- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 2K-112/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo
R. Š. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 266 straipsnį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, R. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad jis, pasitelkęs kitą asmenį – A. B., kuris dėl padarytų nusikalstamų veikų nėra kaltas, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) bei neteisėtai disponavo (įgijo, gabeno, pardavė) pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais):
R. Š. iš anksto susitarė su S. S. ir V. A. (kuriems apkaltinamasis nuosprendis priimtas Estijos Respublikoje) už 8000 eurų sumą (276 221,40 Lt) parduoti šiems pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – fenilacetoną, ir šią medžiagą nusikalstamai nugabenti (kontrabandos būdu) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Estiją. Tai buvo aptarta daugkartinių telefoninių pokalbių su S. S. ir V. A., vykusių laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 3 d. iki 2005 m. sausio 11 d., metu. Šio nusikalstamo ketinimo realizavimui R. Š. pasitelkė A. B. (kuriam 2005 m. rugpjūčio 1 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam nesant kaltam dėl šių nusikalstamų veikų), parūpino jam UAB „Tele2“ mobilaus telefono SIM kortelę, kad galėtų susiskambinti su atgabentą fenilacetoną priimsiančiais asmenimis - S. S. ir V. A. 2005 m. sausio 10 d., apie 21 val. 30 min., Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perdavė A. B., kad nugabentų į Estiją, parūpintą pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 20,26 kg fenilacetono, patalpinto keturiuose 5 litrų talpos kanistruose, įdėtuose į juodą lagaminą, ir nurodė A. B. jo iš anksto telefonu su S. S. ir V. A. aptartą minėto fenilacetono pristatymo būdą (naudojantis tarpmiestiniu maršrutiniu autobusu) bei vietą (Talino autobusu stotį Estijoje). Taip pasitelkto A. B. pagalba neteisėtai įgijo nurodytą pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), kurį to paties A. B. pagalba laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 10 d. 21 val. 45 min. iki 2005 m. sausio 11 d. 1 val. neteisėtai gabeno maršrutiniu tarpmiestiniu autobusu „Setra S228“, duomenys neskelbtini, iš Vilniaus autobusų stoties į Saločių pasienio punktą, Saločių sen., Pasvalio raj., kur, neturėdamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, pergabeno minėtą pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 20,26 kg fenilacetono per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Toliau gabeno jį per Latvijos ir Estijos Respublikų teritorijas ir 2005 m. sausio 11 d., apie 8 val., 20,26 kg fenilacetono atgabeno į Talino autobusų stotį, kur, A. B. už sutartą atlygį perdavus atgabentą fenilacetoną S. S., taip per pasitelktą asmenį (A. B.) neteisėtai pardavė pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 20,26 kg fenilacetono. S. S. atgabentą fenilacetoną tą pačią dieną paslėpė V. A. priklausančiame garaže, esančiame Taline duomenys neskelbtini. 2005 m. sausio 11 d., 9 val. 5 min., šį pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) kratos metu aukščiau minėtoje vietoje surado ir paėmė Estijos Respublikos teisėsaugos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. kasaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų. Liudytojų S. S., V. A. ir T. L. parodymai negali būti laikomi įrodymais ir jais negali būti grindžiama nuteistojo kaltė, nes liudytojai buvo apklausti pažeidžiant BPK 242 straipsnio nuostatas. Šie liudytojai pagal teisinės pagalbos pavedimą byloje nebuvo apklausti nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu. To nepadaręs, teismas negalėjo betarpiškai, išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybių, be to, nebuvo sudaryta galimybė liudytojams užduoti klausimus. Atmetus šių liudytojų parodymus, duotus Estijoje, kurie buvo vada ikiteisminiam tyrimui Lietuvoje pradėti, likusių įrodymų, anot kasatoriaus, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Visa tai nuteistasis buvo išdėstęs apeliaciniame skunde. Pats apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, savo