- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-410-544/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04323-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutės Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Eka“
- Ieškovas
- UAB „Interinfo Lietuva“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-410-544/2010
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant UAB „Eka“ atstovui direktoriui A. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Eka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-828-2010 pagal ieškovės UAB „Interinfo Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Eka“ dėl 696,20 Lt skolos, 6 % palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 696,20 Lt skolos pagal sutartį-užsakymą, 6 % metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-07-11 šalys sudarė sutartį užsakymą Nr. 8576, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė reklamos paslaugas ir apmokėjimui už jas pateikė 2002-12-04 PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 1960109, 696,20 Lt sumai. Atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Mano, jog sutartis-užsakymas Nr. 8576, PVM sąskaita-faktūra yra pakankami įrodymai, patvirtinantys atsakovės skolą. Sutarties tekste esantys taisymai sutarties paslaugų apimties nekeitė, tai buvo informacijos apie teikiamas paslaugas patikslinimas. Mano, jog sutarties galiojimui neturi reikšmės tai, jog ji nepatvirtinta šalių antspaudais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-03 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 696,20 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Vadovaudamasis CK 1.73 str. 2 d., 3 d., 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., 2 d., 6.165 str., 6.181 str. 1 d., teismas nusprendė, kad pateikta šalių sutartis negali būti laikoma derybiniu šalių dokumentu, o yra šalių susitarimas sukurti civilinius teisinius santykius dėl atlygintinų reklamos paslaugų teikimo, kuris buvo sudarytas, kai ieškovas (oferentas) faksimiliniu ryšiu gavo atsakovo akceptą (pasirašytą sutarties dokumentą). Nurodė, kad sutartį yra pasirašę abiejų šalių atstovai, joje nėra jokių papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų. Sutarties dalyje „Apibūdinimas“ aiškiai nurodyti ieškovo įsipareigojimai atsakovui. Šioje skiltyje esantys taisymai įsipareigojimų apimties ir esmės nekeičia, jais patikslinta tik numatoma paskelbti informacija apie atsakovą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas sutartį vykdė, joje numatytas paslaugas atsakovui suteikė – skelbė reklaminę informaciją apie atsakovą kataloge, internete, kitomis priemonėmis, o jo teikiamos paslaugos yra mokamos, jei informacija skelbiama tam tikru būdu, t. y. paryškinant, išskiriant ją iš informacijos apie kitas analogiškas įmones ieškovo leidžiamuose kataloguose. Nurodė, kad atsakovės argumentai, jog informacija apie jį nurodytu būdu buvo skelbiama nesudarius sutarties su ieškovu, nepagrįsti. Aplinkybė, kad atsakovas galimai negavo ieškovo išrašytos sąskaitos, neatleidžia ieškovo nuo pareigos atsiskaityti už paslaugas pagal sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Eka“ prašo panaikinti Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės nurodytus argumentus ir neatsižvelgė, kad nebuvo aiškiai suformuluota ir išreikšta reklamos užsakovo – UAB „Eka“ - valia ir/ar pageidavimas įsigyti būtent tokias paslaugas, kurias atliko ieškovė. Mano, kad tokiu atveju, kai ieškovė tik pasiūlė savo paslaugas, bet iš atsakovės negavo tiksliai išreikštų bei suformuluotų pageidavimų, avansinio apmokėjimo, kaip kad buvo numatyta sutartyje, ir vienašališkai įvykdė, neva, sutarties įsipareigojimus, negali būti laikoma sutartiniais santykiais, grindžiamais abiejų šalių laisva valia. Ieškovo pateikta sutartis-užsakymas Nr. 8576 nelaikytina juridinę galią turinčiu dokumentu dėl joje esančių prieštaraujančių įrašų, kopija yra subraukyta, taisymai nepatvirtinti dokumentą taisiusiojo asmens parašu, prie taisymų nenurodyta data ir pan. Teismas išvadą, jog nėra priežasčių teigti, jog sutartis neturi juridinės galios, padarė vadovaudamasis tuo, kad sutarties-užsakymo 3.2 punkte nurodoma, jog tarp šalių galioja faksu pasirašyti dokumentai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Teigia, jog šiuo atveju buvo tik derybinis susirašinėjimas su reklamos siūlytojais ir jis