Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. Š. ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei I. B. dėl teisės rekonstruoti statinį pripažinimo, neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo; trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. dėl teisės rekonstruoti statinį pripažinimo, neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Nurodė, kad atsakovė sutikimo dėl statinio rekonstrukcijos nepareiškė be jokių motyvų. Pasak ieškovų, ūkio statinys seniai stovi arčiau nei 3 metrai nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, o vykdant rekonstrukcijos darbus atstumas iki atsakovės sklypo ribos nesikeis. Ieškovai pateikė teismui statinio projektą ir nurodė, kad statinys bus pastatytas iš nedegių medžiagų.Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovai atliks ne statinio rekonstrukciją, o statys naują statinį, kuris užims didesnį plotą. Ieškovai turi gauti atsakovės sutikimą tokiai statybai, nes statinys bus arčiau nei 3 metrai. Norminiuose aktuose nustatytų atstumo pažeidimas laikomas gretimo sklypo savininko teisių pažeidimu. Nurodė, kad ji siekė abipusio susitarimo – sutiktų duoti sutikimą rekonstrukcijai, jeigu ieškovai iš jos sklypo perkeltų kanalizacijos ir vandentiekio pajungimo įvadus į gatvę, nes tai yra kliūtys atsakovei rekonstruoti ar statyti namą; taip pat atsakovė siekė su ieškovais susitarti dėl tvoros ir priešgaisrinės užtvaros įrengimo. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai I. Š. ir M. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį dėl teisės rekonstruoti pripažinimo, neturint kaimyninio sklypo savininkės sutikimo, tenkinti, pripažįstant ieškovų teisę rekonstruoti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neturint atsakovės (besiribojančio žemės sklypo savininkės) sutikimo (padidinant rekonstruotiną ūkinį pastatą vienu metru į (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pusę); pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovės ieškovų patirtas 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš atsakovės ieškovų apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai siekia ne rekonstruoti, o pastatyti naują kitos paskirties statinį. Pasak apeliantų, pagalbinio ūkio paskirties pastate gali būti įrengiamos tiek pirties, tiek ir garažo patalpos; statinio paskirtis nesikeičia, o elektrinės pirties krosnelės patalpose įrengimas atsakovės interesams neturi įtakos. Ūkinis pastatas nėra sugriuvęs ar nugriautas, o rekonstrukcijos metu dalį laikančiųjų statinio konstrukcijų bus siekiama išsaugoti, kas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte detalizuojamą statinio rekonstravimo sąvoką.

5.2. Kaimyninio žemės sklypo savininkės rašytinis sutikimas reikalingas, kadangi ūkinis pastatas yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovei priklausančio sklypo ribos. Nors atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos nebus mažinamas, tačiau statinio laikančiosios konstrukcijos, esančios arčiau nei 3 m atstumu iki atsakovės sklypo ribos, bus keičiamos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis.

5.3. Tai, kad statinio rekonstravimo atveju, gretimo sklypo savininko teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti arčiau nei 3 metrai iki jo sklypo ribos esantį statinį nėra besąlyginė ir privalo būti protingai motyvuota, apeliantai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, kadangi ieškovų pareikšto ieškinio dalyką sudaro reikalavimas pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo rekonstruoti statinį, o ne vykdyti naujo statinio statybą.

5.5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog neaišku, dėl kokio statinio projekto ieškovai siekė gauti iš atsakovės sutikimą. Pažymi, kad galutinis papildytas projektas į bylą pateiktas kartu su 2016 m. gruodžio 9 d. prašymu.

5.6. Ieškovų nuomone, teismo sprendimo motyvai, jog statinio rekonstravimo supaprastintas projektas pirmiausia turėjo būti suderintas su įgaliotu valstybės tarnautoju, yra nepagrįsti. Teigia, kad ieškovams neturint atsakovės sutikimo, projekto suderinimas nėra galimas.

