- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-13
- Bylos Nr.
- 2-1479-877/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- D. G.
- Atsakovas
- K. S.
- Advokatai
- Regina Agrba
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant ieškovės J. G. atstovei advokatei Reginai Agrbai, trečiajam asmeniui D. G., nedalyvaujant atsakovei K. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės K. S. 323,03 Eur turtinei žalai ir 434,43 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovei nuo 2004-03-17 asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakove 2011-07-03 su atsakove sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei teisę naudotis butu iki 2012 m. liepos 3 d. Atsakovė įsipareigojo sumokėti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, padengti nuostolius, susijusius su patalpų bei komunikacijų eksploatavimu, jei tai atitiktų nuo atsakovės priklausančių priežasčių. Po panaudos sutarties sudarymo ieškovė visas savo teises įgaliojimu perdavė savo motinai D. G..
Atsakovė naudodamasi butu nevykdė savo įsipareigojimų pagal panaudos sutartį, laiku nemokėjo komunalinių mokesčių, per panaudos sutarties laikotarpį nuo 2011-07-03 iki 2015 m. liepos mėn. atsakovė liko skolinga 264,50 Eur AB „Kauno energija“, 16,88 Eur UAB „Kauno švara“, 29,53 Eur UAB „Būsto valda“, 55,64 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“, 1,88 Lt AB „Lietuvos dujų tiekimas“, viso 389,73 Eur. Atsakovei neatsiskaitant už butui teikiamą elektrą, AB „Lesto“ atjungė elektros tiekimą butui, priskaičiavo 21,73 Eur, atjungimo mokestį. Elektros tiekimas butui buvo atnaujintas, tačiau ieškovė turėjo sumokėti 22,60 Eur. Ieškovė už butui suteiktas paslaugas panaudos sutarties laikotarpiu sumokėjo 434,06 Eur skolą. Ieškovė taip pat prašo atlyginti 434,43 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovei slapta išsikrausčius iš buto ir negrąžinus ieškovei buto raktų, ieškovė turėjo keisti spyną, todėl patyrė nepatogus. Patekus į butą nustatyta, kad bute nuplėšyti tapetai, paliktos šiukšlės, suskaldytas tualeto bakelis, kriauklė, todėl ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą bei pažeminimą.
Šalies argumentai
2016 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė Kauno apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsisako savo reikalavimo dėl neturtinės žalos reikalavimo, prašo priteisti iš atsakovės 423,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė panaudos sutarties laikotarpiu nemokėjo mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas ir liko skolinga: 264,50 Eur AB „Kauno energija“, 16,88 Eur UAB „Kauno švara“, 29,53 Eur UAB „Būsto valda“, 55,64 Eur AB „Lesto“, 1,88 Lt AB „Lietuvos dujų tiekimas“, 21,73 Eur AB „Lesto“ elektros tiekimo atjungimo mokestį, 22,60 Eur AB „Lesto“ elektros tiekimo atnaujinimo mokestį, viso 434,06 Eur. Ieškovė taip pat už 2015 m. liepos mėnesio paslaugas turėjo sumokėti 21,73 Eur AB „Kauno energija“, 5,95 Eur AB „Kauno vandenys“, 6,10 Eur UAB „Būsto valda“, todėl atsakovė gyvendama bute ir naudodamasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis liko skolinga 467,84 Eur. Atsakovė po panaudos sutarties pasibaigimo butą atlaisvino, tačiau apie tai neperspėjo ieškovės įgalioto asmens, taip pat negrąžino buto raktų. Dėl šios priežasties ieškovės įgaliotas asmuo privalėjo kviesti avarinę tarnybą, keisti buto durų spyną, dėl šios priežasties patyrė 65 Eur išlaidas (40 Eur kainavo spyna, 25 Eur spynos pakeitimas). Patekus į butą buvo nustatyta, kad butas apniokotas, nuplėšyti tapetai, langai apipurkšti sandarinimo putomis, palikta daug šiukšlių. Šiukšlių išvežimas ieškovei kainavo 35 Eur. Atsakovė, pasirašydama panaudos sutartį sumokėjo 144,81 Eur (500 Lt) užstatą, kuris tinkamai įvykdžius panaudos sutartį turėtų būti grąžintas atsakovei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pasibaigus panaudos sutarčiai