Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-62-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-09-18Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-01-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
1A-62-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00176-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
  • 2.4.6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-62-478/2013

Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00176-2012-8

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam G. K., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Priteista iš G. K. R. P. 320,00 Lt žalai atlyginti.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, perlipdamas geležinę tvorą, tyčia įsibrovė į R. P. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą ir iš ten pagrobė 18 vnt. metalinių trinkelių, skirtų kloti grindiniui, kurie buvo padėti kieme ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 320 litų vertės turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-09-18 nuosprendį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę atidedant bausmės vykdymą. Apeliantas skunde teigia, kad paskirta bausmė yra per griežta, LR BK numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir švelnesnė bausmė, t. y. bausmės vykdymo atidėjimas. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis nurodo, kad prisipažino ir gailėjosi, padėjo atskleisti nusikaltimą, turi kur gyventi, yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo senyvo amžiaus mama, kuri yra sunkios sveikatos. Skundo autoriaus teigimu, jis yra silpnų nervų žmogus, dėl kitų nuteistųjų daromo psichologinio spaudimo jam per sunku atlikinėti laisvės atėmimo bausmę. LR BK numatyta, kad jeigu asmeniui yra per sunku atlikinėti bausmę, gali būti neskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Apeliantas skunde neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė apeliantui paduotą apeliacinį skundą pakeisti ar papildyti, todėl jo prašymas panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo paliekamas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę atidedant bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) viena ar kelios baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo sąlygos numatytos LR BK 75 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012). G. K. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas - jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, nusikaltimai padaryti nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumai neišnykę. Nusikaltimas, už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padarytas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, praėjus labai trumpam laiko tarpui po ankstesnės bausmės atlikimo (paleistas iš laisvės atėmimo vietos (duomenys neskelbtini)), todėl jis laikomas recidyvistu LR BK 27 str. prasme. LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys rodo, kad nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi kur gyventi, yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties, jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos mama, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam LR BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymo.

Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad jis turi sveikatos problemų ir dėl to jam per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidžiant nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės turi būti konstatuota, kad jis po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, gydytojų komisijos išvadoje nurodytą ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis G. K. sirgtų sunkia nepagydoma liga, kuri jam trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančio viešosios įstaigos Jurbarko rajono psichikos sveikatos centro rašto (b. l. 73, t. 1) matyti, kad G. K. psichikos sveikatos centro narkologinėje ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas, (duomenys neskelbtini) metais jam diagnozuotas elgesio sutrikimas, pasireiškiantis tik šeimoje. Nuteistojo nusiskundimai dėl sveikatos būklės ir negalėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais, todėl yra nepagrįsti ir vertinami kaip siekis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o tik lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai iš dalies pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių reikšmę spręsdamas dėl nuteistojo pavojingumo ir dėl taikytinos bausmės, kuri atitiktų teisingumo principą, todėl, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, nepakankamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį, netinkamai individualizavo skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, iš esmės įvertino visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, tai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, neįvertino nusikaltimo pavojingumo, padarytos materialinės žalos dydžio, ir tai lėmė netinkamą LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumos vertinimą nustatant bausmės dydį. Tokiu būdu teismas paskyrė neteisingą bausmę, todėl G. K. skirtina nauja bausmė.

Byloje nustatyta, kad G. K., perlipdamas geležinę tvorą, įsibrovė į R. P. priklausančios sodybos kiemą ir iš ten pagrobė 18 vnt. metalinių trinkelių, skirtų kloti grindiniui, tuo padarydamas nukentėjusiajam 320 litų vertės turtinę žalą. Nors G. K. padaryta nusikalstama veika tyčinė, apysunkė, recidyvinė, jis charakterizuojamas neigiamai, tačiau pagrobtų daiktų kiekis ir padaryta žala nėra didelė, šia nusikalstama veika nesukelta sunkių pasekmių, nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino kaltę ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo G. K. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl laisvės atėmimo bausmė nuteistajam turi būti švelninama.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti:

G. K. už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasGytis Večerskas