- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-845-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18001-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 28 notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė Svetlana Bazilienė, B. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 28 notarų biuro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 01-11/618R ir įpareigoti notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į žemės ūkio paskirties sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, kad 2011 m. birželio 18 d. mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens B. M. motina G. M., kuri 2007 m. lapkričio 22 d. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Riešės seniūnijos seniūnės. Testamentu G. M. išreiškė valią jai priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatus ir namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui B. M., o pareiškėjai paliko žemės ūkio paskirties žemę, kuri priklausys testatorei mirties dieną. Testamentu nebuvo įvardinti konkretus žemės sklypai, kadangi pareiškėjos motina ketino įrodinėti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji naudojosi žemės sklypais. 2010 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu testatorė tapo dviejų sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Šiuos sklypus ji valdė savo mirties dieną. 2011 m. rugsėjo 20 d. dalyvaujant pareiškėjai ir jos broliui Vilniaus miesto 28 notarų biure buvo paskelbtas G. M. testamentas. 2011 m. spalio 19 d. pareiškėja kreipėsi į notarę prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į minėtus žemės sklypus. 2011 m. spalio 28 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, savo atsisakymą motyvuodama, kad tokiais atvejais kai tarp palikimą priėmusių įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, ginčą, taikydamas paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias normas sprendžia teismas. Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos motina būdama testamento sudarymo dieną veiksni ir suvokdama savo veiksmų reikšmę bei prasmę, aiškiai išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto palikimo, ir iki mirties savo valios nepakeitė. Testatorės teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui įtvirtinta šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 5.19 straipsnyje. Pareiškėjos motina testamento sudarymo dieną būdama garbaus amžiaus, ir sudarydama testamentą įvardijo jai priklausantį turtą ne visiškai tiksliais terminais, ne tokiais kurie yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose. Ypač tai sakytina apie turtą, testamentu paliktą pareiškėjos broliui. Mirusiosios manymu tai buvo 1/2 dalis namo, o ne butas kaip yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Iki pat mirties paskutinius 4 metus pareiškėja gyveno su savo motina, rūpinosi ir slaugė ją. Testatorė nereiškė kitos valios nei išreiškė testamente, ir visada teigdavo, kad turtą paliks būtent tokiomis dalimis: pareiškėjai ateityje įsigytinus žemės ūkio paskirties žemės sklypus; pareiškėjos broliui - pusę gyvenamojo namo (faktiškai tai buvo butas) ir apie jį esantį namų valdos sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad 2011 m. birželio 18 d. mirė pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens B. M. motina G. M. 2007 m. lapkričio 22 d. buvo sudariusi testamentą, patvirtintą Riešės seniūnijos seniūnės. Testamentu G. M. jai priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatus ir namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui B. M., o pareiškėjai paliko žemės ūkio paskirties žemę, kuri priklausys testatorei mirties dieną. 2011 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarei Svetlanai Bazilienei paskelbus testamentą, tarp įpėdinių, t.y. pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl kiekvienam atitenkančio palikimo dalies. 2011 m. spalio 19 d. pareiškėja kreipėsi į notarę prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 28 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas nurodė, kad pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarui suteikiama teisė įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektų teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras - valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras savo uždavinius įgyvendina, tvirtindamas teises ir faktus, kurių egzistavimu galima įsitikinti tiesiogiai pagal įstatymo nurodytus dokumentus. Taigi notarai, vykdydami jiems pavestus uždavinius, daro išvadas iš faktų, kurių buvimu galima įsitikinti remiantis pateiktais dokumentais. Šiuo konkrečiu atveju buvo pateiktas G. M. testamentas, iš kurio notarei nebuvo aišku, koks turtas kurio įpėdinio turi būti paveldėtas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad testamente nurodytas turtas nesutapo su turto, nurodyto nekilnojamojo turto registre duomenimis. Būtent testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18. 5.19 str.). Testamentas - tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Testamentas turi būti parašytas aiškiai ir suprantamai, kad galima būtų nustatyti įpėdinius ir paveldimą turtą. Testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra teisės įgyvendinimą. Gero elgesio (geros moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Teismas konstatavo, kad testatoriaus valia turi būti gerbtina, tačiau ji turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta; turi būti aišku, kas ir kokį konkrečiai turtą turėtų paveldėti. Notarui suteikta teisė juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos, nustatytos šiame įstatyme, ypatybes lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kadangi G. M. testamente testatorės valia išreikšta dviprasmiškai, be to, paskelbus pastarosios testamentą, tarp šalių kilo ginčas dėl paveldimo turto apimties, be to, suinteresuotas asmuo B. M. abejoja dėl testamento surašymo bei patvirtinimo aplinkybių, notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, kadangi iš testamento turinio nėra aiški testatorės valia. Teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą skundą dėl notarės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą, kadangi notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą pagrįstai. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens B. M. kilus ginčui dėl palikimo apimties kiekvieno jų atžvilgiu, siekiant nustatyti testamentu palikto turto dalį, jie turėtų kreiptis į teismą dėl testatorės tikrosios valios nustatymo bei turto padalijimo ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarę Svetlaną Bazilienę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad testamente dalis turto palikta pareiškėjos broliui (suinteresuotajam asmeniui B. M.), o kita dalis pareiškėjai. Pareiškėja sutinka su tuo, kad dalis turto, testamentu palikta pareiškėjos broliui, buvo neaiškiai įvardinta, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo neaiški ta dalis testamento, kuria turtas buvo paliktas pareiškėjai. Tiek notarei, tiek ir teismui buvo neaiški dalis testamento, kuria testatorė išreiškė tokią savo valią: „dukrai J. B. < ... > palieku žemės ūkio paskirties žemė, kuri priklausys man mirties diena“. Šioje testamento dalyje yra dvi gramatinės klaidos - vietoje žodžio „žemė“, turėjo būti parašyta žodis „žemę“, tai yra vietoje klaidingai pavartoto vardininko linksmo turėjo būti pavartotas galininko linksnis. Kita gramatinė klaida - vietoje žodžio „diena“ turėjo būti parašytas žodis „dieną“, tai yra analogiškai vietoje klaidingai pavartoto vardininko linksnio turėjo būti pavartotas galininko linksnis. Tai yra grynai techninės klaidos, jos notarei ir teismui buvo suprantamos. Be to neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški (CK 5.18 str. 2 d.). Tačiau notarei ir teismui nebuvo aiškus terminas „žemė“, nes mirties dieną testatorė paliko du žemės sklypus. Testamente minimas terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ testamento kontekste tapatus terminui „žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Terminu „žemė“ žemės sklypai apibūdinami pakankamai dažnai. Net ir 2010-05-27 sutartis, kurios pagrindu pareiškėjos motina įsigijo abu žemės ūkio paskirties žemės sklypus vadinama „Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartis“. Civilinio kodekso XXIX skyrius pavadintas „žemės nuoma“. Civilinio kodekso 6.545 str. „Žemės nuomos sutarties samprata“ teigiama, kad „pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą...“. Kitaip terminas „žemė“ net ir negali būti aiškinamas. Juo labiau, kad testamente nurodyta jos (tai yra „žemės“) paskirtis - „žemės ūkio“. Todėl notarei nustačius, kad testatorė mirties dieną nuosavybės teise valdė du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ji turėjo pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šiuos žemės sklypus. Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis, tai yra terminu „žemės ūkio paskirties žemė“ pareiškėjai buvo palikti visi (tai yra du buvę testatorės mirties dieną) žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarbi ir aplinkybė, kad tiksliau (pvz. nurodant jų adresus ar unikalius numerius) abu žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir negalėjo būti įvardinti, nes testamento sudarymo dieną jų testatorė nevaldė ir jie net nebuvo suformuoti, tai įvyko gerokai vėliau. Kitoje testamento dalyje, kurioje dalis turto buvo palikta suinteresuotam asmeniui B. M., pareiškėja teisinio suinteresuotumo neturi ir notarės veiksmus palieka vertinti teismo nuožiūra. Jei teismas ar notarė įsitikinę, kad turto, kuris nurodytas testamente ir paliktas suinteresuotajam asmeniui nėra, tokiu atveju notarė turi teisę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą suinteresuotajam asmeniui, nes testamentas gali būti neaiškus ir negaliojantis nebūtinai visoje apimtyje, o tik dalyje. Būtent taip pareiškėjos manymu ir yra - dalyje, kurioje turtas paliktas pareiškėjai testamentas yra aiškus ir nedviprasmiškas, o dalyje, kurioje turtas paliktas suinteresuotam asmeniui jis yra neaiškus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl notaro veiksmų neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog testamentu G. M. jai priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatus ir namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui B. M., o dukrai J. B. paliko žemės ūkio paskirties žemę, kuri priklausys testatorei mirties dieną. Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė Svetlana Bazilienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti pareiškėjai J. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusios G. M. mirties dieną nuosavybės teise valdytus žemės sklypus, motyvuodama tuo, kad testatorės valia išreikšta dviprasmiškai, nėra aiški testatorės valia dėl konkretaus turto patvarkymo. Pareiškėja J. B. sutiko su tuo, kad dalis turto, testamentu palikta pareiškėjos broliui B. M., buvo neaiškiai įvardinta, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo neaiški ta dalis testamento, kuria turtas buvo paliktas pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek notarė, tiek pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog testatorės valia paliekant dukrai J. B. žemės ūkio paskirties žemę, kuri priklausys testatorei mirties dieną, buvo dviprasmiška ar neaiški. Teismų praktikoje pripažįstama, kad testamente išreikštos testatoriaus valios turinys turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (CK 6.193 str.1, 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad testamente minimas terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ testamento kontekste tapatus terminui „žemės ūkio paskirties žemės sklypai“. Jeigu testamente įvardytas konkretus daiktas paliekamas įpėdiniui, tai reiškia, kad paliekamas visas daiktas, bet ne jo dalis, tai yra terminu „žemės ūkio paskirties žemė“ pareiškėjai buvo palikti visi (tai yra du buvę testatorės mirties dieną) žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarbi aplinkybė, kad tiksliau (pvz. nurodant jų adresus ar unikalius numerius) abu žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir negalėjo būti įvardinti, nes testamento sudarymo dieną jų testatorė nevaldė ir jie net nebuvo suformuoti, tai įvyko gerokai vėliau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes notarė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t.y. išduoti pareiškėjai J. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusios G. M. mirties dieną nuosavybės teise valdytus žemės sklypus.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą, taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo B. M. abejoja dėl testamento surašymo bei patvirtinimo aplinkybių, be to jis nesutinka su testamente nurodyto turto padalijimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo B. M. kreipėsi į teismą, pareiškė ieškinį ir ginčijo testamentą, todėl jo šioje byloje išdėstytų argumentų negalima laikyti testamento ginčijimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės tenkinant pareiškėjos prašymą ir įpareigojant Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarę Svetlaną Bazilienę išduoti pareiškėjai J. B. paveldėjimo teisės liudijimą pagal G. M. testamentą į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarę Svetlaną Bazilienę išduoti pareiškėjai J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teisės liudijimą pagal G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) testamentą į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).