- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- I2-8177-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00338-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Saulius Žentelis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės,
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. (toliau - ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas, ir Atsakovas) 2025 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 25S9043 (toliau – ir Sprendimas), dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 760052967 (toliau – ir LNG) panaikinimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2023-03-08 Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 53 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nustatytais pagrindais. Kartu su prašymu Pareiškėjas pateikė Rusijos federacijos piliečio pasą, savo gimimo liudijimą, savo motinos E. C. gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, jog jos tėvai yra T. C. V. (tautybė – rusas) ir L. C. J. (tautybė – lietuvė). 2023-05-23 Migracijos departamentas išnagrinėjęs prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą Nr. 23S72939 išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi 53 str. 1 d. 2 p. (asmuo yra lietuvių kilmės) nustatytu pagrindu. Pareiškėjo dukrai pateikus prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir pateikus tuos pačius dokumentus, Migracijos departamentas atliko pakartotinį pateiktų lietuvių kilmę įrodančių dokumentų patikrinimą, gavo papildomą informaciją iš Lietuvos Respublikos archyvų, kuria remdamasis nustatė, kad Pareiškėjo senelės L. K. tautybė buvo latvė, dėl to pareiškėjas negali būti laikomas lietuvių kilmės asmeniu. Tačiau tokioms išvadoms nėra jokio pagrindo, kadangi E. C. gimimo liudijime prie L. K. yra įrašyta, kad pastaroji yra lietuvė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas konstatavo nustatęs, jog E. C. gimimo liudijimas yra galimai suklastotas, kadangi Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, L. K. dukters Emilijos neturėjo, tačiau tokios išvados nėra paremtos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes Pareiškėjo pateiktas E. C. gimimo liudijimas yra oficialus dokumentas. Be to, pats Pareiškėjas papildomai buvo kreipęsis į archyvus, tačiau duomenų apie L. K. gimimą nebuvo rasta, tik Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad L. K. tėvas J. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas įvertinęs patikrinimo metu surinktą medžiagą, nustatė, kad leidimas nuolat gyventi gautas apgaulės būdu, todėl remiantis UTPĮ 54 str. 1 d. 1 p. jį panaikino, bet jis, atsižvelgdamas į savo turimą motinos E. C. gimimo liudijimą, į tai kad Pareiškėjo senelės tėvas gyveno Panevėžio apskrityje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, pagrįstai manė, kad jo senelė yra lietuvė. Net jei Migracijos departamentas įrodytų, kad L. K. buvo latvė, dėl turimų dokumentų akivaizdu, kad Pareiškėjas galimai sąžiningai klydo, todėl tai negali būti traktuojama kaip apgaulė. Migracijos departamentas, gavęs duomenų, leidžiančių matyti, kad Pareiškėjo senelė buvo latvių kilmės, apgaulę konstatavo nesikreipdamas į Pareiškėją dėl tokių faktinių aplinkybių paaiškinimo, tokiu būdu pažeidė gero administravimo principą. Priimtas Sprendimas yra neproporcingas dar ir dėl to, kad Pareiškėjo prosenelis buvo Lietuvos respublikos pilietis, todėl jis turi pagrindą kreiptis dėl LR pilietybės jam atkūrimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Atsakovas nurodė, kad Pareiškėjo atžvilgiu 2025-01-10 priėmė sprendimą Nr. 25S9043 panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos sąjungoje UTPĮ 54 str. 1 d. 1 p., nes Migracijos departamentas 2023-11-29 išsiuntė raštą Lietuvos ypatingajam archyvui prašant informacijos apie pareiškėjo senelę L. K., jos sudarytą santuoką su T. C. ir gimusią dukrą E. C.. Lietuvos ypatingasis archyvas atsakydamas į šį raštą 2023-12-29 pateikė apie K. šeimos tremtį, kurioje yra nustatyta, jog „ <...> L. K. (byloje ir L. O., L.), J. (taip dokumentuose) <...> g. (duomenys neskelbtini), gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), latvių tautybės <...>“. Lietuvos ypatingojo archyvo pateiktais duomenimis, 2024-01-10 rašte nurodyta, jog „Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie L. K. 1943 m. sudarytą santuoką su T. C. bei gimusią dukrą E. C. nerasta“, todėl pagrįstai yra keltinas klausimas dėl E. C. gimimo liudijimo patikimumo, t. y. šis dokumentas yra galimai suklastotas. Atsižvelgus į šią informaciją, Atsakovas padarė išvadą, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir jo leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 25S9043, kuriuo nuspręsta panaikinti Pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Nr. 760052967, galiojusį iki 2028 m. gegužės 26 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2023-03-08 Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nustatytu pagrindu (turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo). Kartu su prašymu Pareiškėjas pateikė Rusijos Federacijos pasą Nr. 75 7172510 (galioja iki 2028-03-01), savo gimimo liudijimą I-?? Nr. 405620, motinos E. C. gimimo liudijimą XII-?? Nr. 019042 (išduotas 2022-12-27 pakartotinai), kuriame nurodyta, kad E. C. gimė (duomenys neskelbtini) Jakutijos ATSR, Bulunsko raj., T. A. kaime, o jos tėvai yra T. C. V. (tautybė – rusas) ir L. C. J. (tautybė – lietuvė).