slapta išsikraustė iš ieškovei priklausančio buto, negrąžino buto raktų, taip pat paliko nuniokotą butą, ieškovė atsakovės sumokėtą užstatą įskaičiavo į turtinių nuostolių atlyginimą ir nurodė, kad galutinė padarytos žalos suma sudaro 423,03 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Regina Agrba patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nesistengė išlaikyti buto geros būklės, padarė žalą. Trečiasis asmuo atsakovę ragino atlaisvinti butą, kadangi ketino butą parduoti, tačiau atsakovė nepranešė, kada ketina iš buto išsikraustyti. Apie atsakovės išsikraustymą trečiasis asmuo sužinojo iš buto kaimynų. Išsikrausčiusi atsakovė nesumokėjo įsiskolinimų už butui teiktas komunalines paslaugas, taip pat negrąžino butų raktų, todėl trečiasis asmuo turėjo kviesti avarinę tarnybą, keisti durų spyną. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino aplinkybes išdėstytas atsiliepime, prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsakovei ieškinys, jo priedai įteikti Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei J. G. priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (14 b. l.). Ieškovė ir atsakovė sudarė terminuotą panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovei nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. liepos 3 d. buvo suteikta teisė naudotis ieškovei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Panaudos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad panaudos gavėjas sumoka 500 Lt garantinį užstatą, kuris pasibaigus sutarčiai bus grąžinamas. Panaudos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad panaudos gavėjas sutartyje nurodytu laikotarpiu naudojasi butu ir įsipareigoja susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus (šildymą, elektrą, karštą bei šaltą vandenį ir k.) paslaugų tiekėjų pateiktuose kvituose nurodytomis datomis, taip pat padengia nuostolius, susijusius su patalpų bei komunikacijų eksploatavimu (užpylimai vandeniu, sulaužymai ir t.t.) jei tai atsitiktų, išskyrus atvejus, nepriklausančius nuo panaudos gavėjo. Pasibaigus panaudos sutarties terminui, atsakovė ir toliau su ieškovės sutikimu gyveno ieškovei priklausančiame bute iki 2015 m. liepos mėn., todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai vertintini kaip neterminuota panaudos sutartis.
Civilinio kodekso 6.629 straipsnyje apibrėžta panaudos sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Civilinio kodekso 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjui pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už butui teiktas komunalines paslaugas. Nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 285,23 Eur įsiskolinimas AB „Kauno energija“, 16,88 Eur įsiskolinimas UAB „Kauno švara“, 28,25 Eur įsiskolinimas AB „Kauno vandenys“, 35,63 Eur įsiskolinimas UAB „Būsto valda“, 1,88 Lt įsiskolinimas AB „Lietuvos dujų tiekimas“, 99,97 Eur įsiskolinimas AB „Lesto“, viso išlaidos už sumokėtus mokesčius panaudos sutarties laikotarpiu sudaro 467,84 Eur. Ieškovė teismui pateikė sąskaitas bei raginimus sumokėti įsiskolinimus už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas (22-33 b. l.). Taip pat pateikė teismui 2015-07-23 mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, kad ieškovė sumokėjo nurodytas sumas paslaugų tiekėjams: AB „Kauno energija“ , AB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Lesto“ , AB „Kauno švara“, UAB „Būsto valda“ (17 b. l.). Taip pat pateikė AB „Lesto“ 2015-07-20 išankstinio mokėjimo sąskaitą 21,73 Eur sumai dėl elektros energijos teikimo nutraukimo vartotojui prašant (18 b. l.), ir vietinio mokėjimo kopiją, patvirtinančią šios sąskaitos apmokėjimą (19 b. l.), bei AB „Lesto“ 2015-07-27 išankstinio mokėjimo sąskaitą 22,60 Eur sumai dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo (21 b. l.) ir vietinio mokėjimo kopiją, patvirtinančią šios sąskaitos apmokėjimą (20 b. l.).
