- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-1073-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00921-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Algirdas Auruškevičius, Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Standartų spaustuvė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Intrac Lietuva“, UAB „Bonikos turto valdymo grupė“, AB „Lietuvos dujos“, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Auruškevičiaus ir Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) UAB „Standartų spaustuvė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys UAB „Intrac Lietuva“, UAB „Bonikos turto valdymo grupė“, AB „Lietuvos dujos“, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašo: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-12-27 įsakymą Nr.A30-1969 „Dėl sklype Dariaus ir Girėno g. 39 pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-29 įsakymą Nr.49VĮ-(14.49.2.)-1048 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr.0101/0079:1599) Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, dalies UAB „Intrac Lietuva“ nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2).
Ieškovas nurodė, kad 2000-12-25 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi išsinuomojo 6 124 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0079-1599 (toliau – Žemės sklypas), dalį. Likusią 1 345 kv.m. šio Žemės sklypo dalį 2005-02-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi išsinuomojo trečiasis asmuo UAB „Intrac Lietuva“. Žemės sklype yra ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai.
Įsakymu 1 buvo nustatytos Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys, taip pat nustatyta, kad bendram naudojimui tenka 2 923 kv.m. Žemės sklypo dalis. Įsakymas 2 yra priimtas Įsakymo 1 pagrindu, Įsakymu 2 nustatyta, kad Žemės sklype trečiajam asmeniui tenka 1 636 kv.m.
Įsakymas 1 yra priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančia Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ redakcija, kuri negalėjo būti taikoma, nes Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2000-12-25. Galiojant nuomos sutarčiai, nėra jokio pagrindo ir galimybės perskaičiuoti Žemės sklypo dalis, rengti naują Žemės sklypo planą ir pan. Pagal Įsakymo 1 nuostatas atsiranda 2 923 kv.m. plotas, kuris yra skirtas „bendram naudojimui“. Bendro naudojimo ploto iš esmės negali būti, kadangi pagal nuomos sutartis ieškovas turi teisę valdyti ir naudotis 6 124 kv.m. plotu, o trečiasis asmuo – 1 345 kv.m. plotu. Įsakyme 2 nurodyta, kad trečiajam asmeniui iš viso tenka 1 636 kv.m. Žemės sklypo plotas, tačiau tai prieštarauja nuomos sutartims, pagal kurias trečiajam asmeniui buvo išnuomota tik 1 345 kv.m. ploto Žemės sklypo dalis. Neleistinai išplečiant trečiajam asmeniui skirtą plotą, pažeidžiamos ieškovo teisės, kadangi ieškovas netenka teisės į 291 kv.m. plotą.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-11-17 raštu Nr.SS16-250 trečiasis asmuo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu iš naujo perskaičiuoti trečiojo asmens ir ieškovo nuomotiną Žemės sklypo plotą, kad būtų užtikrinta galimybė trečiajam asmeniui tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis pagal tiesioginę jų paskirtį. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija Įsakymu 1 nustatė, kad administraciniam pastatui Dariaus ir Girėno g. 39 (unikalus Nr. 1098-7016-0017) tenka 415 kv.m. ploto Žemės sklypo dalis; dirbtuvėms Dariaus ir Girėno g. 39 (unikalus Nr. 1098-7016-0039) – 1 535 kv.m. ploto dalis; sandėliui Dariaus ir Girėno g. 39 (unikalus Nr. 4400-1219-2406) – 1 159 kv.m. ploto dalis; gamybiniam pastatui su sandėliavimo patalpomis Dariaus ir Girėno g. 39 (unikalus Nr. 1098-7016-0028) – 1 278 kv. m. ploto dalis; transformatorinei Dariaus ir Girėno g. 39 (unikalus Nr. 1098-7016-0052) – 159 kv. m. ploto dalis; bendram naudojimui tenka 2 923 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė Įsakymą 2, kuriuo nustatė, kad, atsižvelgiant į kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingą dalį, trečiajam asmeniui tenka 1 636 kv.m. ploto Žemės sklypo dalis, bendram naudojimui tenka 2 923 kv.m. ploto Žemės sklypo dalis.