5.7. Likęs vienas aktualus atsakovės keliamas reikalavimas - inžinerinių tinklų iškėlimas – su pastato rekonstrukcija nėra susijęs. Pasak apeliantų, protingais motyvais galima pripažinti tik tokius argumentus, kurie patvirtintų, jog būtent vykdoma rekonstrukcija pakeis atsakovo gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos. Pažymi ir tai, kad inžinerinių tinklų iškėlimo klausimas priklauso ne tik nuo ieškovų valios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovams I. Š. ir M. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, taip pat gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-10). Atsakovė yra su ieškovų sklypu besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (1 t., b. l. 22-23). Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti jų teisę rekonstruoti, neturint atsakovės sutikimo (padidinant rekonstruotiną ūkinį pastatą vienu metru į (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pusę) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad; 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai siekia ne rekonstruoti, o pastatyti naują kitos paskirties statinį; 2) kaimyninio žemės sklypo savininkės rašytinis sutikimas reikalingas, kadangi statinio laikančiosios konstrukcijos, esančios arčiau nei 3 m atstumu iki atsakovės sklypo ribos, bus keičiamos naujomis; 3) teismas nepagrįstai nurodė, jog neaišku, dėl kokio statinio projekto ieškovai siekė gauti iš atsakovės sutikimą; 4) teismas nepagrįstai nurodė, jog statinio rekonstravimo supaprastintas projektas pirmiausia turėjo būti suderintas su įgaliotu valstybės tarnautoju 5) aktualus atsakovės keliamas reikalavimas - inžinerinių tinklų iškėlimas – su pastato rekonstrukcija nėra susijęs.

