvada, 2018 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 331C-80354 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo nusprendė negrąžinti (neįskaityti) 1 057,00 Eur, motyvuodama tuo, kad nepateiktos visos pareikalautos pateikti deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti (MGK byla, b. l. 5-6, 10).
Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su VMI sprendimu, 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą MGK (MGK byla, b. l. 1-2), kurį 2018 m. spalio 5 d. patikslino (MGK byla, b. l. 16-17).
MGK 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. S-200 (7-180/2018), kuriuo pareiškėjos atstovo skundo netenkino ir patvirtino VMI 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 331C-80354 (MGK byla, b. l. 32-37).
Byloje ginčo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi UAB „Alpha Baltic Vilnius“ iškelta bankroto byla ir UAB „Tytus“ paskirta bankrutuojančios bendrovės administratoriumi, nėra. Šalys pripažįsta ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d., o bankrutavusios įmonės statusas įregistruotas – 2017 m. gruodžio 6 d.
BUAB “Alpha Baltic Vilnius“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ siekia susigrąžinti 1 057 Eur PVM permoką, susiduriusią už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., dėl ko ir kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su prašymu.
MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jei mokesčių administratorius nustato, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtini papildomi dokumentai, jis ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos nurodo mokesčių mokėtojui pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato jų pateikimo terminą.
Byloje ginčo, jog pareiškėjos prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti reikalingi dokumentai, nėra. Pareiškėjos atstovas pripažįsta, kad BUAB “Alpha Baltic Vilnius“ PVM deklaracija už 2017 m. liepos mėnesį nepateikta, tačiau pareiškėjos atstovas ją atsisako pateikti, motyvuodamas tuo, jog pareigą pateikti PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėnesį turėjo bankrutavusios įmonės vadovas, o ne bankroto administratorius.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 84 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nenustatyta kitaip. PVM įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
Byloje pripažįstama aplinkybė, jog nagrinėjamo ginčo atveju PVM laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, todėl PVM deklaracija už 2017 m. liepos mėn. turėjo būti pateikta iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėnesį privalėjo pateikti BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ bankroto administratorius, t. y. pareiškėjos atstovas. Pagrindų atleisti pareiškėją nuo PVM deklaracijos pateikimo nėra (MAĮ 77 straipsnis).
Pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalį pareiga įrodyti permokos realumą tenka mokesčių mokėtojui, o ne mokesčių administratoriui. Mokesčių mokėtojas savo poziciją dėl permokos realumo (informaciją apie mokestinį laikotarpį už kurį nėra pateikta deklaracija, apyskaita) turi teisę grįsti bet kokia leistina įrodomaja medžiaga. Pareiškėjos atstovas jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama įrodyti permokos susidarymo realumą ar sudaryta galimybė mokesių administratoriui susipažinti su informacija, susijusia su tais mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos nebuvo pateikta mokesčių deklaracija / apyskaita (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 5 d. 16 p.), neatliko. Mokesčių administratoriui jo reikalaujamos informacijos nepateikė. Bankroto procedūrą vykdančiam ūkio subjektui nei MAĮ, nei ĮBĮ nenumato jokių išimčių dėl mokesčio permokos susigrąžinimo. Pagrindų atleisti pareiškėjos atstovą nuo PVM deklaracijos pateikimo taip pat nėra (MAĮ 77 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos atstovas jam tenkančios pareigos įrodyti prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą, neįvykdė. Pareiškėjos atstovas neįrodė, jog jis neturėjo galimybės pateikti atsakovės prašomų dokumentų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Pareiškėjos atstovo teiginys, jog jis tokios pareigos neturi, yra nepagrįstas, o pareiškėjos atstovo skundo argumentas, jog jis negali būti atsakingas už bankrutavusios įmonės buvusių atsakingų asmenų surašytus dokumentus, jų teisingumą, nepaneigia pareiškėjos atstovo pareigos pateikti mokesčių administratoriui jo reikalaujamus dokumentus.
MAĮ 87 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, jog dėl mokesčio permokos grąžinimo gali būti atliekamas mokestinis patikrinimas, kuris turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos. Pagal MAĮ 114 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Taigi, iš šio teisinio reguliavimo seka, kad pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, tikrinimo mastą ir laiką, yra mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė. Tai, kad mokesčio administratorius neatliko bankrutuojančios uždarosios bendrovės mokestinio patikrinimo, nesudaro pagrindo prielaidai, jog pareiškėjos atstovo prašymas susigrąžinti mokestinę permoką yra pagrįstas.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovas 2018 m. liepos 23 d. VMI pateikė prašymą grąžinti ir 265,05 Eur permoką, susidurią už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (MGK byla, b. l. 19). VMI 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą NR. 331C-799924 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“, kuriuo nusprendė negrąžinti (neįskaityti) 265,05 Eur, motyvuodama tuo, kad nepateiktos visos pareikalautos pateikti deklaracijos ar mokesčių apyskaitos, kurias vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi, privaloma pateikti. VMI šiame sprendime nurodė ir papildomus jo priėmimo motyvus (MGK byla, b. l. 21-23). Kaip matyti iš pareiškėjos atstovo skundų, adresuotų tiek MGK, tiek teismui turinio, prašymo susigrąžinti 1 057,00 Eur mokestinę permoką tiek faktinis, tiek teisinis įvertinimas pareiškėjos atstovui taip pat buvo suprantamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad VMI nagrinėdama šį pareiškėjos atstovo prašymą, išsamumo ir kitų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų nepažeidė.
MGK nagrinėdama pareiškėjos atstovo skundą ir priimdama sprendimą, vadovavosi naujausia LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjod skunde nurodytas LVAT 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje A556-1616/2008, nepaneigia MGK sprendimo motyvų.
VMI 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 33C-80354 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ ir MGK 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. S-200 (7-180/2018), kuriuo patvirtintas VMI 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 33C-80354 „Grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižemgimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ yra teisėti ir pagrįsti. Panaikinti juos remiantis skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ skundą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.