CK 6.551 str. 2 d. nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 30.10. p. nustato, jog tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą.
Su ieškovu sudarytos nuomos sutarties 14 p. nurodyta, jog įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčiui bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Trečiasis asmuo pagal Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas turi teisę išsinuomoti tokią dalį valstybinės žemės sklypo, kuri reikalinga kiekvienam trečiajam asmeniui priklausančiam statiniui eksploatuoti. Šiuo metu trečiasis asmuo nuomos sutarties pagrindu naudojasi mažesne Žemės sklypo dalimi, negu reikalinga jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Ieškovas taip pat turi teisę išsinuomoti tokią Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Sudarant nuomos sutartis su ieškovu ir su trečiuoju asmeniu, nebuvo nustatyta, kokios Žemės sklypo dalys reikalingos jiems priklausantiems statiniams eksploatuoti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasis Taisyklėmis ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė visiems Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas sklypo dalis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Įsakymui 1 priimti buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas.
Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. aiškiai įvardija valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu tikslinę paskirtį – tokia nuoma galima tik nuomininkui priklausančių ar nuomojamų statinių, pastatų ar įrenginių, esančių valstybinės žemės sklype, eksploatavimo pagal šių objektų tiesioginę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastre, tikslu. Atsižvelgiant į šį žemės nuomos tikslą, teismo manymu, turi būti aiškinamos ir Taisyklių nuostatos, susijusios su statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymu. Šios Taisyklių nuostatos užtikrina Žemės įstatyme nurodytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka tikslinės paskirties įgyvendinimą.
Todėl, net ir tuo atveju, kai žemės nuomos sutartys buvo sudarytos iki atitinkamų Taisyklių nuostatų įsigaliojimo, besitęsiant nuomos santykiams ir paaiškėjus aplinkybėms, kad nuomininkas neteko jam priklausančių pastatų ar statinių, kuriems eksploatuoti išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ar atsiradus situacijai, kad nuomininkui neužtenka jam išnuomotos valstybinės žemės jam priklausantiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti, teismo nuomone gali ir turi būti taikomos atitinkamos Taisyklių nuostatos, susijusios su pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymu.
Ieškovas 2012-02-02 teismo posėdžio metu pateikė UAB „Neranta“ raštą dėl išvados pateikimo, kuris, ieškovo nuomone, įrodo, jog plotai, reikalingi Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, paskaičiuoti neteisingai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai nėra grindžiami tuo, jog Žemės sklypo dalys statiniams eksploatuoti yra neteisingai nustatytos, todėl šiuo pagrindu ieškovo reikalavimų pagrįstumo netikrino.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismo posėdžio metu teismui buvo pranešta, kad dėl to, kuria Žemės sklypo dalimi gali naudotis ieškovas, o kuria – trečiasis asmuo, yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Minėtoje byloje vertinama ir tai, ar Žemės sklypo plane plotų lentelėje padaryti įrašai grafoje „bendrai" reiškia būtent tą faktą, kad tiek vienas, tiek kitas nuomininkas visu Žemės sklypo plotu naudojasi bendrai, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės padaryti išvados, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Žemės sklypi naudojasi bendrai. Tokiu būdu teismas išėjo už ieškinio ribų, kas yra draudžiama pagal CPK 265 str. 2 d.
2. Nėra pagrindo teigti, kad Įsakymu 2 yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp nuomininkų. Įsakyme 2 taip pat neaptarta, ar nuomininkai galės vienam iš jų skirtu plotu naudotis bendrai, ar naudojimasis turi būti išimtinai atskiras ir pan., taigi Įsakymu 2 yra neaptarta daugybė sąlygų ir aplinkybių, kurios paprastai įtvirtinamos naudojimosi žemės sklypu tvarkoje.
3. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai turėjo teisę priimti skundžiamus Įsakymus ir nustatyti Žemės sklypo dalis, būtinas statiniams eksploatuoti. Ta plinkybė, kad Taisyklių nuostata, nurodanti, jog statinių savininkui išnuomojama būtent statiniui eksploatuoti reikalinga dalis, jau galiojo nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo metu, negali būti aiškinama niekaip kitaip, kad jau tada, t.y. sudarant nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, buvo įvertinta, kokia Žemės sklypo dalis jam yra būtina, ir tokia dalis buvo išnuomota – 1 345 kv.m. Nuo Žemės nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymo momento trečiasis asmuo neįgijo jokios papildomos nuosavybės šiame sklype. Todėl, nepasikeitus faktinei padėčiai, nėra jokio pagrindo perskaičiuoti Žemės sklypo plotą.
Aiškinant nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, 14 p. įtvirtintą sąlygą, taip, jog ši sąlyga apima ir esminių sutarties sąlygų pasikeitimus, paneigiamas šios sąlygos įtvirtinimo nuomos sutartyje tikslas. Tokio pobūdžio sąlygos nuomos sutartyje įtvirtinamos pirmiausia tam, kad nekiltų problemų su žemės nuomininkais, jei būtų keičiamos apmokėjimo už nuomą sąlygos, atsiskaitymo tvarka ir pan. Nuomojamas plotas yra esminė nuomos sutarties sąlyga. Ji negali būti keičiama vienašališkai vien nuomotojo.
4. Tas faktas, kad žemė išnuomota ne aukciono tvarka, apsprendžia tik tai, kokie teisės aktai tokiems teisiniams santykiams bus taikomi, tačiau neturi įtakos skaičiuojant, kokiam nuomininkui kokia žemės sklypo dalis turi būti išnuomota.
5. Teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad priimti įsakymai de facto pakeitė Žemės sklypo nuomos santykius, t.y. nuomos sutartys jau faktiškai yra pakeistos, o pakeistų nuomos sutarčių pasirašymas tėra formalumas. Tokiu būdu teismas ignoravo ieškovo argumentus dėl Įsakymo 2 kaip vienašalio sandorio ir dėl jų nepasisakė, nors Įsakymas 2 traktuotinas būtent kaip vienašalis sandoris, kuriuo valstybė, atstovaujama įgaliotos institucijos, vienašališkai keičia galiojančios nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, sąlygas. Teismas taip pat nevertino to fakto, kad, nustačius trečiajam asmeniui priklausantiems statiniams eksploatuoti būtinas Žemės sklypo dalis, realiai tais pačiais įsakymais buvo nustatytos ir dalys, tenkančios ieškovui, nors jokio prašymo to padaryti ieškovas niekada nebuvo pateikęs. O tai jau vienareikšmiškai yra vienašalis faktinis nuomos sutarties keitimas.
6. 2011-05-16 patikslintame skunde buvo nurodyta, kad „Pagal dabartines Įsakymo ir jo priedo nuostatas, atsiranda 2 923 kv.m. plotas, kuris yra „skirtas bendram naudojimui". Tiek Pareiškėjai, tiek UAB „Intrac Lietuva" atskiromis nuomos sutartimis buvo išnuomoti konkretūs Žemės sklypo plotai ir jokio „ bendro " ploto niekada nebuvo. Pagal šiuo metu tebegaliojančias ir nepakeistas nuomos sutartis Pareiškėja turi teisę valdyti ir naudotis 6 124 kv. metrais. Tai reiškia, kad šiuo plotu negali naudotis niekas kitas, kadangi jis yra išnuomotas būtent Pareiškėjai. Priėmus skundžiamą Įsakymą, atsiranda „bendras" plotas, o tokio ploto iš esmės negali būti. Žemės sklypo dalis yra išnuomota arba Pareiškėjai, arba UAB „Intrac Lietuva", t.y. nagrinėjamu atveju negalima situacija, kad tas pats plotas būtų išnuomotas dviem asmenims. " Taigi plotų paskaičiavimo ir jų priskyrimo bendrai naudojamam ar išimtinai vieno iš nuomininkų naudojamam plotui klausimas ieškinyje buvo keliamas. Nepatikrinus, ar teisingai buvo skaičiuojami plotai, negalima atsakyti į klausimą, ar nustatytas bendras plotas, net jei toks apskritai yra įmanomas pagal galiojančius teisės aktus, yra apskaičiuotas teisingai. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje buvo keliamas skundžiamų įsakymų neteisėtumo visa apimtimi klausimas, t.y. patikslintame ieškinyje buvo formuluojami reikalavimai panaikinti abu šiuos įsakymus kaip neteisėtus. Teismas, nagrinėdamas, ar įsakymai neteisėti, turi patikrinti ne tik jų priėmimo procedūros, bet ir turinio teisėtumą, o patikslintame ieškinyje buvo teikiami argumentai tiek dėl skundžiamų įsakymų priėmimo, tiek dėl jų turinio. Taigi teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar visi skaičiavimai yra teisingi.
8. Pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kodėl yra priteistina būtent tokia suma. Pažymėtina, kad tokia suma viršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius, todėl priteista suma mažintina. Bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui neturi būti priteisiamos ir todėl, kad CPK 98 str. 1 d. nurodyta, jog išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tretieji asmenys laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau nėra šalimis, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje trečiajam asmeniui neturėtų būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Taisyklių 27 ir 30.10 p. aiškiai nustato, jog žemės sklype esantiems atskirai funkcionuojantiems statiniams turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas jų plotas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės naudojimas pagal nurodytą tikslinę paskirtį yra siejamas su būtinumu eksploatuoti nuomininkui priklausančius pastatus.
2. Taisyklėse aiškiai nustatyta, kad pagrindas inicijuoti statiniams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymą yra kompetentingo subjekto, turinčio teisę nuomoti valstybinę žemę, kreipimasis į savivaldybės administraciją. Savivaldos vykdomoji institucija pagal pateiktą prašymą bei dokumentus nustato valstybinės žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis. Įsakymu 1 nebuvo nustatytas ieškovui ir trečiajam asmeniui išnuomotinų žemės sklypų dydis, nes pagal Taisyklių 35 p. žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypo dokumentus (duomenis), apskaičiuoja išnuomojamų žemės sklypų dalių dydį. Taigi išnuomojamų dalių dydį pagal Taisyklių 32.7 ir 35 p. apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojo funkcijas atliekanti institucija. Šią funkciją pagal kompetenciją šiuo metu atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, Įsakymu 1 žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys nebuvo priskirtos konkretiems žemės sklypu besinaudojantiems nuomininkams, t.y. įsakymu tik nustatyta, kad konkrečiame žemės sklype esančiam pastatui tenka jo eksploatavimui reikalinga konkretaus dydžio žemės sklypo dalis.
3. Taisyklės neįpareigoja savivaldos vykdomosios institucijos, atliekančios jos kompetencijai priskirtus veiksmus (nustatant žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis) vadovautis valstybinių žemės sklypų nuomos sutartimis. Statiniams eksploatuoti reikalingų sklypų dalys nustatomos atsižvelgiant į Taisyklių 28.1., 30.10. ir 31.3. p. nurodytus kriterijus.
4. Patikslintame ieškinyje keliamas klausimas dėl Įsakyme 1 nurodyto „bendro ploto" sąvokos. Ieškovas savo reikalavimo panaikinti Įsakymą 1 negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su vendro naudojimo sklypo ploto dalies apskaičiavimo pagrįstumu ir teisingumu. Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo keliamas ginčas dėl to, kad Žemės sklupo plotai, reikalingi statiniams eksploatuoti, yra apskaičiuoti dėl vienų ar kitų priežasčių neteisingai.
Trečiasis asmuo UAB Intrac Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skund nesutinka. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas, siekdamas įvertinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą, visiškai teisėtai pasisakė dėl bendranuomininkų Žemės sklypo dalių nuomos ir naudojimosi. Teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą dėl to, kad visas Žemės sklypas šiuo metu ieškovo ir trečiojo asmens yra naudojamas bendrai.