nutartyje nurodė, kad liudytojo ar įtariamojo parodymai vienoje byloje negali būti automatiškai perkeliami į įrodinėjimo procesą kitoje byloje, todėl šio teismo sprendimas vadovautis liudytojų S. S. ir V. A. parodymais, užfiksuotais Estijos pareigūnų tiriamoje byloje, kelia pagrįstų abejonių. Kasatorius mano, jog šių liudytojų parodymai gali būti reikšmingi tik teismui tikrinant ir vertinant byloje surinktus duomenis. Estijos Respublikos Chartumo apskrities teisme apklausiant S. S. bei V. A., dalyvavo kasatoriaus gynėjas, todėl teismas konstatavo, jog nuteistojo teisė užduoti liudytojams klausimus buvo realizuota per jį, t. y. nebuvo pažeista, tačiau, apibendrindamas šiuos parodymus, teismas nurodė, jog jie mažiau konkretūs ir informatyvūs. Be to, teismas nurodė, kad kasatorius neteisus teigdamas, jog be šių liudytojų byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nes kasatorius nutyli apie operatyvinių veiksmų protokolus ir prie jų pridėtose telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotus kontaktus tarp kasatoriaus ir A. B., pokalbių stenogramose užfiksuotus pokalbius tarp kasatoriaus ir S. S., V. A. bei A. B., kurių turinys aiškus, informatyvus ir nekeliantis abejonių. Juo labiau, kad fonoskopinio tyrimo metu, anot teismo, užfiksuotas R. Š. balsas. Teismas nurodė rėmęsis Estijos pareigūnų atsiųstais dokumentais, nes jie yra oficialūs, todėl pripažįstami Lietuvoje ir papildomo tyrimo nereikalauja. Kasatoriaus teigimu, jo nekaltumą patvirtina A. B., D. J., V. V. (V. V.) parodymai, DNR bei daktiloskopinio tyrimo išvados, tačiau teismas nurodė, kad jie kaltės nepatvirtina, bet tuo pačiu ir nepaneigia nė vienos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados ar savarankiško įrodymų šaltinio. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, be to, iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Nutartyje, kuria nutarė prašyti Estijos teisingumo ministerijos atlikti pakartotinę S. S. ir V. A. apklausą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šie parodymai yra reikšmingi bylai teisingai išspręsti, tačiau, priimdamas 2006 m. birželio 14 d. nutartį, teismas apsiribojo tik parodymų, duotų Chartumo teisme, apibendrinimu ir konstatavo, kad S. S. bei V. A. kalbėjo su R. prisistačiusiu asmeniu dėl fenilacetono, kurį vadino „švęstu vandeniu“, atgabenimo autobusu. Atsakydamas į kitus klausimus, kaip pažymima nutartyje, S. S. paaiškino, kad R. rekomendavo asmenį, vardu V., bei parodė, jog pirminius parodymus davė veikiamas policijos pareigūnų. V. A. toje pačioje apklausoje parodė, jog, jam būnant Lietuvoje, kažkas siūlė „švęstą vandenį“, tačiau jis juo nesusidomėjo, be to, patvirtino, kad jam žinomas asmuo, vardu V. Kasatorius neneigia suvedęs V. ir S. S., tačiau tvirtina nežinojęs, jog bus gabenama kažkas nelegalaus, nes girdėjo, jog prekė bus gabenama autobusu. Tokią pat įvykių eigą patvirtino ir A. B., kuris nurodė, kad prekę į Estiją nuvežti jo prašė asmuo vardu V., be to, jis neatpažino kasatoriaus parodymo atpažinti metu. Visa tai kategoriškai paneigia kasatoriaus kaltę bei akivaizdžiai rodo, kad šios nusikalstamos veikos organizatorius Lietuvoje – asmuo, vardu V. Tačiau teismai šių parodymų nevertino, juose nurodytos versijos netyrė – t. y., į visas šias aplinkybes nekreipė jokio dėmesio bei tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimus įrodymų vertinimui. Tai, kad nurodytų asmenų parodymai šioje byloje pagrindžiant kasatoriaus kaltę, yra esminiai, rodo, jog teismas privalėjo atsakyti į visus skundo argumentus šiuo klausimu, tačiau to nepadarė, t.y. iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo, o tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Be to, teismas rėmėsi neteisėtai gautais duomenimis kaip įrodymais, o tai draudžia BPK. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarta gauti duomenis apie padarytą sunkų nusikaltimą, o ne imti lyginamuosius balso pavyzdžius. Šių pavyzdžių paėmimas prieštarauja BPK 158 straipsnio nuostatoms, nes, juos paimant, buvo viršytos pareigūno kompetencijos ribos, o dėl to teismas, priimdamas nuosprendį, negalėjo remtis fonoskopinio tyrimo specialisto išvada. Šios išvados tiriamoji dalis, kurioje vartojami terminai „tikėtina“ ir „leidžia manyti“, prieštarauja tos pačios išvados galutiniams atsakymams, t.y. padarytoms kategoriškoms išvadoms dėl R. Š. balso užfiksavimo. Be to, ši išvada prieštarauja metodologiniams ir metodiniams reikalavimams, keliamiems fonoskopinei ekspertizei, nes šiai būtinas originalus įrašas, o to nebuvo įmanoma nustatyti, bei konkreti techninė įranga, kuria šis įrašas buvo atliktas, o ji pristatyta nebuvo. Teismas netenkino prašymo iškviesti ir apklausti ekspertizę atlikusius specialistus, taip atimdamas galimybę panaikinti prieštaravimus, esančius specialisto išvadoje, bei nustatyti, ar ekspertizė buvo atlikta tinkamai, t.y. nepažeidžiant virš minėtų reikalavimų. Visos skunde išdėstytos aplinkybės rodo, jog buvo pažeisti ne tik Lietuvos baudžiamieji įstatymai, bet ir bendrai baudžiamojoje teisėje ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 paragrafuose įtvirtinti principai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Neišnagrinėti pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai – esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas
BPK 320 straipsnyje išdėstytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Vienas iš pagrindinių R. Š. apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi V. A. ir S. S. apklausų protokolais, nes Estijos Respublikoje jie buvo apklausti ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, o Mokesčių ir muitų departamento pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. gruodžio 16 d. nutartyje teisingai konstatavo, jog nuosprendį galima grįsti tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti perskaityti tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau tokie parodymai neturi įrodomosios vertės teismui priimant nuosprendį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, jog S. S. ir V. A. parodymai yra reikšmingi bylai teisingai išspręsti, todėl nutarta organizuoti šių asmenų apklausą teisme, pateikiant nutartyje išdėstytus klausimus. 2006 m. kovo 20 d. ir 2006 m. balandžio 20 d. Estijos Respublikos Chartumo apskrities teisme dalyvaujant prokurorui Ž. Radišauskui ir R. Š. gynėjui K. Virbickui, buvo apklausti V. A. ir S. S. Jų parodymai buvo perskaityti 2006 m. birželio 14 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje. 2006 m. birželio 14 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje dar kartą pabrėžta, jog V. A. ir S. S. apklausos, kuriomis nuosprendyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka LR BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tačiau gauti įrodymai nutartyje nenagrinėjami ir neanalizuojami, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apsiribojo išvada, jog gauti parodymai yra mažiau konkretūs ir informatyvūs. Tačiau iš esmės šie asmenys nepaneigė savo parodymų, kuriais rėmėsi apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. Š. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ne tik prieštarauja to paties teismo padarytoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis S. S. ir V. A. parodymais, bet ir yra neteisinga vertinant minėtų liudytojų parodymų, kuriuos jie davė teisme, turinį. S. S. 2006 m. balandžio 20 d. apklausos metu nurodė, jog patvirtina parodymų dalį dėl jo kaltės. Paklaustas jis paaiškino, jog telefonu dėl psichotropinių medžiagų pirmtakų tiekimo kalbėjo su R., galėjo kalbėtis ir su V., į klausimą, ar R. buvo iniciatorius, atsakė neigiamai. R. jam pasakė, kad tuo neužsiiminėja ir rekomendavo V. Šie parodymai iš dalies atitinka R. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme ir jo poziciją apeliaciniame skunde, jog dėl krovinio gabenimo su asmenimis iš Estijos bendravo paprašytas V., kuris rūpinosi krovinio gabenimu iš Lietuvos į Estiją. R. Š. parodymus dėl krovinio gabenimo patvirtina ir liudytojas A. B., kuris parodė, jog nugabenti krovinį į Estiją paprašė asmuo, kuris prisistatė V., tas asmuo nupirko autobuso bilietą, mobiliojo ryšio SIM kortelę bei perdavė jam krovinį ir paaiškino, kam turės tą krovinį perduoti. Byloje yra ir daugiau duomenų, kurie netiesiogiai patvirtina, kad krovinio gabenimu rūpinosi baudžiamojoje byloje nenustatytas asmuo, kuris S. S., R. Š. ir A. B. įvardijamas V. UAB „Eurolines Baltic International“ pažyma (T. 3, b. l. 60 ) patvirtina, jog A. B. bilietą įsigijo 2005 m. sausio 10 d., 11 val. 36 min. Telefoninių pokalbių įrašų išklotinės patvirtina, jog R. Š. ir S. S. 2005 m. sausio 10 d. telefonu dėl krovinio gabenimo kalbėjosi 12 val. 25 min., 23 val. 28 min., 23 val. 41 min., 23 val. 42 min. ir tik 23 val. 43 min. R. Š. žinojo bei pasakė telefono numerį, krovinį gabensiančio asmens vardą bei kitus duomenis. Pažyma iš UAB „Tele2“ patvirtina, jog A. B. gauta mobiliojo ryšio SIM kortele abonentiniu numeriu duomenys neskelbtini ėmė naudotis 2005 m. sausio 10 d. nuo 8 val. 52 min. iki 2005 m. sausio 11 d., 19 val. 51 min. Intensyviausi ryšiai buvo su telefonais abonentiniais numeriais duomenys neskelbtini, tačiau bylos proceso metu nepavyko nustatyti, kam priklausė ir kas naudojosi šiais numeriais. Duomenų apie R. Š. telefoninį kontaktą su A. B. byloje nėra. Visos šios aplinkybės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo patikrintos ir išaiškintos, apeliacinio skundo argumentai ir S. S. bei R. Š. teiginiai dėl asmens, vardu Vitališkas, vaidmens liko neišnagrinėti ir proceso nustatyta tvarka neįvertinti. Šių aplinkybių ištyrimas gali turėti reikšmės teismų išvadai pripažinti R. Š. nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, vykdytoju, nes teismai konstatavo, jog R. Š. fenilacetono gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pasitelkė A. B., parūpino jam UAB „Tele2“ mobilaus ryšio telefono kortelę abonementiniu numeriu duomenys neskelbtini. Taip pat konstatavo, jog nenustatytomis aplinkybėmis perdavė jam Vilniaus autobusų stotyje 20,26 kg fenilacetono, nurodė A. B. fenilacetono gabenimo būdą. Toliau teismai daro išvadą, jog taip A. B. pagalba R. Š. neteisėtai įgijo pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtaką bei gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tačiau A. B. parodė, jog R. Š. nepažįsta ir su juo nebuvo susitikęs, teismai nenurodė duomenų ir neišdėstė argumentų, kokiomis aplinkybėmis minėtus veiksmus R. Š. atliko. Todėl lieka neaišku, kaip buvo įgytas krovinys, kas perdavė jį A. B., kaip buvo derinami A. B. ir R. Š. veiksmai dėl krovinio gabenimo, kas parūpino priemones (bilietus, telefoną), nurodė A. B. maršrutą, asmenis, taip pat kitos aplinkybės. Tai rodo, jog bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, ši apeliacinio skundo argumentų dalis neišnagrinėta. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl fonoskopinės ekspertizės, pareikštos abejonės dėl metodinių reikalavimų taikymo, ekspertizės išvadų pagrįstumo. Skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prašymo iškviesti ir apklausti ekspertizę atlikusius specialistus, atėmė galimybę pašalinti prieštaravimus, nustatyti, jog ekspertizė buvo atlikta tinkamai. Kartu su prašymu buvo pateiktas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atsakymas apie tai, kokiomis sąlygomis turi būti daromi tiriamieji įrašai, bei į ką reikalinga atsižvelgti tiriant lyginamuosius ir tiriamuosius garso įrašus. Remiantis šiuo atsakymu ir buvo suformuluota dalis klausimų minėtame prašyme. Apeliacinės instancijos teismas spręsti pareikštų prašymų pagrįstumo išėjo į pasitarimų kambarį, tačiau nesurašė dėl to nutarties, o tik padarė įrašą teismo posėdžio protokole (BPK 253 straipsnio 2 dalis). Protokolinėje nutartyje nebuvo pateikti visi atsakymai į klausimus, kuriuos pateikė nuteistojo gynėjas. Į klausimus, kurie suformuluoti remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta informacija, atsakyta abstrakčiais teiginiais, be konkretaus atsakymo į klausimus. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme bei prie jo pridėtoje papildomoje medžiagoje yra informacija ir klausimai, į kuriuos atsakyti reikalingos specialios žinios, todėl jie turėtų būti nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka. Visi išvardinti pažeidimai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.