- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- I-5218-208/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03167-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Europanoil“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 9.3.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Europanoil“ atstovams O. S., A. P. (A. P.), atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Europanoil“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Europanoil“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 43-49), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013-07-09 sprendimą Nr. S-114(7-103/2013), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2013-04-12 sprendimą Nr. 1A-124, Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos TM) 2012-12-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320097S (toliau – ir skundžiami sprendimai).
Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos TM, patikrinusi jos iš Baltarusijos Respublikos importuoto dyzelinio kuro, deklaruoto 4200 procedūrai, 2011-08-05 įformintos importo deklaracijos Nr. 11LTPR2000IM007166 muitinio įforminimo teisingumą, nustatė, kad dalis šioje deklaracijoje deklaruoto dyzelinio kuro kiekio (194 861 kg), kurio gavimo nepatvirtino kitos valstybės narės PVM mokėtojai, ir dalis deklaruoto, tačiau į Lenkijos akcizinį sandėlį nepristatyto dyzelinio kuro kiekio (788 kg) minėtai 4200 procedūrai buvo deklaruota ir PVM lengvata pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėja paaiškino, kad iš užsienio įmonės „Speiden Management S.A.“ įsigytą dyzelinį kurą planavo parduoti Kipro įmonei „Rinaz Limited“ pagal sudarytą rašytinę sutartį, kurioje nurodyta, kad teikiamos prekės bus išgabentos iš Lietuvos į Lenkiją, tačiau pasikeitus sandorio su „Rinaz Limited“ aplinkybėmis, dalis kuro (74 188 kg iš 269 049 kg) buvo parduota Latvijos įmonei SIA „Gotika Auto“, o likusi dalis, buvo parduota Kipro įmonei „Rinaz Limited“. Šios įmonės įsigytas prekes perpardavė savo pirkėjams – Lenkijos įmonėms ir išgabeno iš Lietuvos tiesiai į Lenkijos akcizinius sandėlius, iš kurių prekes turėjo gauti galutiniai pirkėjai – Lenkijos įmonės. Kipro įmonė „Rinaz Limited“ bei Latvijos įmonė SIA „Gotika Auto“ tinkamai deklaravo trikampę prekybą. Kipro įmonė „Rinaz Limited“ 2013-01-15 laiške patvirtino, kad jai parduotos prekės faktiškai buvo išgabentos į Lenkijoje esančius akcizinius sandėlius, ji turi tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėja patvirtino, kad ji turi Latvijos įmonei „Gotika Auto“ prekių išgabenimą į Lenkijoje esantį akcizinį sandėlį patvirtinančius įrodymus. Tas faktas, kad ji importo deklaracijoje nurodė ne ES valstybės narės prekių gavėjos kodą, bet ES valstybės narės pirkėjos kodą, įvertinant dar ir tai, kad muitinei prekių importo metu buvo pateiktos sutartys su prekių pirkėjais, iš kurių galima buvo įsitikinti į kurią valstybę narę faktiškai bus išgabentos prekės, reiškia, kad jos padarytas importo PVM deklaracijos pildymo pažeidimas laikytinas formaliu. Ji gavo įrodymus, kad pirkėjui Kipro įmonei „Rinaz Limited“ patiekta prekė buvo faktiškai išgabenta į kitą ES valstybę narę – Lenkiją ir užpajamuota Lenkijos akciziniame sandėlyje. Netikslus prekės gabenimo vietos nurodymas importo deklaracijoje nepaneigia prekių išvežimo iš Lietuvos teritorijos. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos TM, nurodydama, kad Lenkijos mokesčių administratorius nerado gavėjų ir šie nepatvirtino prekių, kurioms buvo pritaikyta PVM lengvata, tiekimo į kitą ES valstybę narę, nagrinėja ne pareiškėjos atliktus tiekimus tarpininkui, bet Kipro įmonės „Rinaz Limited“ (tarpininko) įvykdytus tiekimus nurodytoms Lenkijos įmonėms. Pareiškėja pabrėžė, kad ji neorganizavo prekių išgabenimo iš Lietuvos teritorijos į Lenkiją. Nuosavybės teisė į prekes pirkėjui Kipro įmonei „Rinaz Limited“ perėjo nuo prekių priėmimo-perdavimo momento iš pardavėjos (pareiškėjos) UAB „Kvistija“ akcizinio sandėlio. Pagal sutartis su pirkėju (Kipro įmone „Rinaz Limited“), prekių išgabenimą į Lenkiją organizavo pirkėjas (Kipro įmonė „Rinaz Limited“). Už prekių tinkamą perdavimą prekių gavėjui atsako akciziniai sandėliai. Už pateiktas prekes jai apmokėjo Kipro įmonė „Rinaz Limited“. Lenkijos įmonės, kurios nebuvo rastos, yra ne pareiškėjos pirkėjai, o Kipro įmonės „Rinaz Limited“ pirkėjai. Pareiškėjos teigimu, mokesčių administratorius šališkai ir aplaidžiai vertino gautą informaciją. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad akcizinis sandėlis patvirtino dyzelinio kuro išgabenimą pareiškėjos nurodytoms įmonėms ir kitokių įrodymų, nei patvirtinimo iš akcizinio sandėlio, nėra.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98-105).