Byloje esančiais duomenimis bei liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė gyveno ieškovei priklausančiame bute panaudos sutarties pagrindu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2015 m. liepos mėn., panaudos sutartimi buvo įsipareigojusi už šias paslaugas apmokėti, tačiau už komunalines paslaugas nesumokėjo.
Ieškovė prašomas priteisti sumas pagrindė rašytiniais įrodymais, kurių pagrįstumu teismui nėra pagrindo abejoti. Įstatymai numato, kad visos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pasirašydama panaudos sutartį sumokėjo ieškovei 141,61 Eur garantinį užstatą, todėl 467,84 Eur įsiskolinimas už butui teiktas komunalines paslaugas mažinamas 141,61 Eur suma ir ieškovei iš atsakovės priteistina 326,23 Eur suma (CK 6.1 str., 6.38 str. 1 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 100 Eur sumą už buto durų spynos keitimą bei šiukšlių iš buto išvežimą. Trečiojo asmens D. G. parodymais nustatyta, kad atsakovei įsikėlus į butą ji paprašė buto raktų visiems savo šeimos nariams, todėl D. G. pasitikėdama atsakove perdavė jai visus turėtus buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus. 2015 m. liepos mėn. atsakovė vienašališkai nutraukė panaudos sutartį ir nepranešusi išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), neperdavė buto raktų trečiajam asmeniui. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo siekdamas patekti į butą turėjo kviesti avarinę tarnybą, atidaryti buto duris bei keisti buvo spyną. Dėl avarinės tarnybos iškvietimo bei spynos pakeitimo ieškovė patyrė 65 Eur turtinę žalą. Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad iki panaudos sutarties sudarymo butas buvo tvarkingas. Atsakovei išsikrausčius iš ieškovei priklausančio buto, butas buvo paliktas nusiaubtas, nuplėšyti visi tapetai, suskaldytas tualeto bakelis, visur pilna nuorūkų, šiukšlių.
Liudytojos D. P. parodymais nustatyta, kad ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto spyna buvo keičiama dalyvaujant liudytojai, liudytoja matė, kaip trečiasis asmuo atsiskaitė už avarinį buto atidarymą bei spynos keitimą. Nurodė, kad ieškovė samdė žmogų sutvarkyti butui, todėl patyrė išlaidas. Įsigytas butas buvo nuniokotas, sienos, lubos ir grindys sugadintos.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Liudytojų, trečiojo asmens parodymais, į bylą pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių sudarytą panaudos sutartį, nesiekė išsaugoti buto geros būklės, priešingai, jį nuniokojo ir sugadino, užgriozdino šiukšlėmis. Trečiojo asmens ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovė neįsileisdavo į butą trečiojo asmens, į butą vedžiojosi pašalinius asmenis, bute buvo girtaujama, šiukšlinama. Atsakovė vienašališkai, nepranešusi atsakovei ar trečiajam asmeniui, nutraukė buto panaudos sutartį, iš buto išsikraustė nepranešusi, išsikraustydama neperdavė buto raktų, t.y. neperdavė buto tokios būklės, kokios jis atsakovei buvo perduotas naudotis, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą (Panaudos sutarties 4 p., CK 6.636 str.). Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė pažeidė sutartyje numatytus įsipareigojimus, dėl ko ieškovei padaryta žala.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Trečiojo asmens ir liudytojų V. V. bei D. P. parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo netikėti, todėl ieškovei neišsaugojus rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius dėl spynos įsigijimo, keitimo, šiukšlių sutvarkymo, teismas sprendžia, kad ieškovės patirti nuostoliai sudaro 100 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės (CK 6.245-6.249 str., 6.251 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė byloje pateikė duomenis apie 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, 5,79 Eur sumokėjimą už Gyventojų registro tarnybos duomenis todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 228,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (8-9, 11, 12 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.). Civilinėje byloje susidarė 13,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios patikslintą ieškinį patenkinus pilnai, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), 423,23 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 23 ct) žalai atlyginti ir 228,79 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti valstybei iš K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,54 Eur (trylikos eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.