- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-162-107/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. P. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. G. 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria A. P. skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00449-08 atmestas, prokuroro M. Ū. nušalinimo klausimas nenagrinėtas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-06-13 Klaipėdos rajono policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., dėl 2008-06-13 7.50 val. UAB (duomenys neskelbtini), meistrų plytų gamybos bare, (duomenys neskelbtini), atliekant silikatinių blokelių gaminimo preso formų pakeitimo darbus padarytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų darbe pažeidimų, dėl kurių sunkiai buvo sutrikdyta UAB (duomenys neskelbtini) meistro A. P. sveikata (baudžiamoji byla Nr. 68-1-00449-08).
2010-01-22 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. Ū. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00449-08 nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2010-03-01 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. L. nukentėjusiojo A. P. skundą dėl prokuroro M. Ū. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atmetė, nes priimtas teisėtas procesinis sprendimas, prokuroro M. Ū. nušalinimo klausimo nesprendė, kadangi ikiteisminio tyrimo neatnaujino ir prokuroras M. Ū. jokių veiksmų šioje byloje nebeatliko.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja J. G., A. P. 2010-03-18 skundą dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00449-08 atnaujinimo atmetė.
Šalies argumentai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. G. sprendimą nukentėjusysis A. P. apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad bendrovėje dirbo meistru, buvo atsakingas už pamainos darbuotojų darbų saugą. Tiek jis, tiek liudytojas K. S. gavo žodinį gamybos direktoriaus S. G. nurodymą pakeisti silikatinių blokelių gaminimo preso formas. A. P. tvirtinimu, prokuroras savo nutarime konstatavo aplinkybę, kad blokelių gaminimo preso formų keitimui nebuvo parengtas projektas arba technologinės kortelės, kuriose nurodomos krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumas, krovinio kėlimo lynų padėtis, tačiau prokuroras nenurodė, kas buvo atsakingas už šio projekto arba technologinių kortelių parengimą, kas buvo atsakingas už preso formų keitimo organizavimą. Nukentėjusiojo nuomone, būtent dėl šio projekto ar technologinių kortelių nebuvimo, dėl netinkamai organizuoto darbo, formų keitimo darbai buvo atliekami chaotiškai, nenuosekliai ir dėl to jis buvo sužalotas. Tarp netinkamai organizuoto preso formų keitimo ir jo sužalojimo yra priežastinis ryšis. Nukentėjusysis tvirtina, kad prokuroro nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės prieštarauja motyvuojamojoje dalyje nurodytoms aplinkybėms. Nukentėjusiojo teigimu, motyvuojamojoje dalyje prokuroras nepagrįstai konstatavo, kad jis ir liudytojas K. S. savavališkai, t. y. savo iniciatyva, keitė preso formas ir būtent dėl jų abiejų didelio neatsargumo nukentėjusysis buvo sužalotas. Nors aprašomojoje dalyje prokuroras nurodė, kad atliekant preso formų keitimo darbus nebuvo parengtas minėtas projektas ar technologinės kortelės, tačiau motyvuojamoje dalyje jis nepagrįstai konstatavo darbų saugos darbe reikalavimų pažeidimų nebuvimą.
Skunde nurodoma, kad pateiktas nutarimas neišsamus ir nepagrįstas, surašytas atmestinai, ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškintos esminės įvykio aplinkybės, t. y. nenustatyta, kas buvo atsakingas už minėtus įrenginius (presą, formas), kas ir kaip turėjo organizuoti preso formų keitimą. Nukentėjusiojo nuomone, šioms aplinkybėms nustatyti yra tikslinga paskirti darbų saugos ekspertizę.
Nukentėjusiojo teigimu, prokuroras neatsižvelgdamas į žodinį darbdavio nurodymą, nepagrįstai konstatavo jo ir K. S. savavališką preso formų keitimą bei nukentėjusiojo didelį neatsargumą, todėl, nukentėjusiojo nuomone, nutarimas kaip nepagrįstas naikintinas.
