- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-16-106-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Juozapas Surblys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Marijona Piktužienė
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja R.Bertašienė Baudž. byla Nr. 1A–16-106/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. sausio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-08 nuosprendžio, kuriuo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., nes nenustatyta, kad jie padarė nusikalstamą veiką.
Atmestas nukentėjusiojo I. L. civilinis ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. ir A. R. buvo kaltinami tuo, kad jie 2006 m. rugsėjo 8 d. apie 23.00 val. įsiveržę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), žmonos S. L. akivaizdoje sumušė gulintį lovoje I. L., suduodami smūgius kumščiais ir tokiu būdu sukeldami fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušamas I. L. jautė ne tik fizinį skausmą, bet mušant žmonos akivaizdoje buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis I. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: išteisintuosius A. R. ir A. R. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka, priteisti iš išteisintųjų 10 000 Lt.
Nurodo, kad jis 2006-09-08, apie 23 val., buvo savo bute atsigulęs miegoti. Į butą įsiveržė A. R. ir A. R. ir nieko nesakę abu kartu pradėjo apeliantą mušti kumščiais. Mušė jį kambaryje, suduodami kumčiais jam į krūtinę, po to ištempė į koridorių. Kiek ir kuris sudavė smūgių apeliantas nurodyti negali. Vėliau atvykę policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą, o naktį, apie 1 val., pristatė į ligoninę. Nurodo ligoninėje konstatuotus sužalojimus. Taip pat remiasi teismo medicinos specialistų išvada dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Apeliantas teigia, kad apklaustų liudytojų parodymai skirtingi. Taip yra todėl, kad R. R. ir D. V. nematė, kaip jis buvo mušamas. Teigia, kad nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai jo žmona S. L. bei J. I..
Nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Išteisintųjų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai A. R. ir A. R. išteisino dėl jiems inkriminuojamų kaltinimų. Teisėjų kolegijos nuomone išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jame detaliai išdėstyta, kodėl nenustatyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.
Kaltinamieji nuosekliai savo kaltę neigė, teigė nukentėjusiojo nemušę, kaltinamasis A. R. parodė tuo laiku iš viso bendrabutyje nebuvęs.
Išteisinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad privatus kaltintojo I. L. parodymai nėra nuoseklūs. Jie nenuoseklūs ne tik todėl, kad nuvežtas į ligoninę medikams teigė, jog jį smušė policijos darbuotojai. Kaip matosi iš jo skundo teismui, I. L. šiame skunde dėstydamas jo sužalojimo aplinkybes nurodė, kad kaltinamieji jį sumušė ir sužalojo bute ( Skundas, t. 1, b. l. 2-3 ). Gi duodamas parodymus teisme bei apeliaciniame skunde jis teigia, kad kaltinamieji jį mušė ne tik bute, bet ir namo koridoriuje ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 99-100 ).
Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė ir liudytojos S. L. parodymais. 2007 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. L. yra pripažintas kaltu nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 8 d., apie 21.30 val., mėtydamas pro savo buto langus įvairius daiktus sužalojo svetimą turtą – apgadino D. V. automobilį, padarydamas 1349 Lt žalą ( t. 2, b. l. 43-45 ). Kaip matosi iš šio nuosprendžio, šio posėdžio metu liudytoja apklausta S. L. parodė, kad „ vakare jau gulėjo lovoje, kai į duris paskambino ir į butą įėjo D. V. sugyventinis, o paskui jį policija. Jie griebė jos vyrą ir ištempė į koridorių, kur jį sumušė ir išvežė į policiją“. Pagal šiuos parodymus I. L. koridoriuje sumušė A. R. ir policijos pareigūnai. Teismas, nagrinėjęs bylą dėl turto sužalojimo, šuos S. L. parodymus atmetė, vertindamas juos kaip siekimą palengvinti kaltinamojo, jos sutuoktinio, padėtį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojas J. I. nematė kas mušė nukentėjusįjį. Liudytojas J. I. parodė, kad jis koridoriuje matė kai du vyriškiai spardė I. L., o kitą dieną nusprendė, kad tai padarė kaltinamieji, nes tai jam papasakojo pats nukentėjusysis, o praeidamas kaltinamasis A. R. pasakė, kad I. L. dar gaus ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 1, b. l. 103). Nors nukentėjusysis parodė, kad kaltinamieji jį sumušė matant kitiems kaimynams, niekas daugiau šios aplinkybės nepatvirtino.
Kaip matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojų parodymų, tiek nukentėjusysis I. L., tiek jo žmona S. L. minėtą vakarą buvo neblaivūs. I. L. būseną parodo ir aplinkybė, kad jis per langą mėtė įvairius daiktus ir apgadino kaimynės automobilį. S. L. dėl netinkamo elgesio išgabenta į policiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jų nenuosekliais parodymais remtis negalima. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę. Teismas įrodymus vertina apagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nors I. L. sužalojimo faktas, remiantis teismo medicinos specialisto išvada, nekelia jokių abejonių, tačiau daugiau jokių objektyvių duomenų byloje, patvirtinančių kad I. L. sužalojo išteisintieji, byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti nuosprendį nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria: