Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. LR CPK 370 str. 3 d. nustato, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą ir išnagrinėjęs jį teismo posėdyje, teismas išsprendžia prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus LR CPK 368 str. nustatyto termino bei ar prašymas pagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. nurodytais pagrindais.

Atkreiptinas dėmesys, kad šalių ginčas buvo išspręstas pasirašyta taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas. Išaiškintina, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo turi derinti LR CPK 366 str. 1 d. nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su LR CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad sudarius taikos sutartį paaiškėjo taikos sutarties sudarymo metu buvusios aplinkybės (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kurias, jei būtų žinojęs, joks protingas asmuo tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs sutarties (LR CK 1.90 str. 2 d.); kad sudarant sutartį prieš asmenį buvo panaudota apgaulė ar prievarta (LR CK 1.91 str.) ir tai konstatuota baudžiamojo proceso tvarka priimtame nuosprendyje (LR CPK 366 str. 1 d. 4 p.); kt. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., t. y. ieškovės priskaičiuotos sumos neatitinka galiojančių teisės aktų, nes šilumos apskaitą nustato distanciniu būdu. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, tai nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Iš pateikto prašymo matyti nurodytos aplinkybės – dėl šilumos apskaitos prietaisų – skaitliukų, buvo žinomos tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek sudarant taikos sutartį. Skolos dydis, delspinigių dydis bei suma buvo atsakovui žinoma, nes jis pats asmeniškai sudarė taikos sutartį, ją pasirašė, patvirtino. Teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovės veiksmai dėl šilumos apskaitos distanciniu būdu, šilumos kiekio apskaičiavimo būdo, metodo, ir pan., nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovui bylos nagrinėjimo ir taikos sutarties sudarymo metu (LR CPK 178 str.). Teismo nuomone, šios aplinkybės laikytinos atsakovo papildomais, atsikirtimais, o ne naujai paaiškėjusiomis, esminėmis bylos aplinkybėmis.

Atsakovas pareiškimą grindžia naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau nesieja jų su sandorio negaliojimo pagrindais. Pareiškėjas neįrodinėja suklydimo, apgaulės, smurto, imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ar kitų sandorio negaliojimo pagrindų, tačiau tik nurodo, kad su sudaryta taikos sutartimi ir teismo nutartimi nesutinka.

Teismas nurodo, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.

Išaiškintina, kad pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad nebuvo įtrauktas į bylą asmuo, kurio teisėms turi įtakos priimtas teismo procesinis sprendimas gali paduoti tik pats asmuo, su kurio teisėmis susijęs priimta nutartis (LR CPK 365 str. 1 d.).

Prašymas dėl įtraukimo bylą trečiuoju asmeniu atmestinas.

Vadovaujantis LR CPK 47 str. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas baigtas, yra priimtas teismo procesinis sprendimas, t. y. nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjo ir ieškovės sudaryta taikos sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. T. prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo.

Prašymą įtraukti R. T. į bylą trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atmesti.

Nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, per septynias dienas nuo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.