Skunde nukentėjusysis A. P. nesutinka su prokuroro M. Ū. 2010-01-22, vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. 2010-03-01 nutarimais bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, kur konstatuojama, kad už tinkamą darbų saugos organizavimą buvo atsakingas nukentėjusysis. Nukentėjusysis konstatuoja, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2008-07-14 akte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, krovinys keltas dviem kranais iš anksto neparengus projekto arba technologinės kortelės, kuriuose nurodomas krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumo, krovinio kėlimo lynų padėtys. Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo teisėjos išvada, kad jis privalėjo užtikrinti, jog šie dokumentai būtų paruošti, kadangi buvo kvalifikuotas kėlimo kranų darbo vadovas. A. P. nurodo, kad 2008-06-13 jis kartu su kitu pamainos meistru K. S. vykdė žodinį gamybos direktoriaus S. G. pavedimą pakeisti preso formą. Nukentėjusysis buvo atsakingas už savo pamainos tinkamą ir saugų darbo organizavimą gaminant plytas, tačiau jam, kaip pamainos meistrui, nebuvo suteikti įgaliojimai rengti preso formų keitimo projektus ar technologines korteles, paskirti stropuotojų skaičių. Nukentėjusiojo A. P. teigimu, nutarime buvo tiesiog konstatuota, jog jis kartu su K. S. savavališkai atliko darbus, ir nelaimingas atsitikimas įvyko vien tik dėl didelio jų neatsargumo, tačiau A. P. teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atsižvelgta ir ištirta, kam kokia apimtimi ir kokie įgaliojimai buvo suteikti, kokie įgaliojimai ir kokios funkcijos buvo priskirtos gamybos direktoriui, organizuojant pavojingų darbų atlikimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 13 p., darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų įmonėje, nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
Nukentėjusysis A. P. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nutartį, 2010-03-01 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. ir 2010-01-22 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. Ū. nutarimus, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kaip nepagrįstus panaikinti. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išreikalauti bei pridėti prie bylos patvirtintas dokumentų kopijas (pareigybių aprašymus, įsakymus ir kt.), kuriuose nurodoma, kas iš bendrovės darbuotojų yra atsakingas už silikatinių blokelių gaminimo presą, jo eksploataciją, formų keitimo organizavimą, pavesti darbų saugos specialistui atlikti tyrimą arba paskirti darbų saugos ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas tenkinamas.
Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitų sunkių pasekmių, atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kyla specialiajam subjektui – darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, jei tarp jo veikos ar neveikimo ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Iš 2006-10-31 darbo sutarties Nr. 1958 matyti, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-03-13 dirbo meistru plytų gamybos bare (t. 1, b. l. 64–66).
Gamybos direktorius S. G. paaiškinime nurodė, jog, kad reikės pakeisti gaminamos produkcijos, t. y. siliblokų M18 formas į siliblokų M12 formą, su A. P. tarėsi jau iš vakaro. 2008-06-13 7.10 val. jis į pamainų perdavimo – priėmimo žurnalą įrašė, kad šią dieną gamyba nevyks, o bus atliekamas preso formos keitimas. Sutikęs A. P. susitarė, kad pakeitimo darbus jam padės atlikti K. S. (t. 1, b. l. 88).
Iš gamybos direktoriaus S. G. paaiškinimo matyti, kad jis A. P. dėl preso formos keitimo davė žodinį nurodymą.
Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatyta, kad įvykio metu įmonėje gamyba vykdoma nebuvo, nes buvo numatyta keisti gaminamos produkcijos rūšį – gaminti kitų matmenų silikatinius blokelius. Tam reikėjo pakeisti silikatinių blokelių preso (duomenys neskelbtini) (gamintojas Masa dorstener, Vokietija) M18 formą į M12 formą. Formų keitimas atliekamas taip, kaip apmokymo metu parodė gamintojo atstovas, nes įmonėje preso aptarnavimo instrukcijos darbuotojams suprantama kalba nėra. Kadangi formos iš kieto ir trapaus metalo, stalą reikia nukelti tiksliai ir lėtai, kad nesulaužytų formų. Įmonėje esančiu tiltiniu kranu tai atlikti sudėtinga, todėl naudojama papildoma dantratinė rankinė talė. Gamybos direktorius S. G. darbą atlikti pavedė pamainos meistrui A. P., meistrui K. S. ir tiltinio krano operatorei S. A. (t. 1, b. l. 52).
Šiame akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys buvo netinkamas pavojingų darbų organizavimas, tai yra keltas krovinys dviem kranais iš anksto neparengus projekto arba technologinės kortelės, kuriuose nurodomos krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumas, krovinio kėlimo lynų padėtys. Taip pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT 8-00 (Žin., 2001 Nr. 11-332) 92 punktas „Kelti ir perkelti krovinius keliais kranais leidžiama tik tais atvejais, kai kiekvieno krano apkrova, keliant krovinį, nesusidaro didesnė už krano keliamąją galią ir darbai vykdomi pagal iš anksto parengtą projektą arba technologinę kortelę, kuriuose nurodomas krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumas, krovinio kėlimo lynų padėtis“ (t. 1, b. l. 53).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad darbų organizavimas ir saugus darbas iš esmės užtikrintas tinkamai nebuvo.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. mokėsi UAB (duomenys neskelbtini) pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, 2007-10-30 buvo atestuotas ir jam suteikta teisė dirbti kėlimo kranų darbo vadovu įvairių ekonominės veiklos rūšių įmonėse (t. 1, b. l. 79,80), tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. Ū. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 25) nelaimingo atsitikimo priežastys įvertintos labai formaliai ir paviršutiniškai, iš esmės remiamasi tik liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, nutarimas paremtas prielaidomis, prokuroras savo išvadų bylos medžiaga nepatvirtino, apkaltintas tik nukentėjusysis.
Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. nutarimas atmesti nukentėjusiojo skundą yra paviršutiniškas (t. 2, b. l. 33–34), priimtas neįsigilinant į bylos esmę, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-03-31 nutarties išvada, kad darbdavio ar jo atstovo neveikimas nagrinėjamu atveju tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu ir jo pasekmėmis tikrai nesusiję, yra iš esmės neteisinga, nepagrįsta bylos aplinkybėmis. Nustačius konkrečius pažeidimus, būtina ieškoti priežastinio ryšio tarp konkrečių asmenų veikimo ar neveikimo. Kaltę aktualu nustatyti ne tik nusikalstamų veikų padarymo atvejais.
Nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus, pateikti prašymus (BPK 28 str.), ši nukentėjusiojo teisė nepagrįstai varžoma negali būti.
Ikiteisminio tyrimo teisėjos ir prokurorų nutarimai naikintini, nes byloje būtina išsiaiškinti nukentėjusiajam rūpimas ir jo skunde paminėtas aplinkybes, o tam, kad jas išsiaiškinti reikia specialių žinių, todėl tikslinga paskirti Darbų saugos ekspertizę, kurios pagalba nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmą, techninio pobūdžio pažeidimus, susijusius su nelaimingu atsitikimu, asmenis, atsakingus už norminių aktų reikalavimų vykdymą. Ekspertizę tikslinga pavesti atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (Darbų saugos ekspertizes atlieka Techninių ekspertizių skyrius, tel.: +370 5 2354026).
Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis, nepasitikėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru turi teisę pareikšti nušalinimą BPK 57 str. numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teisėjas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos J. G. 2010 m. kovo 31 d. nutartį, kuria nukentėjusiojo A. P. skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmestas, panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. L. 2010-03-01 nutarimą atmesti A. P. 2010-02-18 skundą dėl 2010-01-22 prokuroro M. Ū. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00449-08, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. Ū. 2010-01-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00449-08.
Nutartis neskundžiama.