Migracijos departamentas, 2023-05-23 išnagrinėjęs asmens prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus bei nenustatęs UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi, priėmė sprendimą Nr. 23S72939 išduoti asmeniui leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 1 d. 2 p. (asmuo yra lietuvių kilmės) nustatytu pagrindu. 2023-06-12 asmeniui buvo įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. 760052967, galiojantis iki 2028-05-26.
Skundžiamu Sprendimu leidimas nuolat gyventi Pareiškėjui buvo panaikintas dėl to, jog Atsakovas, įvertinęs papildomo patikrinimo metu surinktą informaciją, kuri jo nuomone patvirtino, kad Pareiškėjo senelė L. K. buvo latvių, o ne lietuvių tautybės asmuo, padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos Pareiškėjas pateikė, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, neatitinka tikrovės ir Pareiškėjo leidimas nuolat gyventi yra gautas apgaulės būdu (UTPĮ 54 str. 1 d. 1 p.).
Leidimo nuolat gyventi panaikinimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 104 punktas nustato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punkte ar 3 dalyje nustatytų leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose ar 3 dalyje nurodyto pagrindo paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi.
Procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles administracinėse bylose, pagal kurias, remiantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus į bylą pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad Atsakovas nepakankamai išsamiai ištyrė juose minimus faktus, todėl galimai padarė nepagrįstą išvadą, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gautas apgaulės būdu. Atsakovas, nustatęs K. šeimos narių latvių tautybės kilmę bei sužinojęs tam tikrus faktus apie jų gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki ištrėmimo, aplinkybes apie jų gyvenimą tremtyje (J. K. žmona L. K. pati yra nurodžiusi, jog dukra L. gyveno Jakutijoje su vyru (b. l. 78-79; 115-116)), neatsižvelgdamas į nepilną archyvinės informacijos fondo duomenų buvimą, nepagrįstai konstatavo Pareiškėjo apgaulę, siekiant gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas neįvertino galimo duomenų prieštaringumo, atsižvelgiant į buvusį labai sudėtingą istorinį laikotarpį, galimo sąžiningo Pareiškėjo klydimo, atsižvelgiant į jo turimus atsakingų institucijų išduotus oficialius dokumentus. Pareiškėjui savo kilmę įrodinėjant pakartotinai Rusijos Federacijoje išduotais dokumentais, o Atsakovui teigiant, jog jie yra galimai suklastoti, Atsakovas nesiaiškino, kodėl šie dokumentai buvo išduoti pakartotinai, neteikė teisinės pagalbos prašymo Rusijos kompetentingoms institucijoms dėl šiam atvejui ištirti svarbių aplinkybių išsiaiškinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra pateikta jokių Atsakovo išvadų ar vertinimų dėl K. šeimos narių turėtos pilietybės prieškariu bei UTPĮ 53 str. 1 d. 1 p. pagrindo buvimo.
Kadangi Atsakovas tyrimą dėl Pareiškėjo vykdė nepakankamai išsamiai, dėl ko galimai padarė nepagrįstas išvadas, Sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl Pareiškėjo skundas yra tenkintinas, priimtas Sprendimas yra naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.; 91 str. 1 d. 3 p.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į proceso šalių elgesį, ginčo kilimo priežastis ir kitas aplinkybes (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas prašo jo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tai yra sumokėtą 30,00 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jam iš atsakovo priteisiamas 30,00 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 25S9043.
Priteisti pareiškėjui A. R. 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.