Dėl statybos rūšies

Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovų siekiami atlikti statybos darbai yra nauja statyba, ar rekonstrukcija. Bylos nagrinėjimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte numatyta, kad naujo statinio statyba – tai statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal šio straipsnio 18 punktą - statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Šios sąvokos liko nepakitusios ir naujoje įstatymo redakcijoje. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techniniame reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.Kaip minėta, įvertinęs ieškovų pateiktus projektus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai siekia statyti naują kitos paskirties statinį. Teismas nurodė, jog nėra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovai siekė gauti atsakovės sutikimą, nes kreipiantis į teismą projektas nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai teismo išvadai.Visų pirma, į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad iki kreipimosi į teismą, ieškovai atsakovei siuntė pastato projektinius pasiūlymus su vizualizacijomis, kreipimąsi dėl sutikimo naujai statybai ir rekonstrukcijai (1 t., b. l. 147-163), o bylos nagrinėjimo metu 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė architekto J. M. parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastato (8.17), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (2 t., b. l. 4-32), taip pat galutinį, atsižvelgiant į atsakovės atstovo 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, pakoreguotą 2016 m. gruodžio 9 d. pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo supaprastintą projektą ir sprendžiant dėl ieškovų pareikšto reikalavimo, prašė atsižvelgti į teikiamo patikslinto rekonstravimo projekto sprendinius (2 t., b. l. 41-59). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra aišku, dėl kokio projekto ieškovai siekė gauti atsakovės sutikimą.Pasisakydama dėl skundžiamo teismo sprendimo argumentų, susijusių su statybos rūšimi, bei atsižvelgdama į teisės aktuose apibrėžtas naujo statinio statybos bei statinio rekonstravimo sąvokas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatas šiuo metu yra sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas. Pateiktame supaprastintame projekte, kurio sprendiniais prašo vadovautis ieškovai, taip pat nėra numatyta, kad esamas statinys bus visiškai nugriautas, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad pašalinamos ne visos, o „didžioji dalis sienų, esant reikalui, pamatai sutvirtinami, taip pat apšiltinami“. Taip pat iš supaprastinto projekto matyti, kad rekonstravimo metu bus išsaugota esamo statinio rytinėje pusėje esanti plytų mūro siena (2 t., b.l. 54, 55). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamo sprendimo išvados, kad reikės nugriauti seną statinį ir statyti naują, nėra pagrįstos.Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovai siekia statyti kitos paskirties statinį.Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Pagal ginčijamo sprendimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17.2 bei 8.17.4 punktus, tiek pirtis, tiek garažas priskiriami pagalbinio ūkio paskirties pastatams. Šiam pogrupiui pirtis bei garažas priskiriami ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17. punkte. Apie naudojimo paskirties pakeitimą nėra numatyta ir rekonstravimo supaprastintame projekte.Atsakovė, vadovaudamasi sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.2 punktu, teigia, kad pats ieškovų reikalavimas pripažinti teisę rekonstruoti, neturint atsakovės sutikimo, laikytinas pripažinimu, kad ketinama statyti naują ūkinį pastatą, nes rašytiniai susitarimai, kai nemažinamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki besiribojančių žemės sklypų ribų, neprivalomi.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teisės atsakovės išvada padaryta netinkamai aiškinant paminėto teisės akto nuostatas bei byloje esančius įrodymus.Pagal aukščiau minėto reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktą, reikalavimas turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) numatytas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); taip pat numatyta, jog statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų (...).Be to, ieškovai į bylą pateikė atsakymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos internetinės svetainės, kuriame išaiškinta, kad „gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas rekonstruoti statinį privalomas naujai sukuriamoms statinio konstrukcijoms (pastato dalims), statomoms atstume 3 metrai ir arčiau sklypo ribos“.Nagrinėjamu atveju, iš pateikto supaprastinto projekto matyti, kad su rekonstruojamo ūkinio pastato siena, kuri yra sklypo, besiribojančio su atsakovės žemės sklypu, pusėje, bus keičiama nauja. Be to, svarbu tai, kad šiuo atveju, nors atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos nepakis, siena, lyginant su esama, 1 metru bus ilgesnė (2 t., b.l. 54; supaprastinto projekto 26 lapas). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad arčiau žemės sklypo ribos, negu numatyta teisės aktuose, vietoje senos sienos bus sukurta nauja konstrukcija (jos dalis). Taigi, atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos sutikimas pagal pateiktą supaprastintą projektą nereikalingas, ir kad ieškovų reikalavimas pareikštas siekiant statyti naują statinį.Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei nėra reikalinga gauti rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju, nėra ginčo dėl to, kad ieškovų pateiktam supaprastintam rekonstravimo projektui (pagal sprendimo priėmimo metu galiojusią SĮ redakciją) būtinas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau, priešingai, nei nurodo atsakovė, šis faktas nepanaikina aukščiau aptartų reikalavimų gauti gretimų sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punkte įtvirtinta, kad šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Kadangi statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas statinio projektui yra aptartas VII skyriuje, todėl akivaizdu, kad atsakovės sutikimas yra reikalingas. Šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 55 punktą, 7 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.Pagal Statybos įstatymo (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktų nuostatas, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra du skirtingi statybą leidžiantys dokumentai. Sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai statybą leidžiančiais dokumentais laikytini tik tuomet, kai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad ieškovams neturint atsakovės sutikimo, supaprastinto rekonstravimo projekto suderinimas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra galimas.Kita vertus, teisės normos nenumato, kad sutikimą gretimo žemės sklypo savininkas gali išduoti tik esant valstybės tarnautojo pritarimui. Be to, ieškovams negavus valstybės tarnautojo pritarimo (ar leidimo rekonstruoti statinį pagal naujos SĮ redakcijos 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kuris yra statybą leidžiantis dokumentas, jie negalėtų vykdyti projekte numatytų rekonstrukcijos darbų, o išduotas sutikimas (teisės rekonstruoti pripažinimas be atsakovės sutikimo) nepažeistų atsakovės teisių ir interesų.Taigi, apibendrinus išdėstytą, bei vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis ir byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovų ketinami atlikti ūkinio pastato statybos darbai laikyti rekonstrukcija, ir statybą leidžiančio dokumento gavimui ieškovams yra reikalingas gretimo sklypo savininkės - atsakovės sutikimas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą kelia klausimą ir dėl projekto trūkumų. Teigia, kad remiantis Statybos įstatymo (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ieškovai turi gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, kurių jie nėra gavę, todėl mano, jog projektas negalėjo būti rengiamas, be to, jam nepritartų Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir atitinkamai įgaliotas valstybės tarnautojas neduotų rašytinio pritarimo supaprastintam rekonstravimo projektui.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suformuluodami galutinį reikalavimą, ieškovai prašo pripažinti jų teisę rekonstruoti ūkinį pastatą be atsakovės sutikimo ir sprendžiant dėl šio reikalavimo atsižvelgti į teikiamo patikslinto rekonstravimo projekto sprendinius. Pažymėtina, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra numatyta įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose, ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu. Gretimo sklypo sutikimas duodamas konkretiems statybos darbams atlikti. Pagal formuojamą teismų praktiką, tinkamu būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (naujos SĮ red. – 45 dalyje), t. y. pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Taigi, sprendžiant ginčą dėl gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, nėra būtina pateikti projektą, kuris atitiktų visus Statybos įstatyme bei poįstatyminiuose aktuose nustatytus reikalavimus statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir būtų suderintas su įstatyme numatytomis institucijomis. Kaip minėta, jei kompetentingos institucijos nustatytų projekto trūkumus, susijusius su paveldosaugos ar kitais reikalavimais, ieškovai negautų statybą leidžiančio dokumento ir negalėtų vykdyti statybos darbų, kas teismo vertinimu, niekaip nepažeistų atsakovės teisių.

Dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą motyvų

Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog galiojantys norminiai aktai reikalauja, kad ieškovai gautų atsakovės sutikimą dėl naujo statinio statybos, bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, nurodė, kad atsakovė neprivalo nurodyti motyvų, kodėl atsisako duoti savo sutikimą. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada; teigia, kad statinio rekonstravimo atveju, gretimo sklypo savininko teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti arčiau nei 3 metrai iki jo sklypo ribos esantį statinį nėra besąlyginė ir privalo būti protingai motyvuota.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012, kuria remiasi ieškovai, išaiškinta, kad išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje (Nr. 3K-7-230/2010) suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis nėra pagrindo vadovautis, nes nagrinėjamoje byloje, aktualus teisinis reglamentavimas ne dėl naujos statybos teisėtumo, bet dėl esamo statinio rekonstravimo, kada rekonstrukcija vykdoma ant esamo statinio pamatų ir rekonstrukcijos vykdymo metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribos.Kadangi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovai siekia gauti atsakovės sutikimą dėl naujo statinio statybos, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, dėl jo statybos teisėtumo ginčo nėra. Todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą paminėtos aplinkybės, kad kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 negalima remtis, yra nepagrįstos. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės nurodė tris logiškus ir protingus reikalavimus ieškovams, kuriuos ieškovai atsisakė prisiimti vykdyti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė kėlė tris reikalavimus - dėl vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų, einančių per atsakovės sklypą, iškėlimo, tvoros statymo bei rekonstruojamo ūkinio pastato atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovų apeliacinio skundo argumentams, kad inžinerinių tinklų iškėlimo klausimas su ūkinio pastato rekonstrukcija nėra susijęs. Šių aplinkybių, taip pat apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad ieškovai atsižvelgė į atsakovės atstovo pastabas dėl priešgaisrinių reikalavimų ir papildė pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo supaprastintą projektą, kad dėl tvoros ginčo neliko atsakovė neginčija ir atsiliepime į apeliacinį skundą; nurodė, jog nesiekė ieškovų sąskaita susitvarkyti gerbūvio, o tokias aplinkybes pateikė, siekdama įrodyti, jog ieškovai nėra geranoriškai nusitekę atsakovės atžvilgiu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neatskleidė jokių aplinkybių, kaip ieškovų ketinama atlikti ūkinio pastato rekonstrukcija įtakos jos teises, gyvenimo bei veiklos sąlygas. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, nėra motyvuotas, pažeidžia ieškovų teisėtus interesus atlikti turimo ūkinio pastato rekonstrukciją.Apibendrinęs išdėstytą, į bylą pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį netinkamai taikė materialines teisės normas bei įvertino byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį tenkinti, pripažinti jų teisę rekonstruoti ūkinį pastatą (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neturint atsakovės sutikimo (padidinant rekonstruotiną ūkinį pastatą vienu metru (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pusę) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 60-63) (iš viso 1 041 Eur), todėl patenkinus ieškinį, ši suma ieškovams priteistina iš atsakovės; už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (2 t., b.l. 109), todėl visiškai patenkinus jų apeliacinį skundą, ši suma taip pat priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų I. Š. ir M. Š. ieškinį tenkinti, pripažinti I. Š. ir M. Š. teisę rekonstruoti ūkinį pastatą (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neturint atsakovės I. B. (besiribojančio žemės sklypo savininkės) sutikimo (padidinant rekonstruotiną ūkinį pastatą vienu metru į (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pusę).

Priteisti iš atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 072 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.