MD nurodė, kad vadovaujantis muitų teisės aktais nepagrįsta pareiškėjos nuomonė, jog jai nėra prievolės prekių importo metu žinoti, į kurią konkrečią valstybę narę importuotos prekės bus išgabentos. Atsakovo teigimu, už prekių išgabenimą nustatyta tvarka į deklaracijoje nurodytą valstybę narę atsakomybė tenka pareiškėjai, nepriklausomai nuo to, kokie komerciniai sandoriai su deklaruotomis prekėmis buvo atliekami. Nėra įrodytas prekių išgabenimo iš Lietuvos faktas. Pažymėjo, jog pagal EB Teisingumo Teismą, prekės įsigijimas Bendrijos viduje ir tiekimas Bendrijos viduje yra atleidžiamas nuo mokesčio, tik kai pirkėjas įgyja teisę disponuoti prekėmis kaip savo, o tiekėjas nustato, kad šios prekės buvo išsiųstos arba išgabentos į kitą valstybę narę. Atsakovas nurodė, jog pareiga įrodyti 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumą tenka šį tarifą pritaikiusiam PVM mokėtojui, kuris privalo turėti ir pateikti mokesčių administratoriui įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos. CMR važtaraščio, pasirašyto kurio nors gavėjo, įrodančio disponavimo kroviniu teisės perėmimą iš siuntėjo, muitinei nepateikta. Pareiškėjos pateiktos neišsamios, be numerių CMR važtaraščių kopijos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys realų prekių išvežimą. Pati pareiškėja abejoja, kam buvo išgabentos prekės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė akcentavo, kad mokesčių lengvatos sąlygos neįvykdytos, tiekimas neįrodytas, įrodymų, kad dyzelinį kurą atsiėmė pareiškėjos nurodytos įmonės nėra, priešingai, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad akcizinis sandėlis prekes perdavė ne pareiškėjos nurodytoms įmonėms, o įmonei „Global Invest“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 96-97).
Klaipėdos TM rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 62 str. 1 d., Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-13 įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.49.1.7 p., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo PVM taisyklių 7.2 p. Nurodė, kad prievolė teisingai deklaruoti ir atsakomybė už tinkamą deklaruotos 4200 muitinės procedūros prievolių įgyvendinimą teisės aktais priskirta asmeniui, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, tai yra UAB „Europanoil“. Palaikė MD poziciją ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos TM 2012-12-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 2LM320097S (MGK b. l. 94-101), MD 2013-04-12 sprendimo Nr. 1A-124 (MGK b. l. 14-17), MGK 2013-07-09 sprendimo Nr. S-114(7-103/2013) (MGK b. l. 189-196), kuriais pareiškėjai įregistruota 122 264,00 Lt mokestinė prievolė: 97 716,00 Lt PVM, 14 776,00 Lt delspinigiai, 9 772,00 Lt bauda.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dyzelinį kurą iš Baltarusijos Respublikos importavo ir 2011-08-05 įformintoje importo deklaracijoje Nr. 11LTPR2000IM007166 pasirinktinai 4200 muitinės procedūrai (prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu) deklaravo pareiškėja (MGK b. l. 22). Klaipėdos TM 2012-12-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 2LM320097S pakeitė pareiškėjos deklaruotą 4200 muitinės procedūrą į 4000 muitinės procedūrą (prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu) ir apskaičiavo 97 716,00 Lt PVM, 14 776,00 Lt delspinigius ir skyrė 9 772,00 Lt baudą (MGK b. l. 94-101). MD 2013-04-12 sprendimu Nr. 1A-124 patvirtino Klaipėdos TM 2012-12-21 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 2LM320097S (MGK b. l. 14-17). MGK 2013-07-09 sprendimu Nr. S-114(7-103/2013) patvirtino MD 2013-04-12 sprendimą Nr. 1A-124 (MGK 2013-07-09 sprendime nurodyta MD 2013-04-13 sprendimo data (vietoj 2013-04-12) laikytina rašymo apsirikimo klaida) (MGK b. l. 189-196).
Pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 str. 1 d., deklaracijose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. Pagal šio straipsnio 2 d., kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.
Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str. nustatyta, kad nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-13 įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 27.49.1.7 p. nustatyta, kad deklaracijos 44 langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai“ įrašoma ES valstybės narės, į kurią gabenamos prekės, raidinis kodas iš importo deklaracijos priėmimo metu galiojančio Komisijos reglamento „Dėl Šalių ir teritorijų nomenklatūros, naudojamos Bendrijos užsienio prekybos statistikai ir prekybos tarp valstybių narių statistikai“ ir asmens – prekių gavėjo pridėtinės vertės mokesčių mokėtojo kodas, suteiktas ES valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu išleidžiamos į laisvąją apyvartą ir importuojamos vidaus vartojimui ne Bendrijos prekės, kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 35 straipsnį atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-04-29 įsakymu Nr. 1B-439/VA-71 patvirtintų Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo PVM taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 p. nustatyta, kad kartu su importo muitinės deklaracija, be kitų dokumentų, muitiniam tikrinimui turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad į šalies teritoriją importuotos prekės skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę (sutartys, užsakymai, kiti dokumentai, kuriuose nurodytas pirkėjo – kitos valstybės narės PVM mokėtojo pavadinimas, adresas, kodas, valstybė narė, į kurią bus išgabentos prekės, ir pan.), taip pat dokumentas, kuriame nurodyta prekių saugojimo vieta (adresas), kurioje prekės bus laikomos iki jų išgabenimo į kitą valstybę narę.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 35 str. 1 d. nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę pagal šio Įstatymo VI skyriaus nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos, jeigu importuotojas yra registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnio 12 arba 13 dalyje, dienos. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.
PVMĮ 49 str. 1 d. nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).
PVMĮ 56 str. 1 d. nustatyta, kad <...> PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas <...>.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas Instrukcijos, Taisyklių nuostatas teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, kad jos padarytas importo PVM deklaracijos pildymo pažeidimas laikytinas formaliu. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja turi prievolę prekių importo metu žinoti, į kurią konkrečią valstybę narę importuotos prekės bus išgabentos ir tai tiksliai nurodyti deklaracijos 44 langelyje. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 str., ji yra atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir deklaruotos procedūros tinkamą įvykdymą. Pabrėžtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą – pareiškėja 2011-08-03 sudarydama sutartį su Kipro įmone „Rinaz Limited“ tarpusavyje sutarė, kad prekės bus išgabentos į Lenkiją, tačiau 2011-08-05 deklaracijoje pareiškėja nurodė, jog prekės bus išgabentos į Kiprą (MGK b. l. 22, 171-174).
Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad nėra įrodytas prekių išgabenimo iš Lietuvos faktas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog dyzelinis kuras nebuvo gabenamas nei į Kiprą (pagal deklaracijos duomenis), nei į Latviją (pagal informacinį pranešimą) (MGK b. l. 22, 23, 109, 121-122). Be to, Lenkijos mokesčių administratorius patvirtino, jog Lenkijos įmonės „Andrex Gaz Sp. Z.O.O.“, „Ultima Sp. Z.O.O“, „Toska Sp. Z.O.O.“, nurodytos CMR važtaraščiuose prekių gavėjais, veiklos nevykdo, nerastos, nepatvirtintas prekių gavimas (MGK b. l. 121-122). CMR važtaraščių užpildymas, tačiau jų pateikimas be gavėjo patvirtinimo apie gautas prekes, jokiu būdu negali patvirtinti prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę faktą. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad akcizinis sandėlis prekes perdavė pareiškėjos nurodytoms įmonėmis, kadangi pačios pareiškėjos pateikti dokumentai (b. l. 127-142) patvirtina, kad prekės iš akcizinio sandėlio buvo paimtos įmonės „Global Invest“. Tiekimas turi būti patvirtintas tinkamais įrodymais, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Teismas sutinka, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodytu EB Teisingumo Teismo išaiškinimu ir pabrėžia, kad būtent prekių tiekėjas (pareiškėja) turi pateikti įrodymus, kad atleidimo nuo mokesčio sąlygos yra tenkinamos. Vadinasi, nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja nepagrįstai prekes deklaravo 4200 muitinės procedūrai, kadangi neįvykdytos PVMĮ 35 str. sąlygos – nėra duomenų, patvirtinančių, kad prekės būtų išgabentos iš Lietuvos teritorijos ir perduotos kitos valstybės narės PVM mokėtojui, o Klaipėdos teritorinė muitinė tinkamai 4200 muitinės procedūrą pakeitė į 4000. Pareiškėja neįrodė deklaruotos procedūros sąlygų įvykdymą bei teisėtą ir teisingą mokesčių lengvatos pritaikymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pati pareiškėja elgėsi atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai bei laiku ėmėsi visų protingų priemonių surinkti įrodymus, susijusius su realiu prekių pristatymu minėtoms Lenkijos įmonėms. Siekdama išsiaiškinti sandorių vykdymo aplinkybes ir įsitikinti prekių neapmokestinimo importo PVM pagrįstumu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiuntė paklausimus Lenkijos mokesčių administratoriui (MGK b. l. 121-122).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2012-08-27 nutartis administracinėje byloje A438-1842/2012, 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje A438-1276/2012).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Europanoil“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.