negalėjo būti pripažintas ieškovės paslaugos užsakymu. Tekstas skiltyje „Apibūdinimas“ neaiškus, kopija yra subraukyta, taisyta, o dalyje „Viso, PVM 18 %, Mokėti“ matyti trynimo pėdsakai. Ieškovas teismui nepateikė sutarties-užsakymo originalo, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti, kuriuo metu buvo atliekami koregavimai sutartyje. Teismas ignoravo ir neanalizavo sąlygų, nurodytų tos pačios sutarties 2.1 punkte, kuriame numatyta, kad užsakovas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo sumokėti šioje sutartyje nustatytą sumą pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Ieškovas tokios avansinio (išankstinio) apmokėjimo sąskaitos, kaip numatyta sutartyje, nebuvo pateikęs nei per 30 dienų, nei per 60 dienų. Jei per 30 dienų nuo 2002-07-11 būtų gavę reikalavimą dėl avansinio apmokėjimo, jau tuomet, o ne po 7-8 metų būtų išsiaiškinę, kad neketina užsakyti reklamos paslaugų iš ieškovės. Teigia, jog nesuprantama, kodėl ieškovė, negavusi sutartyje numatyto avansinio apmokėjimo, spausdino informaciją. Nesutinka su argumentais dėl PVM sąskaitos-faktūros reikšmės, nes ieškovė yra juridinis asmuo, kuris finansinėje apskaitoje vadovaujasi PVM sąskaitų-faktūrų, o ne sutarčių duomenimis. 2002-12-04 PVM sąskaitos-faktūros LEA Nr. 1960109 iš ieškovės negavo, ką patvirtina atsakovės atstovo parašo nebuvimas ant dokumento. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatomis, apskaitos dokumentas (PVM sąskaita-faktūra) turi būti išrašomas nedelsiant ūkinei operacijai įvykus ir privalo turėti visus rekvizitus. Tuo tarpu PVM sąskaita-faktūra išrašyta beveik po pusės metų (2002-12-04) nuo ieškovės nurodytos sutarties-užsakymo datos (2002-07-11).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog teismas tinkamai įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Apelianto aiškiai išreikštą valią gauti sutartyje numatytą paslaugą patvirtina tai, kad sutartis yra patvirtinta direktoriaus vardu, pavarde ir parašu. Taisymai atlikti tik sutarties-užsakymo skiltyje „Apibūdinimas“, kurioje galima aiškiai perskaityti tai, kas buvo užsakyta. Aplinkybė, kad yra keli išbraukymai, nekeičia sutarties-užsakymo sąlygų ir turinio. Apeliantas pasirašė pakoreguotą pasiūlymą ir sutiko su jo pakeitimais. Apeliantas neturi kito turinio šios sutarties egzemplioriaus negu pateiktas į bylą. Sutartis-užsakymas Nr. 8576 yra aiški ir perskaitoma, o pakeitimai padaryti tik tam, kad būtų užsakyta tokios apimties ir turinio reklaminė informacija, kurios pageidavo apeliantas. Sutarties užsakymo 3.2 punkte nurodoma, kad tarp šalių galioja faksu pasirašyti dokumentai. Kadangi ji buvo pasirašyta apelianto ir pateikta ieškovei faksu, todėl ji ir yra originalas, turintis juridinę galią šalims. Ieškovo nuomone apelianto teiginys, kad jam nebuvo pateikta išankstinio apmokėjimo sąskaita, neturi esminės reikšmės, nes apeliantas apmokėti užsakytas reklamos paslaugas įsipareigojo ne pagal išankstinę sąskaitą, o pagal pasirašytą sutartį-užsakymą Nr. 8576. Nėra išlikę rašytinių įrodymų, kad tokia sąskaita apeliantui pateikta. PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta apeliantui tam, kad apeliantas pagal ją atsiskaitytų už ieškovo suteiktas reklamos paslaugas. Apeliantui buvo žinoma kokią sumą, kam, kada ir kur reikia sumokėti. Todėl tariamas PVM sąskaitos-faktūros negavimas niekaip negali būti susijęs su negalėjimu atsiskaityti už paslaugas. Tai, kad sąskaita išrašyta daug vėliau nei sudaryta sutartis, apeliantei naudingas veiksmas, nes ji turėjo daugiau laiko atsiskaityti su ieškove po paslaugų suteikimo.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-03 sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Šioje byloje ginčas kilęs dėl reklamos sutarties sudarymo. Ieškovė UAB „Info Lietuva“ teigia, kad su atsakove UAB „Eka“ 2002-07-11 sudarė sutartį-užsakymą Nr. 8576 dėl atlygintinų reklamos paslaugų teikimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti mokamas reklamos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas atsiskaityti. Atsakovas teigia, kad sutartis neturi juridinės galios ir turėtų būti vertinama kaip derybinis šalių dokumentas, surašytas ikisutartinių santykių stadijoje. LR CK 6.162 str. nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas. (LR CK 6.716 str. 1 d.). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (LR CK 6.270 str. 1 d.).