2. Teismas nenagrinėjo ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, juo labiau, kad šis ginčas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Ieškovo nurodytą teiginį paneigia ir kitos sprendimo švados. Šioje civilinėje byloje buvo analizuojama, kokios priežastys įtakojo Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 priėmimą. Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens kyla ginčai dėl jiems išnuomoto Žemės sklypo naudojimo, o trečiasis asmuo nuomos sutarties pagrindu naudojasi mažesne žemės sklypo dalimi, negu reikalinga jai priklausantiems statiniams eksploatuoti. Tai sprendime pažymėjo ir teismas. Todėl teismo išvada, kad buvo išspręstas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, vertintina visų pirmosios instancijos teismo argumentų kontekste ir yra reiškianti tik tai, kad tokiu būdu buvo išspręstas klausimas dėl to, kiek kiekvienai šaliai reikia Žemės sklypo, kad būtų galima eksploatuoti Žemės sklype esančius statinius.
3. Negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad, trečiajam asmeniui sudarant nuomos sutartį, „jau buvo įvertinta kokia žemės sklypo dalis jam yra būtina ir tokia dalis buvo išnuomota - 1345 kv.m.". Nuomos sutartyje yra nurodyta trečiajam asmeniui išnuomojamo žemės sklypo dalis - 1345 kv.m., tačiau nebuvo nurodyta trečiajam asmeniui priklausantiems žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys.
4. Teismas būtinybę nustatyti trečiajam asmeniui priklausantiems statininiams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis siejo su pareiga tikrinti tokių statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, savininkų teisę naudoti šiuos statinius pagal jų tikslinę skirtį. Antra vertus, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 30.10 p. ir kitos nuostatos, susijusios su statiniams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymu, užtikrina Žemės įstatyme nurodytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka tikslinės paskirties įgyvendinimą. Tad būtinybė nustatyti valstybinės žemės sklypo nuomininkui priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą nuomojamo žemės sklypo dalį bei tikrinti, kaip yra naudojamas nuomojamas žemės sklypas taip pat sietinas su viešojo intereso apsauga, o būtent, siekiu užtikrinti, kad valstybinė žemės būtų naudojama pagal paskirtį.
5. Pats savaime Įstatymo 1 ir Įstatymo 2 priėmimas negali būti vertinamas kaip ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų nuomos sutarčių pakeitimas jau vien dėl to, kad nuomos sutartys šiai dienai nėra pakeistos. Vienašaliu sandoriu yra laikytinas vieno asmens valios išreiškimas, prisiimant teises ar pareigas (CK 1.63 str. 3-4 d.). Įsakymas2 yra priimtas įgyvendinant teisės aktus, suteikiančius teisę trečiajam asmeniui reikalauti nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Tai reiškia, kad Įsakymas 2 negali būti prilyginamas civilinių teisinių santykių subjekto sudarytam vienašaliam sandoriui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pagrįstai nevertino ieškovo argumentų dėl to, kad Žemės sklypo dalys statiniams eksploatuoti Įsakymu 1 ir Įsakymu 2 buvo neteisingai nustatytos, kadangi ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje tokio ieškinio pagrindo nenurodė.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Iš byloje esančio Žemės sklypo plano matyti, jog ieškovo naudojamas Žemės sklypo 6 124 kv.m. plotas ir trečiojo asmens naudojamas 1 345 kv.m. plotas yra naudojami bendrai. Žemės sklypo plane plotų lentelėje padaryti įrašai grafoje „bendrai“ visada reiškia faktą, kad tiek vienas, tiek kitas nuomininkas visu žemės sklypu naudojasi bendrai. Taigi teismas tik konstatavo faktą, o ne nusprendė dėl minėtų aplinkybių.
2. CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 30.9 ir 30.10 p. įtvirtina, kad išnuomojamo žemės sklypo dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, ar žemės sklype yra vienas ar keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai. Jeigu išnuomojant valstybinės žemės sklypą žemės sklypo plane nebuvo išskirtos žemės sklypo dalys žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, valstybinės žemės sklypo nuomininkas ar nuomininkai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis parengti žemės sklypo planą, kuris atitiktų Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Parengtas žemės sklypo planas pateikiamas nuomotojui - Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kuris, patikrinęs žemės sklypo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, galėtų išspręsti klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atitinkamai pakeičiant (papildant) valstybinės žemės nuomos sutartis.
