- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- I-622-624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ernestas Spruogis, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
- Atsakovas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Trečiasis asmuo
- R. G., O. K.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovei Renatai Mikalavičiūtei, atsakovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovei Vildai Valčiūnienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G. ir O. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G. ir O. K. dėl teikimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2008-12-08 teikimą Nr. 1T-34. Nurodo, kad 2008-12-08 gautas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teikimas Nr. 1T-34 dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 priimto sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“, kuriuo siūloma svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 panaikinimo. Vilniaus miesto savivaldybei iki patalpų apjungimo nuosavybės teise priklausė 26,93 kv. m. bendrojo ploto gyvenamosios patalpos - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Vadovaujantis LR civilinio kodekso nuostatomis, tiek turto savininkas, tiek turto valdytojas (gavęs savininko sutikimą) gali pertvarkyti gyvenamąsias patalpas, sujungti ar padalyti į kelis vienetus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-06-18 priėmė sprendimą Nr. 1-535, kuriuo buvo išreikštas tarybos, kaip buto savininkės, sutikimas apjungti savivaldybei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su greta esančiu butu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu O. K. ir R. G. (2008-02-05 minėto buto savininkai pateikė sutikimą dėl apjungimo). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-06-18 priimtu sprendimu išreiškė tik savo, kaip įstatyminio buto savininko, sutikimą dėl butų apjungimo ir šis sprendimas nepažeidė jokių galiojančių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti minėto akto panaikinimo klausimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas adresas, o tik patvirtintas sutikimas dėl konkrečių patalpų sujungimo. Vyriausybės atstovo svarstymai, jog savivaldybė ateityje gali apjungtą butą išnuomoti privačiam asmeniui, yra nepagrįsti, todėl Vyriausybės atstovas, teikdamas tarybai minėtus siūlymus, piktnaudžiavo jam įstatymų suteiktais įgaliojimais. Tarybos sprendimu nebuvo pažeisti valstybės ar kiti viešieji interesai, todėl Vyriausybės atstovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis su siūlymu naikinti priimtą teisės aktą. Vyriausybės atstovo teikimas dėl tarybos 2008-06-18 priimto sprendimo Nr. 1-535 turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nes naikinti minėtą tarybos sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo (b. l. 3-6).
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad savivaldybės taryba ginčijamu sprendimu išreiškė tik valią, kad butai būtų sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Nors butai ir buvo sujungti, savivaldybė neprarado nuosavybės teisių į butą, be to, savininkai turtą valdo savo nuožiūra ir tai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Vyriausybės atstovas formaliai vertino sprendimą tik pagal jo pavadinimą. Vyriausybės atstovo siūlymas panaikinti sprendimą, kuris jau sukėlė padarinius – butai sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą, negalėjo būti įvykdytas. Atsakymo Vyriausybės atstovui dėl teikimo nepateikė, nes Vyriausybės atstovas būtų skundęs sprendimą, todėl patys nusprendė kreiptis į teismą dėl nemotyvuoto siūlymo panaikinimo. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo teisme yra iškelta byla.
Atsiliepimas
Pateiktu atsiliepimu atsakovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyboje 2008-11-20 buvo gautas LR Seimo kontrolierės 2008-11-14 raštas Nr. 4D-2008/3-1019/3D-3919 su pridėta LR Seimo kontrolieriaus 2008-11-12 pažyma Nr. 4D-2007/3-1019, kurioje prašoma įvertinti ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimas Nr. 18-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ bei savivaldybės ketinimai su J. F. sudaryti sandorį dėl socialinio būsto nuomos ne eilės tvarka neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, patikrino minimą sprendimą ir nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimas Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ pažeidė LR vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 46 punktus bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d. 4 p. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovas 2008-12-08 pateikė teikimą Nr. 1T-34 siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti minėto sprendimo panaikinimo klausimą. Pagal LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., savivaldybės taryba teikimą turėjo apsvarstyti artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymas nesuteikia teisės savivaldybės tarybai svarstyti teikimo pagrįstumo ir reikalingumo vykdyti šiame įstatyme numatytus procedūrinius reikalavimus. Jeigu savivaldybės taryba mano, kad teikimas nėra pagrįstas, ji gali siūlymą atmesti, tačiau negali teikimo nesvarstyti ir apie priimtą sprendimą nepranešti Vyriausybės atstovui. Vyriausybės atstovo teikimas yra tik siūlymas savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo panaikinimo klausimą, ir šis administracinis aktas, priimtas vykdant administracinius įgaliojimus, jokių savivaldybės tarybos teisių neapriboja bei nesuvaržo, tad neaišku, kuo remiantis savivaldybės taryba prašo panaikinti Vyriausybės atstovo teikimą. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas teikimo netenkina ir inter alia Vyriausybės atstovo teikimas neįvykdomas, pareiškėjui jokių teisių ar teisėtų interesų pažeidimų ar suvaržymų neatsiranda. Tik Vyriausybės atstovui, tokiu atveju, iškyla pareiga kreiptis į teismą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 92 str., skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju turi būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjas, ginčydamas teikimą, jokiomis teisės normomis nepagrindžia ir net nenurodo kokias teises ar teisėtus interesus pažeidė ar suvaržė Vyriausybės atstovas, teikdamas apsvarstyti savivaldybės taryboje motyvuotą siūlymą – teikimą. Vyriausybės atstovas, nustatęs, kad tarybos sprendimu buvo pažeisti teisės aktai, rėmėsi LR Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d., t. y. tuo teisiniu pagrindu, kuriuo vadovavosi siūlydamas savivaldybės tarybai svarstyti minimo sprendimo panaikinimo klausimą. Pažymėjo, kad Vyriausybės atstovas turi tiksliai vykdyti LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme numatytas funkcijas, o savivaldybės taryba privalo reaguoti į pateiktą motyvuotą teikimą taip, kaip numatyta įstatyme, teikdama Vyriausybės atstovo kreipimuisi reikiamą dėmesį. Pareiškėjo prašymas dėl Vyriausybės atstovo teikimo panaikinimo yra nelogiškas, nepagrįstas nei teisės normomis nei objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nes pareiškėjas nenurodė jokių savivaldybės tarybos teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, kurių pagrindu reikėtų naikinti teikimą (b. l. 25-30).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad Vyriausybės atstovo teikimas nepažeidžia savivaldybės teisių ar interesų. Teikimas yra tik siūlymas, kreipimasis į savivaldybės tarybą, jis nėra teisės aktas ir nesukelia teisės aktui būdingų pasekmių. Įstatymai savivaldybės tarybai nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl teikimo panaikinimo, savivaldybės teisės nebuvo pažeistos.
Pateiktu atsiliepimu tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir O. K. su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-06-18 sprendimu Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adreso suteikimo“ nusprendė suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam 26,93 m² bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir O. K. bei R. G. po 1/2 dalį nuosavybės teise priklausančiam 28,26 m² bendro ploto butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą adresą - (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio O. K. bei R. G. bendrosios dalinės nuosavybes teise, notarine tvarka patvirtintam sutikimui. Priimtas sprendimas minėtiems butams suteikti bendrą adresą nepažeidžia jokių galiojančių teisės aktų (b. l. 54-55).
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutraukiama.
Pateiktu prašymu pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo panaikinti atsakovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2008-12-08 teikimą Nr. 1T-34 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ panaikinimo klausimą (b. l. 7-8).
LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 1 d. 1, 3, 4, 8 p. numato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą teikimą ar reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1-2 p. numato, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.
ABTĮ 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. ABTĮ 3 str. 1 d. numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 8 p. numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams. LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas nenumato, kad galėtų būti skundžiamas Vyriausybės atstovo motyvuotas teikimas, kuriuo pastarasis pasiūlo savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, toks teikimas savivaldybės administravimo subjektui savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. juo Vyriausybės atstovas ne naikina ar įpareigoja panaikinti teisės aktą, o tik pasiūlo apsvarstyti tokio akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Pažymėtina, kad LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. iš esmės įtvirtinta išankstinė tokio pobūdžio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (procedūra), tokios procedūros metu priimami aktai (teikimas, atsisakymas tenkinti teikimą) nėra skundžiami. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ prasme Vyriausybės atstovo teikimas, kuriuo LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. tvarka atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui siūloma svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, nelaikytinas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, atitinkamai – jis negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamas, todėl ši byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai, susiję ne tiek su atsakovo teikimo nepagrįstumu, kiek su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 pagrįstumu ir teisėtumu, t. y. materialinio teisinio pobūdžio argumentai, yra bylos dėl minėto sprendimo panaikinimo, kuri, kaip nustatyta šalių atstovų paaiškinimais, jau yra iškelta, nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102str., 105-106 str. 1 d., 149 str.,
nutaria:
bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. G. ir O. K. dėl teikimo panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.