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, savo argumentus turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).
Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimui pagrįsti pateikė Sutartį-užsakymą Nr. 8576 bei 2002-12-04 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą LEA Nr. 1960109 (b. l. 5-6). Pateiktoje sutartyje užsakymo apibūdinimas (sutarties dalykas) neaiškus, subraukytas, taisyta sutarties kaina. Ieškovės teiginiai, kad sutartis-užsakymas patvirtina atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, nes yra pasirašytas atsakovo direktoriaus, vertintini nepagrįstais ir neįrodančiais ieškinio pagrindo. Atsakovės direktorius neneigia, kad ant tokio dokumento galėjo pasirašyti, tačiau teigia, jog to dokumento tekstas dalyje „Apibudinimas“ ir kaina buvo kitokio turinio bei apimties bei nurodo, kad tarp šalių tebuvo ikisutartiniai santykiai. Ieškovė šių atsakovės teiginių nepaneigė, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokio turinio dokumentas buvo persiųstas atsakovei, kokio turinio dokumentą direktorius pasirašė ir grąžino ieškovei, kada ir kas kokius taisymus atliko, t. y. neįrodyta, kokia ir kokios vertės mokama paslauga buvo užsakyta faksimiliniu būdu. Esant šalių ginčui ir tokioms aplinkybėms, nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad yra pakankamai sutarties sudarymą nurodytomis sąlygomis įrodančių veiksmų. Kadangi tokių įrodymų nėra, negalima daryti ir vienareikšmės išvados, kad būtent atsakovės valia buvo užsakyta tikrai mokamos paslaugos, kad jos buvo būtent tokios apimties ir kad buvo suderinta nurodyta kaina, nes neaišku, kas ir kada padarė įrašus bei taisymus. Braukymai neįskaitomi, nepatvirtinti taisiusio dokumentą asmens parašu, prie taisymo nenurodyta data. Visi taisymai dokumentuose turi būti atliekami nubraukiant klaidingą įrašą ir aiškiai bei įskaitomai užrašant teisingą, o ne tušuojant, tamsinant ir pan. Todėl negalima teigti, kad buvo aiškiai suformuluota ir išreikšta šio reklamos užsakymo užsakovo valia ir pageidavimas įsigyti būtent tokias paslaugas, kurias atliko ieškovė. Sutarties-užsakymo Nr. 8576, 2.1 punkte nustatyta, kad užsakovas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo sumokėti šioje sutartyje nustatytą sumą pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Byloje tokio išankstinio apmokėjimo sąskaitų ieškovė niekada nepateikė, o atsakovė niekada nevykdė sutartyje numatyto avansinio apmokėjimo. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovė vykdė reklamos užsakymą. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties-užsakymo Nr. 8576, 3,2 punktu, kurioje numatyta, kad tarp šalių galioja faksu pasirašyti dokumentai, nurodo, kad ieškovo byloje pateikta, apelianto pasirašyta ir faksu pateikta ieškovui sutartis-užsakymas Nr. 8576 ir yra originalas. LR CK 1.76 str. 2 d. nustatyta, jei sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti. Byloje faksimilė nepateikta, ieškovas pateikė tik sutarties nuorašą. Kadangi iš pateiktų teismui dokumentų nėra galimybės nustatyti kada atlikti sutarties-užsakymo koregavimai – ar po atsakovo direktoriaus pasirašymo sutartyje ar po pasirašymo, - laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas akceptavo ieškovo pasiūlymą ir buvo susitarta dėl esminių paslaugų sutarties sąlygų. Tolesni veiksmai: PVM sąskaitos-faktūros išrašymas po 146 dienų nuo sutarties-užsakymo surašymo datos, jos tinkamas ir savalaikis neįteikimas atsakovei, skolos reikalavimas po 7 metų po sutarties-užsakymo surašymo, - labiau patvirtina atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, tikimybių pusiausvyros principą pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad faktinės aplinkybės buvo tokios, kokias jas nurodo atsakovė, o ne tokios, kaip jas nurodo ieškovė. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įrodė faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti. Dėl paminėtų motyvų sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.
Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti, iš ieškovės valstybei priteisiama 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmojoje instancijoje ir 4 Lt apeliacinėje instancijoje (b. l. 2, 100, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 65 Lt žyminio mokesčio (b. l. 97), tai ši suma priteisiama iš ieškovės atsakovei (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 03 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Interinfo Lietuva“ (į. k. 111596047): atsakovei UAB „Eka“ (į. k. 168448139) 65 (šešiasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; į valstybės pajamas – 28 (dvidešimt aštuonis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.