Šalies argumentai
3. Ieškovo žemės nuomos sutarties 14 p. nurodyta, jog įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos užmokesčiui bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Taigi ieškovas, pasirašydamas žemės nuomos sutartį, žinojo apie sutarties sąlygas, su jomis sutiko, taip pat prisiėmė teisės aktų pasikeitimų riziką ir įsipareigojo vadovautis priimtais pakeitimais.
4. Iš su ieškovu ir trečiuoju asmeniu sudarytų žemės nuomos sutarčių turinio matyti, kad pagal nuomos sutartis išnuomotas tam tikras žemės sklypo plotas, tačiau nėra apibrėžta, kokia konkrečia to ploto dalimi kiekvienas nuomininkas naudojasi, t.y. nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui išnuomoto žemės sklypo dalys nebuvo nustatytos. Būtinybė nustatyti žemės sklypo dalis, būtinas pastatams eksploatuoti, iškilo tik trečiajam asmeniui pateikus prašymą Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas teisingai pažymėjo, jog, nustatant statiniams eksploatuoti reikalingas dalis, yra nustatomas valstybinės žemės nuomos poreikis, kuris nepriklauso nuo subjektyvių nuomininkų poreikių, o yra apspręstas objektyvaus savininko poreikio eksploatuoti jam priklausančius statinius pagal jų paskirtį. Taigi šie dalykai nepriklauso nuo subjektyvių nuomininkų poreikių.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Tiek 2000-12-25 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi, tiek 2005-02-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi 7 469 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 39, Vilniuje, ieškovui ir trečiajam asmeniui buvo išnuomotas ne aukciono tvarka gamybiniams pastatams eksploatuoti, ieškovui buvo išnuomota 6 124 kv.m. ploto šio sklypo dalis, trečiajam asmeniui – 1 345 kv.m. ploto sklypo dalis (1 t., 10-11, 12-13, 83 b.l., 2 t., 14 b.l. antra pusė). Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad valstybinė žemės lengvatine (ne aukciono) tvarka yra išnuomojama, jei ji yra užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais, šiems statiniams eksploatuoti.
Byloje nėra įrodymų, kokių dokumentų ir duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad Žemės sklype esantiems ieškovui nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingas būtent 6 124 kv.m. plotas, o trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalingas būtent 1 345 kv.m. plotas. Iš byloje esančių Žemės sklypo planų (1 t., 134 b.l., 2 t., 12-13 b.l.) matyti, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo nustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, sudarant nuomos sutartis su ieškovu ir su trečiuoju asmeniu, nebuvo nustatyta, kokios Žemės sklypo dalys reikalingos jiems priklausantiems statiniams eksploatuoti.
Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 priėmimo metu galiojusi Taisyklių redakcija nustatė, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą. Kai žemės sklype yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasis Taisyklių 34 p., Įsakymu 1 nustatė ir Žemės sklypo plane išskyrė kiekvienam šiame Žemės sklype esančiam statiniui eksploatuoti reikalingas sklypo dalis (1 t., 4-5 b.l.), o atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, remdamasis trečiojo asmens prašymu ir vadovaudamasis Taisyklių 32.7. p., Įsakymu 2 nustatė trečiajam asmeniui išnuomojamą Žemės sklypo dalį, atsižvelgdamas į kievienam statiniui eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį ir į trečiajam asmeniui nuosavybės teise turimų statinių dalis (Taisyklių 30.9. p.).
Tokia pati išnuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams eksploatuoti, nustatymo tvarka įtvirtinta ir galiojančioje Taisyklių redakcijoje.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad Įsakymas 2 yra vienašalis sandoris, kuriuo buvo pakeista su ieškovu sudaryta nuomos sutartis. Įsakymu 2 buvo nustatyta, kokia Žemės sklypo dalis reikalinga trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Pagal Taisyklių nuostatas institucija, turinti teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, esant atliktiems visiems Taisyklėse nustatytiems veiksmams, būtiniems nuomos sutarčiai sudaryti, suderina su būsimu nuomininku nuomos sutarties sąlygas ir priima sprendimą išnuomoti žemės sklypą (pakeisti nuomos sutarties sąlygas), po to yra pasirašoma nuomos sutartis (nuomos sutarties pakeitimai). Todėl skundžiami Įsakymai vertinti tik kaip paruošiamieji dokumentai nuomos sutarčių sąlygoms pakeisti.
Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Žemės sklype yra ne tik ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Intrac Lietuva“, bet ir tretiesiems asmenims Lietuvos standartizacijos departamentas ir UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. Trečiajam asmeniui Lietuvos standartizacijos departamentas Žemės sklype priklauso 133,22 kv.m. ploto sandėlis, esantis pastate, kurio unikalus Nr.1098-7016-0028 (2 t., 217 b.l.), o trečiajam asmeniui UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ priklauso 3 771,57 kv.m. ploto dirbtuvės, kurių unikalus Nr.1098-7016-0039 (2 t., 193-197 b.l.) ir 856,25 kv.m. ploto sandėlis, kurio unikalus Nr.4400-1219-2406 (1 t., 38-40 b.l.). Ieškovas iš trečiojo asmens UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ nuomojasi tik dalį patalpų pastate, kurio unikalus Nr.1098-7016-0039. Nors tretieji asmenys Lietuvos standartizacijos departamentas ir UAB „Bonikos turto valdymo grupė“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau šie asmenys turi teisę ir pareigą tinkamai eksploatuoti jiems priklausančius statinius. Ši aplinkybė atitinkamai mažina ir ieškovui priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį.
Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklių nuostatos, susijusios su statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių nustatymu, užtikrina Žemės įstatyme nurodytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka tikslinės paskirties įgyvendinimą ir gali būti taikomos ir po nuomos sutarčių sudarymo, jei, sudarant nuomos sutartis, nebuvo nustatyta, kokios žemės sklypo dalys yra reikalingos kiekvienam šiame sklype esančiam statiniui eksploatuoti. Byloje nėra įrodymų, kad skundžiamais Įsakymais nustačius Žemės sklypo dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti, Žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui ir trečiajam asmeniui išnuomotiną Žemės sklypo dalį, ieškovas netenka galimybės tinkamai eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius.
Bylos nagrinėjimo teisme ribas sudaro ieškinio faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas) ir ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas). Pagal CPK 111 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. 2 p. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, turi būti nurodytos raštu ieškinyje. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nenurodė aplinkybių, kad skundžiamais Įsakymais yra neteisingai apskaičiuotos statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir bendram naudojimui skirta Žemės sklypo dalis. Šias aplinkybes ieškovas nurodė žodžiu 2012-02-02 teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu, teikdamas 2012-02-01 UAB „Neranta“ dokumentą „Dėl išvados pateikimo“. Tačiau patikslinto ieškinio raštu, kuriame būtų nurodytos šios aplinkybės, ieškovas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio ieškovas negrindė aplinkybėmis dėl neteisingai apskaičiuotų plotų, ir šių aplinkybių nenagrinėjo. Ieškinio teiginiai, kad skundžiamais Įsakymais negalėjo būti nustatytas plotas „bendram naudojimui“, buvo grindžiami ne skaičiavimų neteisingumu, o ta aplinkybe, kad toks plotas apskirtai negalėjo būti nustatytas skundžiamais Įsakymais, nes tai prieštarauja nuomos sutartims.
Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai, nes šios išlaidos pagal CPK 93 str. 1 d. yra priteisiamos tik bylos šaliai. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad šios išlaidos priteisiamos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, naudai, jei sprendimas priimtas tos šalies, kurios interesus gynė tretysis asmuo, naudai. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 6 000 Lt, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, atstovavimo teisme trukmę ir kitas aplinkybes. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir dar labiau mažinti trečiojo asmens turėtas išlaidas už advokato pagalbą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 3 630 Lt (su PVM). Šios išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. p. nustatytą maksimalų dydį, todėl iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistinos išlaidos mažintinos iki 1 815 Lt (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Standartų spaustuvė“ trečiojo asmens „Intrac Lietuva“ naudai 1 815 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.