- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-476-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01069-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. L.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, Kauno AVPK
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties L. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko 2020 m. gegužės 22 d. nutarimu L. L. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, už tai, kad jis 2019 m. liepos 20 d. 11.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam N. Š., su juo susidūrė, sugadino transporto priemones, vairuotojai N. Š. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nutarime nurodyta, kad L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 157 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovas advokatas Dominykas Varnas pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti priimtą nutarimą ir bylą L. L. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ir dėl administracinio nusižengimo teisenos L. L. nutraukimo. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo.
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir administracinę bylą L. L. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Byla išnagrinėta neįvertinus esminių jos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nesivadovaujant taikytinomis teisės normomis bei protingumo ir teisingumo kriterijais. Teigia, kad viso proceso metu nebuvo gauti duomenys apie realų nukentėjusiosios greitį iki eismo įvykio, šių aplinkybių nesiaiškino nei apylinkės teismas, nei Institucija. Ši informacija yra svarbi, kadangi tokie duomenys patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad nukentėjusiosios automobilis atlėkė labai dideliu greičiu, kokio jis (L. L.) nesitikėjo.
4.2. Nurodo, jog byloje buvo nustatytas tik smūgio metu buvęs nukentėjusiosios automobilio greitis, kuris buvo nustatytas ne iš borto kompiuterio duomenų, o iš nuotraukų bei sugadinimų ir metalinių detalių sugniuždymo laipsnio. Specialistas tuomet nustatė, kad smūgio metu taip pat buvo viršytas nukentėjusiosios vairuoto automobilio leidžiamas greitis. Nurodo, jog nukentėjusioji melagingai savo paaiškinime nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurios prieštarauja vaizdo įrašui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji jau yra seniai nuvažiavusi ir jos visiškai nebesimato, o patruliai važiuodami antrąja eismo juosta kerta net nestabdydami Savanorių per. ir privažiuoja jau įvykusį eismo įvykį. Šie patruliai nebuvo apklausti kaip liudytojais.
4.3. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, kuriais nelyginant su nukentėjusiosios, yra pagrindo labiau tikėti. Byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai. Kaltu padarius administracinį nusižengimą asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltę, o visos nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyresnioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas E. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. L. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovas advokatas Dominykas Varnas nesutinka su L. L. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis. Nurodo, kad būtent nukentėjusiosios veiksmai, jos padarytas KET pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs L. L. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo argumrntais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. L., tiek jo atstovas advokatas Dominykas Varnas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
10. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Tuo tarpu KET 157 punktas numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos surinktų duomenų, L. L. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis KET 157 punkto nepažeidė, kadangi jo įsitikinimu, jam sukant į kairę iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) g. į šalutinę (duomenys neskelbtini) g. jokios kliūties nebuvo, o užbaigti jam manevro neleido ypatingai dideliu greičiu, t. y. gerokai viršijant mieste leistiną 50 km/h greitį, nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankryžos atvažiavęs nukentėjusiosios N. Š. vairuojamas automobilis.
12. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, t. y. 2020 m. vasario 6 d. protokolu, Institucijos nutarimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvadomis, kurios nurodytos ekspertizės aktuose, ir visumos šių duomenų pagrindu konstatavo, jog L. L. veiksmai sudarė kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) ir to pasėkoje kilo eismo įvykis. Apylinkės teismas šią išvadą išsamiai ir logiškai argumentavo.
13. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad būtent L. L. padarytas KET 157 punkto pažeidimas yra eismo įvykio kilimo priežastis. Eismo įvykio vieta ir transporto priemonių išsidėstymas, likę pėdsakai, transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, su kuria abu eismo įvykio dalyviai sutiko ją pasirašydami, fotonuotraukos – šių duomenų pagrindu buvo atliktas specialus eismo įvykio tyrimas ir pateikta eksperto išvada, kuria netikėti teismas neturėjo pagrindo, nes išvada motyvuota, joje nurodyti taikyti tyrimo metodai, gauti rezultatai. Iš 2020 m. sausio 20 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 44–51), pateiktos išvados nustatyta, kad būtent automobilio „Mercedes-Benz ML270“, kurį vairavo pažeidėjas L. L., veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) ir taip sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai (N. Š.) bei susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, – techniniu požiūriu tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog eksperto išvadoje yra nurodyta, kad buvusioje situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Nurodytą išvadą pateikė ekspertas M. M..
14. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo paskirta papildoma eismo įvykio ekspertizė. Analogiška išvada padaryta ir atlikus teismo ekspertizę surašytame 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 191–193), kuriame nurodyta, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz ML270“ vairuotojo L. L. veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) dėl to sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai bei susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ir šioje išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai, – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Antrąją eismo įvykio ekspertizę, turinčią teismo ekspertizės statusą, atliko du ekspertai – M. M. ir V. L., sudarius galimybę ekspertams apžiūrėti automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini)
15. Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog byloje yra neginčijamai nustatyta, kad N. Š. prieš susidūrimą vairuodama automobilį Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET, kadangi viršijo mieste leistiną 50 km/h greitį. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad ji įvykdė 2020 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), surašytą už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą KET 129 punkto reikalavimus, jai įrašytą administracinį nurodymą ir sumokėjo 30 Eur dydžio baudą.
16. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs ekspertizės aktus bei skundžiamoje nutartyje išdėstytą jų analizę, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadų objektyvumu ir teisingumu. Iš ekspertizės aktų duomenų, matyti, kad tyrimo metu buvo vertinami visi objektyvūs duomenys. Iš pateiktų ekspertizės aktuose nurodytų išvadų, nustatyta, kad abejose ekspertizės išvadose būtent pareiškėjo padarytas KET 157 punkto pažeidimas (sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) dėl to sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai) įvardijamas kaip tikėtina būtinoji padarinių (eismo įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata) kilimo sąlyga. Be to, abejose ekspertų išvadose nurodoma, jog tikėtina, kad buvusioje eismo įvykio situacijoje automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) vairuotojos N. Š. veiksmai, – gyvenvietėje, kur leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h, važiavo 72 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jai sudariusiu automobiliu „Mercedes-Benz ML270“, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau tai, kad nukentėjusiosios padarytas KET pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nepaneigia paties pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga galėjo būti kita, nei nurodoma ekspertų išvadose, o taip pat nėra duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą abejoti ekspertų išvadų patikimumu ar teisingumu. Nustatyta, kad eismo įvykio ekspertizes atlikę ekspertai priėjo vienos pagrįstos išvados – šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ne nukentėjusiosios greičio viršijimas, o būtent L. L. KET 157 punkto pažeidimas yra tikėtina eismo įvykio kilimo sąlyga, todėl laikyti, kad būtent dėl nukentėjusiosios greičio viršijimo kilo eismo įvykis, nėra jokio teisinio pagrindo. Šias aplinkybes bei ekspertizės aktuose nurodytas išvadas patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 20 d. ekspertizės Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas M. M..
17. Skunde nurodomas teiginys, kad L. L. kaltė nepagrįstai buvo grindžiama prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kad nukentėjusiosios parodymai neatitinka vaizdo įrašo medžiagos, yra netikslūs ir nenuoseklūs. Tačiau aukštesnysis teismas, išanalizavęs parodymus, sugretinęs juos su kitais bylos duomenimis, daro išvadą, jog jokių esminių prieštaravimų nei tarpusavyje, nei su kitais įrodymais, nukentėjusiosios parodymuose nėra. Šiame kontekste pažymima, kad pats pažeidėjas ir jo atstovas yra nenuoseklūs, nes jie taip pat yra suinteresuota šios bylos baigtimi pusė, tačiau savo įvykių versiją jie laiko teisinga ir objektyvia ir siekia tai įtikinti skundą nagrinėjantį teismą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad jis matė nukentėjusiosios automobilį stovintį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, tačiau sukdamas į kairę jo nestebėjo, nes jo vertinimu, jis buvo pakankamai toli ir nukentėjusiosios automobiliui važiuojant leistinu greičiu, jis turėjo spėti atlikti posūkio manevrą, pagrįstai apylinkės teismui leido daryti teisingą išvadą, kad jis (L. L.) sukdamas iš pagrindinės į šalutinę gatvę suko nepažiūrėjęs ir neįsitikinęs, koks yra realus priešpriešais pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės greitis. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo geras matomumas, mažas eismo intensyvumas, t. y. L. L. turėjo visas sąlygas stebėti atvažiuojantį nukentėjusiosios automobilį ir jam būtų užtekę kelių sekundžių įsitikinti, koks yra atvažiuojančio automobilio greitis. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, L. L. nepagrįstai pasikliovė vien subjektyviu situacijos vertinimu ir subjektyviomis savo prielaidomis. Kiekvienu atveju, sukant iš pagrindinio į šalutinį kelią, privalu įvertinti priešpriešais atvažiuojančių automobilio greitį, kadangi greičio viršijimas yra ypatingai dažnas KET pažeidimas. Be to, 2021 m. gegužės 5 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta vienareikšmiška išvada apie tai, kad automobilio „Mercedes-Benz ML270“ vairuotojas L. L. prieš sukdamas į kairę bei duodamas kelią priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadai, jog L. L. kaltė pagrįsta prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent L. L. neįvykdė KET reikalavimo praleisti atvažiuojantį automobilį ir būtent dėl to, tiek kelių policija, tiek ekspertai, atlikdami ekspertizes, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė aiškią ir neginčijamą išvadą, kad L. L. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės. Nagrinėjamu atveju, yra neginčijamai nustatyta, kad būtent L. L. veiksmai – sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui ir taip sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojai bei susidūrė su transporto priemone, techniniu požiūriu tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą ir sukėlė numatytas pasekmes.
19. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.